Atsako Vilniaus universiteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vedėjas prof. Virginijus Šapoka.

Mūsų imunitetas yra toks, kokį turime. Dalį jo paveldime, kitą dalį įgyjame. Pagrindinė imuniteto užduotis – ginti mūsų organizmą nuo svetimų, genetiškai nepriimtinų baltymų, bakterijų, virusų ir kitų medžiagų. Pats pasakymas, kad galima labai sustiprinti imunitetą, nėra teisingas.

Naujagimiai dalį imuniteto antikūnių forma gauna iš motinos, o vėlesniame amžiuje jis formuojasi po vienokio ar kitokio kontakto su svetimais mikroorganizmais ar audiniais. Imuniniai atsakai susidaro visai nepriklausomai nuo mūsų noro ar nenoro. Jų negalime nei labai sustiprinti, nei labai susilpninti. Pro odos žaizdą patenka bakterijos, jų naikinti atskuba baltieji kraujo kūneliai. Vyksta fagocitozė. Ir jeigu baltųjų kraujo kūnelių yra pakankamai – tuomet procesas baigiasi, o žaizda užgyja. Tačiau kartais bakterijų būna daugiau ar baltųjų kraujo kūnelių nepakanka – tuomet prasideda lokalus uždegimas, kuris gali išplisti ir į kraują ar kitus organus. Ar mes galime staiga kokiomis nors priemonėmis padidinti baltųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose? Aišku, kad ne (hematologai gali skirti kraujodarą stimuliuojančių specialių vaistų, bet jie vartojami tik specialioms būklėms gydyti).

Kitas dalykas – pats mūsų organizmas kartais gali būti išsekęs, nualintas darbų, netaisyklingos mitybos, badavimo, dietų, ilgalaikio streso, lėtinių ligų. Tuomet tikimybė susirgti virusinėmis, peršalimo ligomis padidėja. Be to, senstant laipsniškai mažėja ir mūsų organizmo gynybiniai pajėgumai.

Pacientai dažnai prašo išrašyti vaistų, kurie pagerintų imuninį atsaką. Imuninį atsaką pagerinti yra labai sudėtinga, nėra kokio nors išskirtinio vaisto ar vitamino. Tiesiogiai mūsų imuninio atsako nepakeičia ir papildai. Svarbiausia – turi būti teisingai tvarkomas mūsų organizmas. Įrodyta, kad trumpalaikis stresas pagerina visus mūsų imuninius atsakus, tačiau jeigu jis tampa kasdienis, nuolatinis – tuomet tikimybė susirgti infekcinėmis ar virusinėmis ligomis didėja. Svarbu išmokti atsipalaiduoti, nepasiduoti neigiamoms nuotaikoms ar depresijai. Labai teigiamai imuninę sistemą veikia fizinis aktyvumas. Reguliarus sportas (bet ne didelių rezultatų siekimas) gali padėti įveikti stresą ir sustiprinti imuninius atsakus. Jeigu fizinis aktyvumas sekina ir po jo organizmas negrįžta į ankstesnę būklę – vadinasi, krūviai per dideli. Neretai žmonės stresą mažina alkoholiu. Viena dvi taurelės nieko blogo, tačiau jeigu ribos yra peržengiamos, tuomet imuninis atsakas pradeda silpnėti. Įrodyta, kad rūkančiųjų tikimybė susirgti peršalimo ligomis yra didesnė, nes bronchų gleivinė praranda tam tikrą dalį apsauginių funkcijų.

Imunitetas silpnėja esant nevisavertei mitybai. Ypač trūkstant racione daržovių ir vaisių. Įrodyta, kad česnakas, ežiuolė gali palengvinti kovą su virusais ir bakterijomis. Svorio mažinimas, vienpusiškos dietos, trumpas ar nevisavertis miegas taip pat silpnina organizmo atsakus. Vertėtų grūdinti organizmą sportuojant lauke, naudojant kontrastinį dušą. Beje, reikėtų prisiminti, kad juokas, taip pat geras reguliarus seksas stiprina imuninius atsakus.

Labai sudėtinga atsakyti į klausimą, ar gerina mūsų organizmo atsparumą papildai ir vitaminai. Jeigu žiūrėsime į visą žmogaus evoliuciją – mūsų protėviai niekada nevartojo jokių papildų, gyveno įprastą gyvenimą. Mūsų organizmas yra įpratęs gauti iš maisto tai, ko jam reikia. Aišku, jeigu mes imame save alinti darbais, labai dideliu fiziniu aktyvumu, dietomis, tuomet organizmas patiria stresą. Prasideda metabolizmo persitvarkymas, t. y. medžiagų apykaita lėtėja arba atsiranda baltymų, angliavandenių sintezės sutrikimų. Neretai tokiems pacientams vystosi alimentarinė mažakraujystė, raumenų sekimas ir kt. Sportininkai dažnai vartoja įvairius maisto papildus, amino rūgštis, polivitaminus (neretai labai didelėmis dozėmis). Žinoma, kad sportininkams atskirais atvejais reikia ne tik vitaminų, bet ir kitų mikroelementų.

Vienintelė imuninį atsaką stiprinanti priemonė, kurios kartais mes stokojame – tai saulė. Didžiąją dalį vitamino D organizmas susintetina veikiant saulės spinduliams. Jų savo geografinėje platumoje (ypač žiemą) gauname nepakankamai. Tuomet mažėja vitamino D sintezė, blogėja ne tik griaučių regeneracijos procesas, bet ir imuniniai atsakai. Tad vitaminas D ir papildai su vitaminu D šiaurės platumos gyventojų galėtų būti vartojami ir dažniau.

Kaip pasiruošti įveikti peršalimo ligas?

Pirmiausia nebijoti. Nėra jokio tikslaus recepto. Jeigu stiprus kūnas ir stipri psichologinė nuostata, tikimybė susirgti gerokai mažesnė. Štai mes, medikai, nuolat kontaktuojame su tūkstančiais ligonių ir pirmieji turėtume iškristi. Tačiau taip nėra. Ir ne vien dėl buvusių kontaktų su virusais ar bakterijomis, bet ir dėl stiprios nuostatos, kad nėra kas mus pakeičia darbe, ir geros nuotaikos. Iš esmės žmogus turi jausti, kad jo organizmas tvirtas. Jeigu eini į darbą ir vos kojas velki, tai tikimybė susirgti labai padidėja.

Ir pabaigoje labai paprastas patarimas. Kai pradeda siausti virusai, nereikia užsiimti dietomis, svorio metimu, drastiškai keisti maisto racioną ir pan. Žmogaus organizmui tai – didelis stresas. Tokius eksperimentus galima pradėti vasarą, kai iš tikrųjų tikimybė susirgti virusinėmis ligomis daug mažesnė, kai yra užtektinai šviežių daržovių ir vaisių.