Besikeičiantis klimatas žmonijai kelia daugybę iššūkių: nuo gamtinių katastrofų iki socialinių konfliktų. Visame pasaulyje drastiškai kertant miškus dėl medienos produktų gamybos ir žemės ūkio tikslais pamirštama, kad jie yra pačios gamtos sprendimas, mažinantis šiltnamio efektą sukeliančias CO2 dujas atmosferoje. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF) mokslininkų bei aplinkosaugininkų surengtos tarpdisciplininės mokslinės konferencijos metu diskutuota, kokie miškai ir kaip gali padėti kovoti su klimato kaita.
Visuomenės požiūris į klimato kaitą ir miškus išsiskiria
Nors Europoje ir pasaulyje kalbos apie klimato kaitą netyla jau ne vienerius metus, visuomenės požiūris į šią problemą išlieka kontraversiškas. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės Aistės Balžekienės teigimu, apklausose lietuviai sutinka, kad miškas yra svarbi lietuviškosios tapatybės dalis, tačiau klimato klausimu yra labai nuosaikūs – apklausose prašomi žymėti, kiek yra susirūpinę klimato kaita, dažniausiai renkasi vidutinį įvertinimą.
„Sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje kol kas yra didelis atotrūkis tarp problemos supratimo ir konkrečių elgsenos, gyvenimo būdo keitimo veiksmų: tik 16,4 proc. Lietuvos apklaustųjų atsakė, kad jaučiasi stipriai atsakingi dėl klimato kaitos. Prancūzijoje taip pasisakiusiųjų procentas siekia 45,9“, – teigė prof. A. Balžekienė ir pridūrė, kad gyventojai dėl klimato nėra linkę atsisakyti tokių pramogų, kaip, pavyzdžiui, kelionės.
Sengirės fondo įkūrėjas Mindaugas Survila teigė, kad nors susidomėjimas ekologinėmis temomis didėja.
„Svarbu, jog daugiau žmonių matytų nemedieninę miško vertę. Tai leistų politikams lengviau priimti sprendimus. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi gamta, fondo saugomų miškų daugėja, visuomenės balsas pradedamas girdėti, bet švietimas ir ekologinės akcijos yra labai reikalingos”, – sakė M. Survila.
Tuo tarpu politiniame lygmenyje sprendimų, kaip pasitelkti miškus kovoje su klimato kaita, dar ieškoma. Europos komisaras Virginijus Sinkevičius konferencijoje kalbėjo, kad miškas – efektyviausia „technologija“ kovai su klimato kaita,
„Tačiau klimato kaita taip pat yra viena priežasčių, kodėl miškų būklė Europos Sąjungoje prastėja. Iš šio užburto rato išėjimas yra vienas – reikia rasti tvaresnes miškininkystės praktikas. Atsodinto ar naujai užsodinto lopinėlio kokybė neprilygsta brandiems miškams, todėl Europos Komisijos siūloma miškų strategija siekia didinti ne miškų plotą, o kokybę“, – tikino V. Sinkevičius.
Lietuvoje vykstančiose Nacionalinio miškų susitarimo diskusijose dalyvaujanti Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pabrėžė, kad norint pasiekti susitarimą dėl miškų ateities būtini ir svarūs mokslo argumentai, pagrindžiantys miškų indėlį į klimato kaitos iššūkių suvaldymą.
Miškai – vienas svarbiausių CO2 sugėrėjų
Anot VU klimatologo prof. Egidijaus Rimkaus, kalbant apie klimato kaitą reikia suprasti visą anglies ciklą. Mokslininko teigimu, žmonija kasmet išmeta apie 9 gigatonas grynosios anglies į atmosferą. Apie dvi gigatonas anglies iš atmosferos sugeria vandenynas, o maždaug 3 gigatonas – miškai.
„Papildomai atmosferoje lieka apie 4 gigatonas anglies, todėl ir vyksta klimato šiltėjimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje 1 gyventojas būtų atsakingas už 7,27 tonos anglies emisijas, bet miškai šį skaičių sumažina iki 5,5 tonos,“ – sakė prof. E. Rimkus.
VU geografas doc. dr. Ričardas Skorupskas taip pat tvirtino, kad „miškas yra vienintelis kraštovaizdžio komponentas, kuris, išdėstytas tolygiai ir ekologiniu požiūriu jautriausiose vietose, užtikrina atskiro regiono ir visos šalies ekologinį stabilumą, visuomenės sveikatingumą bei ūkio šakų sėkmingo gyvavimo sąlygas; jis sugeria apie 1/3 viso mūsų išskiriamo CO2.“
Anot jo, tokie plyni kirtimai, kokie vykdomi dabar sutartą ūkinę brandą pasiekusiuose medynuose, pernelyg trumpina aukšto CO2 sugėrimo laikotarpius, o po plyno kirtimo net ir atželdintos teritorijos dar ilgai neatlieka CO2 užrakinimo funkcijų.
