Žiniasklaidoje vis nuskamba atvejai, kai Lietuva pralaimi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Ar iš tiesų lietuviai linkę bylinėtis Strasbūro teisme ir ar tikrai šias bylas dažniau pralaimi, nei laimi? Šie klausimai aptarti trečiadienį Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete vykusioje diskusijoje „Bylos prieš Lietuvą EŽTT“. Įžvalgomis dalijosi šio teismo teisėjas prof. Egidijus Kūris, advokatas prof. Vytautas Mizaras ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT dr. Karolina Bubnytė-Širmenė.

Tipinės bylos

„Situacija tikrai nėra tokia bloga. Nors Lietuva pralaimi nemažai bylų, tačiau kitos valstybės – taip pat. Tai nereiškia, kad mes pirmaujame pagal žmogaus teisių pažeidimus. Yra daug problemiškesnių valstybių nei Lietuva“, – teigė konferenciją pradėjęs prof. E. Kūris.

Pasak EŽTT teisėjo, lietuviai linkę kreiptis į teismus ir tai matoma iš skaičių – 1990 m. užfiksuota 16 kreipimųsi į EŽTT, toliau skaičius kilo ir rekordinį visų laikų kiekį pasiekė 2003 m., kai užfiksuoti 442 besikreipusieji: „Teigiama, kad Lietuvos jurisdikcijai priklausantys žmonės kreipiasi į teismą Strasbūre labai dažnai, yra linkę bylinėtis, tai yra mūsų genuose ir kultūroje. Bet tai nereiškia, kad visi tie kreipimaisi yra pagrįsti ir baigiasi išnagrinėtomis bylomis.“

Mitą, kad Lietuva tik pralaimi bylas EŽTT, pasak teisėjo, formuoja žiniasklaida, kuri retai skelbia apie valstybės laimėtas bylas: „Pavyzdžiui, buvo byla, kai moteris kreipėsi į EŽTT dėl žemos pensijos. Lietuva bylą laimėjo, tačiau apie tai niekur nebuvo skelbiama. O dažnai apie pateikiamas peticijas net ir vyriausybės atstovai nesužino.“

Prof. E. Kūris išskyrė ir tipiškiausias lietuviškas bylas. Populiariausios – dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo: „Jų anksčiau buvo labai daug, neretai būdavo nustatomi pažeidimai, tačiau dabar jų mažėja, gal dėl to, kad ir restitucijos problemos yra besibaigiančios.“

Kita populiari kategorija – nepatenkinamos kalinimo sąlygos: „Šiandien tokių bylų gerokai mažiau, o pasitaikantys kreipimaisi dažniausiai būna atmetami. Tai susiję su administracinių teismų Lietuvoje nuopelnais. Jie pagaliau pakeitė praktiką, pradėjo pripažinti pažeidimus ir priteisti normalias kompensacijas, panašias į tas, kurias priteisia EŽTT.“

Populiarios ir kitos bylos, susijusios su nuteistaisiais – dėl įkalinimo iki gyvos galvos ir nepateisinamai ilgo kalinimo iki teismo. Tiesa, pirmosios kategorijos bylų nebeliko po to, kai buvo priimta nuostata, kad turi būti galimybė įkalintiesiems iki gyvos galvos sutrumpinti šį laiką. Šiandien vis aktualesnės tampa bylos dėl Lietuvos visuomenės netolerancijos kitų asmenų atžvilgiu.

Diskusijos akimirkos

EŽTT įtaka šalies teisiniam reguliavimui

Pasak dr. K. Bubnytės-Širmenės, ypač bylinėtis yra linkusios posovietinės valstybės, kuriose iki šiol nepasitikima valdžia ir teismais. Ji pristatė svarbiausias EŽTT bylas prieš Lietuvą, kurios turėjo įtakos šalies teisinio reguliavimo pokyčiams.

K. Bubnytė-Širmenė teigė, kad EŽTT bylos, kurias Lietuva pralaimėjo, kartais tampa reikšmingų pokyčių šalies teisėje priežastimi. Pavyzdžiui, byla Matiošaitis ir 7 kiti prieš Lietuvą, kurioje nustatyta, kad kaliniams, nuteistiems iki gyvos galvos, nebuvo suteikta veiksmingo bausmės peržiūrėjimo ir sušvelninimo galimybė. Lietuvai bylą pralaimėjus, buvo pakeisti šalies įstatymai ir nustatyta, kad po 20 metų asmuo, kalintis iki gyvos galvos, gali kreiptis dėl kalėjimo trukmės peržiūrėjimo. Toks pakeitimas EŽTT buvo įvertintas kaip tinkamas.

