Pasaulyje nerimstant Covid-19, mokslininkai vis iš naujo peržvelgia pandemijas sukeliančių zoonotinių virusų atsiradimo ir paplitimo tarp žmonių priežastis. Didžioji dalis koronavirusų žmonėms buvo perduota kontaktuojant su gyvūnais. Būtent sąlytis su rūšimis, su kuriomis žmogus natūraliai neturėtų kontaktuoti, bet susiduria užsiimdamas nusikalstama veika laukinei gamtai (pvz., brakonieriavimu, prekyba gyvūnais, gyvūnų kontrabanda), gali turėti įtakos zoonotinių virusų atsiradimui ir plitimui.

Nusikaltimų laukinei gamtai tikslas – pelnas

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Taryba ir Parlamentas priėmė Direktyvą dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (Nr. 2008/99/EB), kurios 3 straipsnyje išvardytos devynios pavojingos veikos pripažįstamos nusikalstamomis. Tarp jų yra ir nusikaltimai laukinei gamtai, kurie laikomi nusikaltimų aplinkai porūšiu. Juos atitinka šie neteisėti ir pavojingi veiksmai (neveikimas): saugomų laukinės faunos ar floros rūšių individų naikinimas, žudymas, laikymas ar ėmimas, prekyba saugomų laukinės faunos ar floros rūšių individais, jų dalimis ar gaminiais iš jų, taip pat neteisėtas miškų kirtimas, saugomų buveinių niokojimas. Nors šiuos nusikaltimus skatina įvairiausi motyvai – nuo privačių kolekcijų iki saugomų rūšių panaudojimo tradicinėje medicinoje ar virtuvėje, dažniausiai tikslas yra vienas – pelnas. Tikėtina, kad per metus pajamos vien iš neteisėtos prekybos saugomomis rūšimis ir jų kontrabandos siekia 10 milijardų eurų.

Kodėl tai pavojinga?

Šių nusikaltimų pavojingumą lemia keletas veiksnių. Visų pirma, tiesioginė žala gyvosios gamtos elementams – augmenijai ir gyvūnijai ir iš to išplaukianti netiesioginė sąsaja su daugelio žmonių gerove – gyvybe, sveikata. Saugomos rūšys priskiriamos baigtiniams ištekliams – tai reiškia, kad juos nuolat „imant“ iš gamtos didėja grėsmė saugomoms rūšims išnykti. Biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų tarpvyriausybinė mokslo ir politikos platforma (IPBES) 2019 m. pranešime konstatavo, kad šiandien dėl žmogaus veiklos išnykimo grėsmė kyla bent 25 proc. faunos ir floros rūšių, t. y. apie 1 mln. rūšių šiandien yra ties išnykimo riba, iš jų nemaža dalis išnyks per ateinantį dešimtmetį. Vien per pastaruosius penkerius metus netekome baltųjų raganosių, kininio irklanosio (lot. Psephurus gladius).

Nusikaltimų laukinei gamtai pavojingumas kyla ne tik dėl baigtinių gyvosios gamtos išteklių, bet ir dėl didelio latentiškumo, tarpvalstybinio pobūdžio ir sąsajos su kitais pavojingais nusikaltimais. T. y. šiuos nusikaltimus sunku išaiškinti (nes „nukentėjusysis“ neturi „balso“), be to, jie daromi peržengiant kelių valstybių ar net kontinentų ribas (Europolo duomenimis, Europa yra pagrindinis neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais tranzito punktas, ypač tarp Afrikos ir Azijos). Šie nusikaltimai dažnai susiję su kitomis sunkiomis pavojingomis veikomis – organizuotu nusikalstamumu, korupcija, pinigų plovimu ir kt. Pavyzdžiui, praėjusių metų rudenį Ispanijoje buvo išaiškinta nusikalstama grupuotė iš įvairių kontinentų, neteisėtai gabenusi 355 saugomų roplių individus. Gyvūnus įtariamieji neteisėtai gabeno tiek slėpdami juos užantyje, tiek klastodami vežimo dokumentus, kuriuos iš anksto parengdavo „veterinarijos tinklas“ – papirkti ar iš to besipelnantys veterinarai, išduodantys fiktyvius dokumentus, kad nuslėptų tikrąją gyvūnų kilmę.

Kas sieja nusikaltimus ir zoonotinius virusus?

Tiek teisėta, tiek neteisėta žmogaus veikla daro įtaką ekosistemų pusiausvyros pokyčiams ir zoonotinių virusų plitimui. Šiandien negalima teigti, kad nusikaltimai laukinei gamtai yra pagrindinė pandemijos priežastis, nes su laukine gamta žmogus susijęs išgyvenimo, laisvalaikio ar pelno tikslais, pvz., (ne)teisėta medžioklė. Tačiau būtent sąlytis su rūšimis, su kuriomis žmogus natūraliai neturėtų kontaktuoti, sukuria priežastingumą tarp nusikaltimų laukinei gamtai ir zoonotinių virusų atsiradimo.

