Prieš mėnesį Lietuva tapo Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) nare. Tai pirmaujantis gyvybės mokslų tyrimų laboratorinis centras pasaulyje, kurį sudaro penki padaliniai Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Pagrindinė EMBL būstinė yra Heidelberge (Vokietija). Šiuo metu EMBL priklauso per 20 valstybių narių. Joms suteikta prieiga prie visų EMBL paslaugų ir programų, taip pat narės įgyja balsą priimant sprendimus dėl organizacijos veiklos.

Visokeriopos galimybės mokslininkams

Ši narystė tapo mūsų šalies siekiamybe jau nuo 2014 m., kai Lietuvoje lankėsi Europos molekulinės biologijos konferencijos, Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) ir EMBL atstovai. Tuomet Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorius Virginijus Šikšnys sakė, kad Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjai, įsitraukę į EMBL, galėtų naudotis pažangiausia įranga ir technologijomis, kurių viena šalis dėl milžiniškų sąnaudų nepajėgi sukurti, taip pat būtų parengti specialistai, įgudę dirbti pagal pažangias eksperimentinių tyrimų technologijas. Visi EMBL filialai turi išplėstines mokymo programas, leidžiančias per dvejų–trejų metų laikotarpį apmokyti Lietuvos tyrėjus dirbti su sudėtingomis technologijomis ir eksperimentiniais metodais, suteikiančiais praktinės patirties. Anot prof. V. Šikšnio, kadangi EMBL iš savo narių įnašų konkurso būdu finansuoja tyrėjų rengimą, būtų galima pritraukti jaunuosius mokslininkus: studentus, doktorantus, podoktorantūros stažuotojus.

„Nacionalinėse mokslo institucijose būtų perimamas pažangiausių infrastruktūrų valdymas, o tai sudarytų geras sąlygas rengti nacionalinius mokslo administratorius, kurie, aktyviai dalyvaudami EMBL kaip stažuotojai arba laikini darbuotojai, perimtų geriausias MTEP infrastruktūros valdymo praktikas ir perkeltų jas į Lietuvą. Lietuvos mokslininkams atsirastų galimybė užmegzti tiesioginius ryšius su EMBL mokslininkais, padaugėtų galimybių teikti tarptautines paraiškas moksliniams tyrimams finansuoti. Lietuvoje būtų sukurta konkurencinė tarptautinė aplinka, palanki užsienio mokslininkams ir investicijoms pritraukti“, – yra teigęs VU GMC profesorius, EMBO narys prof. V. Šikšnys.

EMBL centruose sutelkta moderniausia gyvybės mokslų tyrimų įranga ir infrastruktūra, reikalinga tarptautiniu mastu konkurencingiems tyrimams ir inovacijoms. Pagrindiniame EMBL centre Heidelberge yra šviesos ir elektronų mikroskopai, leidžiantys realizuoti tokias technologijas, kurių analogų Lietuvoje nėra. Hinkstono (Jungtinė Karalystė) EMBL EBI filiale sutelkti unikalūs bioinformatikos ištekliai, o Monterotondo EMBL centras specializuojasi kurti pelės modelius, naudojamus biomediciniuose tyrimuose. Pastarajame veikia infrastruktūra, skirta genų modifikacijai, transgeninėms manipuliacijoms bei histologiniams audinių ir ląstelių tyrimams.

Gerosios praktikos perėmimas

EMBL du kartus stažavosi VU GMC neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė. 2006 m. ji pusmetį Heidelberge rengė bakalauro baigiamąjį darbą, o 2013–2015 metus dirbo Monterotonde (Italija) kaip podoktorantūros stažuotoja. Tyrėja sako, kad iš EMBL pirmiausia galėtume perimti gerąją praktiką, nes VU GMC turime tiek modernią infrastruktūrą, tiek šiuolaikiškas laboratorijas, tiek žmones.

„EMBL nuolat vyksta įvairaus lygio seminarai: doktorantai, podoktorantūros stažuotojai ir grupių vadovai kartą per metus visam centrui pristato savo darbus. Visa tai padeda pamatyti interesų sąlyčius ir galimas bendras veiklas. Dirbdamas vien savo skyriuje imi galvoti tam tikros paradigmos rėmuose, tad diskusijos su kolegomis išeina į naudą. Mokslininkas, dirbantis tau artimoje gyvybės mokslų srityje, kartais pasiūlo netikėtų sprendimų“, – pasakoja dr. U. Neniškytė.

Ji priduria, kad kviestiniai svečiai taip pat yra EMBL kasdienybė. VU GMC mokslininkė džiaugiasi galėjusi susipažinti su profesoriumi Haraldu Neumannu iš Vokietijos, kurio atliekami glikokalikso tyrimai buvo aktualūs jos projektui. Tyrėja svarsto, kad būtų verta tokią praktiką plėsti ir VU GMC, nes tai centrui padėtų veikti kaip vientisam padaliniui, prisidėtų prie studentų ugdymo.

Kita EMBL ypatybė – ne tik fundamentinių žinių, bet ir technologijos plėtojimas, nes čia sukurti metodai vėliau komercializuojami. Už tai atsakingas atkiras EMBL padalinys.

„Doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų projektas turi susidėti iš dviejų dalių – technologinės ir naujo fundamentinio klausimo sprendimo. Labai palaikomas tarpdiscipliniškumas, kuris nėra formalus. To pavyzdys – tarpdisciplininė podoktorantūros stažuočių programa EIPOD. Jos idėja ta, kad privalai turėti du vadovus dviejuose skirtinguose skyriuose ir, pageidautina, skirtingose šalyse. Mano projektas taip pat buvo tarpdisciplininis: Monterotonde atlikau tyrimus su pelėmis, o su Heidelbergo chemikais bendradarbiavau dėl naujų reagentų ir įrankių kūrimo. Tai praplėtė mano mąstymą, nes dabar su fizikais, chemikais galiu kalbėtis apie galimą bendradarbiavimą“, – dėsto pašnekovė. Ji pabrėžia, kad gerąją praktiką galėtų padėti perimti ir VU GMC Tarptautinės patarėjų tarybos narė, EMBL direktorė tarptautiniams ryšiams dr. Silke Schumacher.

Dr. U. Neniškytė apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar neturime paslaugų centrų, kurie yra EMBL. Juose dirba aukštos kvalifikacijos, daktaro laipsnį turintys žmonės, kurie padeda mokslininkams vykdyti aukšto lygio tyrimus, o iš tokių darbuotojų nereikalaujama mokslinės produkcijos. Tarkime, EMBL veikia Mikroskopijos, Tėkmės citometrijos, Antikūnų kūrimo ir kiti centrai. Neuromokslininkės manymu, tokie centrai galėtų dar labiau suefektyvinti ir VU GMC veiklą.

Puiki vieta mokslinės karjeros pradžiai

Gegužę EMBL būstinėje Heidelberge doktorantūros studijas pradėjusi VU GMC molekulinės biologijos magistrė Karolina Kuodytė pasakoja, kad jai teko pereiti ilgą ir iššūkių kupiną atranką, o į interviu pakviečiama tik mažiau nei 10 proc. aplikantų. „Interviu savaitė prasideda pokalbiu su penkiais grupių vadovais, dirbančiais skirtingose srityse. Pirmosios dienos pabaigoje kandidatai sužino, ar dalyvaus tolesniuose interviu. Vėliau kalbamasi su grupių vadovais, kurie siūlo doktorantūros pozicijas savo grupėse. Iš viso bendravau su dvylika skirtingų sričių mokslininkų. Kitomis dienomis vyksta susitikimai su grupių nariais, kitais mokslininkais, taip pat antri interviu su patikusiais grupių vadovais. Savaitės pabaigoje išsiunčiami kvietimai į doktorantūrą. Įdomu tai, kad kandidatai patys turi reitinguoti labiausiai patikusius vadovus, tą patį daro ir pastarieji. Labiausiai sutampantys kandidatai pakviečiami studijuoti“, – patirtimi dalijasi K. Kuodytė.

Doktorantės teigimu, EMBL yra puiki vieta mokslinės karjeros pradžiai: pradedant geru atlyginimu, sveikatos draudimu, socialinėmis garantijomis, puikia ir pigia valgykla, baigiant puikiomis sąlygomis pačioje laboratorijoje. EMBL rūpinasi, kad mokslininkai jaustųsi laisvai ir galėtų susitelkti į savo darbą.

„Man labiausiai patinka tai, kad čia skatinamas bendradarbiavimas. Jeigu nori taikyti metodą, kurio tavo grupėje niekas netaiko, tačiau kuris gali būti labai svarbus pagrįsti hipotezei, dažniausiai ieškai kolegų EMBL, kurie tą metodą taikytų ir galėtų pagelbėti. EMBL vyksta daugybė konferencijų, įvairių mokymų, kasdien bent po kelis seminarus, kuriuose mokslininkai tiek iš EMBL, tiek iš viso pasaulio pristato savo darbus. Taip mezgamos pažintys, skleidžiamos žinios apie vykdomus tyrimus. Tad Lietuvos narystė EMBL yra puiki proga mūsų šalies mokslininkams dar labiau įsilieti į pasaulinį mokslinį gyvenimą“, – mano VU GMC absolventė ir priduria, kad VU parengia tikrai puikius mokslininkus, kurie gali lygintis su geriausių Europos ir pasaulio universitetų studentais.

EMBL įsteigta 1974 m. Jos įkūrėjai – JAV fizikas ir molekulinės biologijos atstovas Leo Szilárdas su Nobelio premijos laureatais Jamesu D. Watsonu and Johnu C. Kendrew. Jų tikslas buvo sukurti į CERN panašų mokslinių tyrimų centrą, kuris subalansuotų padėtį molekulinės biologijos srityje, kurioje iki tol dominavo JAV. 1978–1987 m. EMBL dirbęs mokslininkas Jacques‘as Dubochet pernai kartu su kolegomis pelnė Nobelio premiją už aukštos gebos krioelektroninės mikroskopijos biomolekulių struktūrai nustatyti sukūrimą.