Kartais šalies teisinis reguliavimas, pasak K. Bubnytės-Širmenės, yra keičiamas dar bylos svarstymo metu, nors taip įvyksta retai. Tokiu atveju bylos svarstymas nutraukiamas: „Šiais metais gautas nutarimas nutraukti bylą Butkus prieš Lietuvą dėl nuolatinio ir negrįžtamo neleidimo eiti įmonių restruktūrizatoriaus pareigų po to, kai žmogus buvo nuteistas. Tačiau bylos metu buvo priimtas nemokumo įstatymas ir ribojimui nustatytas 4 metų terminas, laikant, kad klausimas išspręstas vidaus teisėje“, – pasakoja Vyriausybės atstovė.

K. Bubnytės-Širmenės teigimu, kai reikalingi įstatymai nėra keičiami, kartais teismai atlieka įstatymų leidėjo neveikimą kompensuojantį darbą, dėl kurio bylų EŽTT taip pat mažiau: „Pavyzdžiui, yra ne vienas atvejis, kaip byloje L. prieš Lietuvą, kur įstatymai nebuvo pakeisti net po EŽTT nustatyto pažeidimo. Todėl asmenys, norintys pakeisti lytį, kreipiasi tiesiogiai į teismą ir jiems gali būti pakeičiami dokumentai, pateikus tam tikrus įrodymus ir be jokių privalomų medicininių apžiūrų.“

Daugėja visuomenės įvairovės bylų

Prof. V. Mizaras papasakojo apie visuomenės įvairovės pripažinimo bylas EŽTT. „Lietuva vis dar nori matyti homogenišką visuomenę ir vis dar egzistuoja visuomenės daugumos akcentuojamas normalumas. Tam tikri asmenys dėl savo savybių, tokių kaip lytis, orientacija, religija ir kitų, visuomenės akimis atsiranda už normalumo ribų. Ir dėl to net ir valstybė atsisako suteikti apsaugą „nenormaliems“. Tačiau normalumo sąvoka tėra sugalvota visuomenės daugumos. EŽTT sako, kad ne nuo jos valios turi priklausyti žmogaus teisių apsauga“, – teigia profesorius. Pasak jo, Lietuvoje neapykanta yra labiausiai susijusi su seksualine orientacija.

Profesorius aptarė garsiausias šios kategorijos bylas prieš Lietuvą, pavyzdžiui, neseniai priimtą sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą: „Lietuvos teisėsaugos institucijos, nepradėjusios ikiteisminio tyrimo, konstatavo, kad patys vaikinai provokavo neapykantos kalbą internete, publikavę nuotrauką, kurioje bučiuojasi. Bet EŽTT sako, kad net jei ir norėta sukelti diskusiją ir atkreipti dėmesį, reikia įvertinti, kad jie siekė ne izoliuotis nuo visuomenės, o parodyti, kad jie gali bučiuotis. Ir tai yra laikoma visuomenės įvairovės pripažinimo siekiu. Nesislėpti – bet parodyti, kad ji yra.“

Dar vienas pavyzdys – byla Sekmadienis LTD prieš Lietuvą dėl Jėzaus, reklamoje pavaizduoto su moderniais rūbais: „Vyriausiasis Administracinis Teismas pasakė, kad visuomenės daugumai nepriimtina religinių simbolių kritika ir kad tai yra paniekinamas požiūris į juos. Tuo tarpu EŽTT sprendime sakoma, kad religijos kritika yra galima, jei tai nėra šiurkščiai kurstoma panieka. EŽTT atkreipė dėmesį, kad ne nuo daugumos turi priklausyti tam tikrų teisių įgyvendinimo apsauga, net jei tam tikra visuomenės dalis jaučiasi įsižeidusi. Teismas net negalėjo suprasti, kodėl tai buvo laikoma paniekinamu požiūriu“, – teigia prof. V. Mizaras.

Profesorius taip pat pristatė tokias bylas kaip Manic prieš Lietuvą ir Rinau prieš Lietuvą, kuriose demonstruotas paniekinamas valstybės institucijų požiūris į pareiškėją, kai pastarieji buvo diskriminuojami dėl tautybės. „Iš tiesų aš džiaugiuosi, kad mes šias bylas pralaimėjome. Nes reikia mokytis ir tobulėti“, – baigdamas konferenciją sakė prof. V. Mizaras.