Kovo 18 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Rašytojų menė persikėlė į virtualią erdvę – joje įvyko Kalbų vakaras 2020, šiemet jau 7-asis. Kaip pabrėžė renginio vedėjas Łukaszas Kamińskis, šiuo pavadinimu organizatoriai primena apie pastarųjų metų įvykius, dėl kurių renginį teko perkelti ir visus metus laukti, kol kalbos prabils iš naujo, o Kalbų vakaro himnas nuskambės Aido Marčėno eilėraščio „Ars poetica“ žodžiais.
Renginio pradžioje VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė dėkojo fakulteto absolventei Veronikai Butkevičiūtei ir jos komandai už šio renginio tradicijų puoselėjimą. Dekanė prisiminė renginio idėjos gimimą dar 2014 m., siekiant įskiepyti filologijos dvasią ir supažindinti kalbų mėgėjus su kitų kalbų turtais. Renginio riboms plečiantis ir susidomėjusiųjų skaičiui augant, Kalbų vakaras sujungė ir suvienijo visą VU bendruomenę.
Šiais metais pagrindinė vakaro tema buvo šnekamoji kalba. Pirmoji šnekamąją kalbą jos neformalėjimo aspektu aptarė VU Filologijos fakulteto profesorė Loreta Vaicekauskienė. Mokslininkės teigimu, nors esame neformalėjimo avangardo liudininkai, pavyzdžiui, susiduriame su neformaliu verslo reklamų žodynu, turime pripažinti, kad būtent šie elementai kuria dinamiško ir draugiško verslo tapatybę. VU Filologijos fakulteto bakalaurantė Gabrielė Aputytė Kalbų vakaro eterį užpildė tauragiškių tarme. Gabrielė ragino nustoti vadovautis senais stereotipais ir tapti tarmių ambasadoriais. Mergina džiaugėsi, kad šiuolaikiniai kūrėjai, pavyzdžiui, grupė „Skylė“, kuria ne tik bendrine kalba, bet vis dažniau savo kūryboje prabyla tarmiškai.
Kalbų vakaro dalyvius nustebino pirmasis pasaulyje lietuviškai kalbantis robotas humanoidas „Ąžuolas“, draugiškai pasisveikinęs su vakaro žiūrovais. Robotą pristatė VU Matematikos ir informatikos fakulteto specialistas Gediminas Navickas, kuris dirbo prie projekto „Liepa-2“ ir glaudžiai bendradarbiavo su VU filologais bandydamas išmokyti šį robotą kalbėti lietuviškai.
Renginio vedėjas Ł. Kamińskis pasirūpino, kad žiūrovai galėtų dalyvauti virtualioje viktorinoje, o VU Filologijos fakulteto magistrantė Saulė Kubiliūtė, kuri mokėsi latvių ir estų kalbos ir laimėjo trijų Baltijos šalių rektorių stipendiją, pasidalijo receptu, kaip geriausia pažinti mūsų kaimyninių šalių kultūrą. Mergina teigė, kad tiesioginiai vertimai negali perteikti visos kultūrinės išraiškos, kuri būdinga mūsų broliams latviams: pavyzdžiui, lietuviškas posakis 9-ame danguje latviškai skambėtų 7-ame danguje.
VU Filologijos fakulteto magistrantė Akvilė Matulionytė renginio dalyvius supažindino su slemu – šnekamosios literatūros rūšimi, kurioje tekstai yra rašomi ne individualiai skaityti iš lapo, o slemeriui gyvai atlikti ant scenos ir taip kurti gyvą santykį su publika. Renginyje pranešimą taip pat skaitė Domas Raibys, kuris siekdamas žmones sudominti lietuvių kalba dar prieš trejus metus sukūrė Visuotinės lietuvių kalbos komisijos paskyrą socialiniame tinkle. Jis įsitikinęs, kad didžiausią pavojų kalbai kelia jos nelankstumas: „Jeigu kalba būtų lygi mūsų mintims, mums nereikėtų poezijos ir literatūros, bet kalba – tai tik ribotas žodžių rinkinys ir visoms mūsų mintims išreikšti būtina pradėti kurti naujus žodžius.“
VU Filologijos fakulteto bakalaurantė Karolina Slotvinska renginyje skaitė pranešimą apie Vilniaus krašto lenkų tarmę remdamasi Jano Rożanowskio kūryba. Mergina yra išvertusi šio poeto eilių iš lenkų į lietuvių kalbą ir šiuo vertimu pasidalijo su dalyviais. Rašytojas Bartošas Polonskis pasakojo apie savo romaną „Robčikas“, kurį parašė Y kartos Vilniaus lenkų šnekamąja kalba, t. y. romane vartojamas šiuolaikinis Vilniaus lenkų jaunimo slengas.
VU Filologijos fakulteto Prancūzų kalbos katedros dėstytojas dr. Miroslavas Stasilo kartu su savo studentais, pasitelkdami įvairius pavyzdžius, kūrybingai pristatė šnekamąją kalbą. Vienas iš pavyzdžių – garsaus Prancūzijos dainininko Renaud daina „Laisse béton“, kuriame taikomas verlanas, t. y. skiemenų sukeitimas vietomis. VU Filologijos fakulteto bakalaurantas Jokūbas Kodoras žiūrovus perkėlė į Suomiją ir dalijosi mintimis apie šios šalies šnekamąją kalbą, ypač daug dėmesio skyrė Helsinkio slengui. VU Filosofijos fakulteto arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi supažindino su arabų kalba, kuria kalbama 22 arabų šalyse, ir jos tarmių įvairove.
Renginio organizatoriai džiaugiasi, kad kitoks Kalbų vakaro formatas nepaliko abejingų, o žiūrovai, nors ir virtualiai, galėjo pasidalyti savo įspūdžiais. „Ateis laikas, kai pagaliau legalizuosime šnekamąją kalbą ir nustosime bijoti nuolatinio kalbos kitimo“, – įsitikinę renginio organizatoriai.
Komentarų nėra. Būk pirmas!