Brakonieriavimas, paėmimas iš natūralios aplinkos, prekyba gyvūnais ir kontrabanda ardo natūralią dviejų pasaulių koegzistenciją, sudarydama sąlygas pavojingoms zoonotinėms ligoms atsirasti. Pavyzdžiui, šikšnosparniai yra tik vienas natūralių zoonotinių virusų šaltinis – egzistuoja apie 3200 koronavirusų, galinčių infekuoti šikšnosparnius, ir apie 1400 šikšnosparnių rūšių. Šie skaičiai aktualūs kalbant tik apie koronavirusus, tačiau yra ir kitų „įžymių“ iš šikšnosparnių atėjusių virusų, kaip Ebolos, Marburgo, Nipa ir Hendra virusai. Į SARS-CoV-2 panašus viruso izoliatas buvo rastas ne tik šikšnosparniuose, bet ir malajiniuose skujuočiuose (lot. Manis javanica), kuriuos mokslininkams ištirti perdavė Kinijos teisėsaugos pareigūnai, šiuos žinduolius gavę iš kontrabandos poėmių 2017–2018 m.

Malajiniai skujuočiai – viena iš kritiškai nykstančių rūšių – yra tikslinė laukinių gyvūnų kontrabandos prekė. Pavyzdžiui, 2019 m. pradžioje Honkongo teisėsauga konfiskavo 19 tonų skujuočių žvynų, kurių preliminari vertė – 5 mln. JAV dolerių. Nors dažniausiai brakonieriaujama dėl jų žvynų (apie 48 proc.), apie 5 proc. individų neteisėtai paimami iš gamtos dėl mėsos bei kitai veiklai (tradicinė medicina, amuletai). Gabenami ar perduoti gyvi gyvūnai kontaktuoja su žmonėmis ir gali nuo jų apsikrėsti arba perduoti naujus zoonotinius virusus.

Nepriklausomai nuo laukinio gyvūno rūšies, jų paėmimas iš natūralios aplinkos, ypač vartojimo tikslais (prekyba mėsa ir jos vartojimas, gyvūnų dalių naudojimas tradicinėje medicinoje), kelia didelę grėsmę žmogui, konkrečios rūšies išlikimui bei ekosistemai. Nors nusikaltimų laukinei gamtai ir jų padarinių su pandemijomis nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, šis nusikaltimų aplinkai porūšis turi įtakos zoonotinių virusų atsiradimui ir plitimui.

Daugumą koronavirusų žmonėms pernešė gyvūnai

Koronavirusai yra apvalkalėlį turintys virusai, kurių genomą koduoja viengrandė RNR. Šiuo metu yra žinomi 7 koronavirusai, infekuojantys žmones – RaTG13, RmYN02, ZC45 ir ZXC21, kurie sukelia silpnus peršalimo simptomus, ir SARS-COV, MERS-COV, SARS-COV-2, kurie sukelia sunkius kvėpavimo sistemos susirgimus.

Iki 2003 m. vasario mėnesio, kai buvo identifikuotas aukšto mirtingumo epidemijos kaltininkas – SARS-COV, beta genties koronavirusai buvo žinomi veterinarijos specialistams kaip gyvūnus infekuojantys virusai. Tačiau tai buvo pirmas fiksuotas koronaviruso „peršokimas“ iš šikšnosparnių į palmines civetas (lot. Paguma larvata) ir paskui į žmogaus organizmą. Šis virusas tuomet infekavo apie 8000 žmonių, o jo atvejų mirtingumo rodiklis buvo 9,7 proc. 2012 m. kilo 50 proc. panašumą į SARS-COV turinčio MERS-COV epidemija, kai šis iš šikšnosparnių pateko į vienkuprius kupranugarius, o vėliau į žmones. MERS-COV infekavo tik apie 2500 žmonių, tačiau šio viruso atvejų mirtingumo rodiklis buvo labai aukštas, net 34 proc. Naujasis SARS-COV-2 koronavirusas, pirmą kartą užfiksuotas 2019 m. gruodžio mėnesį, yra daug mažiau letalus – jo atvejų mirtingumo rodiklis yra apie 1,4 proc., tačiau daug infektyvesnis – iki dabar yra registruota apie 85 mln. užsikrėtimo atvejų.

Skirtingai nuo SARS-COV ir MERS-COV, kol kas nėra iki galo aišku, kaip SARS-COV-2 infekavo žmones. Jam artimiausias pagal genomo seką yra iš tarpinio pasaganosio šikšnosparnio (lot. Rhinolophus affinis) išskirtas virusas RaTG13 – jų panašumas net 96,2 proc. Į tą pačią filogenetinę liniją kartu patenka ir neseniai identifikuoti jau minėtų malajinių skujuočių koronavirusai, tačiau jų panašumas į SARS-COV-2 yra tik 92,4 proc.

