Matematikai visuomet buvo paklausūs įvairiose srityse. Šie specialistai ne tik pasižymi loginiu, analitiniu mąstymu, greitai perpranta procesų ar veiklos esmę, bet ir geba dirbti su dideliais duomenų kiekiais.

Apie matematikos studijas, matematikų poreikį ir svarbą šiuolaikinėje visuomenėje kalbamės su Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dėstytoju prof. habil. dr. Alfredu Račkausku ir „CV-Online“ rinkodaros vadove Rita Karavaitiene.

Prof. A. Račkausko teigimu, matematika šiandien glaudžiai susijusi su kitomis mokslų sritimis, todėl matematinį išsilavinimą turinčių žmonių poreikis sparčiai auga ir ateityje tik didės.

„Matematika yra ne tik mokslo kalba. Pastaraisiais dešimtmečiais ji tapo ir praktinės veiklos kalba, kurią vartoja ne tik akcijų rinkos dalyviai ar vaizdų analizės specialistai. Ji skinasi kelią pačiose įvairiausiose srityse – pradedant medicina ir baigiant šalies gynybos struktūromis. Matematinė biologija, ekonometrija, biometrija ir daugelis kitų tarpdisciplininių krypčių susiformavo ir yra plėtojamos būtent dėl matematikos mokslo. Vis dažniau įvairių sričių laboratorinius eksperimentus keičia matematiniai eksperimentai, kurie yra nepalyginamai pigesni, nereikalaujantys sudėtingos ir brangios aparatūros. Matematikos ekspansija į kitas sritis vadinama mokslo ir technologijų matematizavimu“, – pasakoja profesorius.

Ekspertui pritaria ir R. Karavaitienė. Ji teigia, kad matematikai darbo rinkoje – paklausūs ir dažniausiai sėkmingai įsidarbina draudimo, informacinių technologijų (IT), gamybos, prekybos, inžinerijos, mokslinę veiklą vykdančiose įmonėse, bankuose, viešojo sektoriaus įmonėse.

„Matematikai neretai dirba analitikais: duomenų analitikais, verslo analitikais, finansų analitikais, IT analitikais, taip pat IT vystymo specialistais, patarėjais, ekonomistais. Analitikų (duomenų, finansų) poreikis pastaraisiais metais sparčiai auga, nes be šių specialistų įmonių veikla ir augimas yra gana riboti. Paanalizavę cvonline.lt kandidatų duomenų bazę matome, kad žmonės, turintys matematinį išsilavinimą, realizuoja savo gebėjimus dirbdami ne tik su duomenimis, bet ir su verslo vystymu bei plėtra. Nemaža dalis matematikų eina vadovaujančias pareigas – yra projektų vadovai, plėtros vadovai, padalinių vadovai, vadovai“, – pasakoja darbuotojų paieškos sistemos rinkodaros vadovė.

Prof. A. Račkauskas atkreipia dėmesį, kad svarbiausias visų matematikos krypties studijų programų tikslas – išugdyti matematines kompetencijas.

„Tai gebėjimas suprasti, vertinti ir taikyti matematiką tokiose situacijose ir tokiame kontekste, kuriame ji vaidina ar gali vaidinti tam tikrą vaidmenį. Be abejo, išugdyti abstraktų loginį mąstymą, plačią erudiciją, poreikį domėtis matematika ir poreikį propaguoti matematinį raštingumą, išugdyti gebėjimą išlaikyti ir kelti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi – vienas iš svarbiausių matematikos studijų programų tikslų“, – sako prof. A. Račkauskas.

„Pastebėjome, kad specialistai, įgiję matematikos bakalauro laipsnį, neretai toliau tęsia mokslus ir įgyja magistro, daktaro laipsnius. Matematikai yra įvairiapusiškos, plačių pažiūrų asmenybės. Tai taip pat svarbu, nes įmonės ieško ne tik „techninius“ reikalavimus atitinkančių darbuotojų, bet ir asmenybių“, – teigia R. Karavaitienė.

Matematikai geba prisitaikyti ir prie nuolat kintančios aplinkos. Šios studijų krypties absolventai gali dirbti srityse, kuriose reikalaujama griežto loginio mąstymo ir analitinio požiūrio į problemų sprendimą.

„Stiprios IT įmonės kovoja dėl matematinį išsilavinimą turinčių žmonių, net jei jie visai neišmano informatikos. Bankai įdarbina matematikos bakalaurus ar magistrus, audito kompanijos, finansinio tarpininkavimo įmonės, ministerijos ir jų departamentai mielai priima matematikos bakalaurus ir magistrus, nes jų privalumas – gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos“, – sako prof. A. Račkauskas.