Tai, kad skujuočiai, užsikrėtę SARS-COV-2, rodė klinikinius ligos požymius, leidžia spręsti, jog jie nėra tarpinis šio viruso šeimininkas (tarpiniams ir natūraliems šeimininkams virusai nėra patologiški). Jie kartu su audinėmis, kurios irgi gali pernešti SARS-COV-2, tiesiog galėjo palengvinti viruso pernešimą iš natūralaus šeimininko į žmones. Kol kas nėra aišku, ar virusas perėjo tiesiogiai iš šikšnosparnių į žmogaus organizmą ir tada prisitaikė infekuoti žmones, ar egzistavo tarpinis šeimininkas. SARS-COV-2 „spyglio“ baltymo subvienetų sujungimo vietoje yra 12 nukleotidų insercija, koduojanti furinu praturtintą kirpimo vietą, nebūdingą nė vienam giminingam virusui. Šis faktas kėlė kontroversiją dėl viruso kilmės ir platino spekuliacijas, neva virusas gali būti sukurtas laboratorijoje. Tačiau visai neseniai atlikta filogenetinė analizė įrodė, kad tokios kirpimo vietos jau buvo atsiradusios natūraliai daug kartų koronavirusų evoliucijoje.

Viruso atmaina audinių fermoje dar baisesnė

Kadangi koronavirusai yra RNR virusai, jie pasižymi aukštu mutabilumu ir greita evoliucija. Tai matyti ir SARS-COV-2 atveju – per praėjusius pandemijos metus užfiksuoti net 4 įvykiai, kai virusas mutavo. Sausio–vasario mėnesiais Kinijoje nustatyta mutacija „spyglio“ baltymo gene, padidinanti infektyvumą ir sklaidą, tačiau neturinti įtakos ligos eigai. Rugpjūtį–rugsėjį Danijoje, darbuotojams apkrėtus audines fermoje, šioms susirgus ir vėl apkrėtus žmones, įvyko iki šiol nematyta mutacijų kombinacija, kuri gali susilpninti viruso neutralizaciją žmonėse ir sutrumpinti susiformavusio imuniteto laiką persirgus ar po vakcinacijos. Pasklidusi plačiau ši viruso atmaina gali sukelti dar baisesnių padarinių nei dabartinis SARS-COV-2. Gruodžio mėnesį Didžiojoje Britanijoje aptiktas naujas SARS-COV-2 variantas, nuo visuotinai pasklidusio viruso genomo besiskiriantis net 23 nukleotidais. Nors šis variantas pasižymi didesniu transmisijos potencialu, ligos sunkumui įtakos neturi. Didesnio infektyvumo ir sklaidos viruso variantas gruodžio mėnesį atsirado ir Pietų Afrikoje.

Didelis mutacijų dažnis ir viruso prisitaikymas plisti dar greičiau apsunkina detekciją ir lemia papildomų išteklių poreikį, siekiant nustatyti naujų variantų epidemiologinius parametrus.

Būtina keisti požiūrį į laukinę gamtą

Audinių fermos Danijoje pavyzdys visam pasauliui parodė, kokie pavojingi yra virusų mainai tarp žmonių ir gyvūnų. Kiekvienas toks pasikeitimas virusu gali sudaryti sąlygas didesnio mirtingumo viruso formai atsirasti. Taip pat kaip tarprūšiniai virusų mainai sudarė sąlygas šiai pandemijai.

Panašu, kad laukinės gyvūnų rūšys, patiriančios spaudimą iš aplinkos dėl miškų kirtimo, plantacijų ir kitokio plėtimosi į natūralias buveines, (ne)teisėtos medžioklės bei turizmo, yra labiau linkusios užsikrėsti virusais tarpusavyje, o tai sukelia epidemijas šeimininko populiacijoje ir skatina virusų peršokimą į kitas rūšis. Gyvų egzotinių gyvūnų kontrabanda, jų tiekimas į mėsos prekybos vietas, kai gyvūnai laikomi arti vieni kitų bei žmonių ir ten pat skerdžiami, yra akivaizdus virusų plitimo karštasis taškas.

Kuo didesnį sąlytį žmogus turi su laukiniais gyvūnais, tuo didesnė rizika kyla atsirasti pandemijoms. Neatmestina, kad šis sąlytis skatinamas ir neteisėtų veiklų, kurių paklausa kyla tiek dėl atgyvenusių tradicijų, tiek dėl žmogaus egoizmo. Todėl šiandien svarbu šviesti visuomenę, pabrėžti poreikį keisti žmonių gyvenimo būdą ir požiūrį į laukinę gamtą, netrikdyti natūralių ekosistemų veiklos ir taip išvengti dalies problemų.