„Jeigu leistume bent 10 proc. miško didesniame masyve vystytis natūraliai, viso masyvo anglies sugėrimas išaugtų 20 proc., o tai prisidėtų prie biologinės įvairovės išsaugojimo, stiprintų bendras ekologines kraštovaizdžio galias,“ – sakė mokslininkas.
VU specialistams pritarė ir JAV Tufts universiteto profesorius, penkių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitų vyresnysis mokslinis autorius prof. Williamas R. Moomawas. Pasak jo, „sodinti miškus yra gerai, bet leisti jiems augti – dar geriau.“
Vienas brandus 30 m aukščio apie 150 m amžiaus ir 140 cm diametro plačios lajos medis (pvz., raudonasis ąžuolas) saugo 8 tonas anglies. Tai yra tiek pat, kiek ir 35 jauni tokios pat rūšies medžiai arba 151 tipiškas gatvės medis, arba 465 formuotos lajos „architektūriniai“ medeliai. Prof. W. R. Moomawas pastebi, kad Lietuvoje turėtų būti didesni senų miškų plotai: nors čia gali augti medžių rūšys, kurių tikėtina gyvavimo trukmė yra 200-300 metų, dabar vidutinis Lietuvos miško amžius tesiekia vos 53 metus.
Svarbu saugoti ne tik medžius
Kaip vieną galimų sprendimų švelninant klimato kaitos padarinius agrariniuose Lietuvos regionuose, kurių miškingumas yra labai mažas, VU geografė doc. dr. Filomena Kavoliutė siūlė sugrįžimą prie mūsų krašte tradicinių ūkininkavimo sambūvyje su gamta priemonių ir veisti naujus agroželdinius. Ji priminė, kad iki sovietmečiu vykdytos melioracijos natūraliose dubumose augę miškeliai, medžių alėjos ir medžiais apaugusios ganyklos atliko ir svarbias ekologines funkcijas, ir buvo svarbūs vietovių kelrodžiai.
Tokiu būdu būtų galima pasirūpinti ne vien medžiais, bet ir stabdyti biologinės įvairovės nykimą. Pasak specialistų, šiuo metu dėl miškų kirtimo nyksta ištisos ekosistemos: Gamtos tyrimų centro biologės dr. Jurgos Motiejūnaitės teigimu, intensyviai kertant miškus įvairiems juose gyvenantiems organizmams kyla didelė grėsmė. 36 proc. iš 566 Lietuvos Raudonojoje knygoje įrašytų rūšių nyksta dėl miškų kirtimų, tradicinės miškotvarkos bei brandžių medžių nykimo. Atskirose organizmų grupėse brandžių medžių nykimas apskritai yra pagrindinė priežastis.
Tad siekiant prisidėti tiek prie klimato kaitos suvaldymo, tiek prie biologinės įvairovės nykimo stabdymo, VU geografė dokt. Agnė Jasinavičiūtė siūlė steigti saugomas teritorijas. Anot jos, Lietuvos saugomose teritorijose yra dešimtadalis bendro Lietuvos miškų ploto. Todėl čia saugodami kraštovaizdį, biologinę įvairovę, retas rūšis, turime taikyti pasyvesnes ūkines priemones.
„Ekosistemų degradacija sukelia ir ekonominius nuostolius, o saugomų teritorijų statusas didina socioekonominę naudą bent du kartus.“ Be to, saugomos teritorijos steigiamos saugant pirmiausiai viešąjį interesą: „jomis didžiuojamės ir tikimės išsaugoti ateities kartoms kiek įmanoma gyvybingesnes“, – sakė geografė.
Šios problemos sprendimo svarbą taip pat patvirtino ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos FERN, sekančios Europos Sąjungos įsitraukimą sprendžiant miškų problematiką, atstovė Kelsey Perlman. Anot jos, į klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo problemas reikia žvelgti kompleksiškai bei skatinti žemės savininkus taikyti žaliąsias praktikas.
„Priimant sprendimus dėl klimato kaitos švelninimo reikėtų pasimokyti iš Biologinės įvairovės strategijos ir teikti pirmenybę „gamtos sprendimams“, o ne tik technologiniams. Biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita yra dvigubos krizės, todėl bet kokia nauja klimato politika turi būti vertinama atsižvelgiant į jos gebėjimą atkurti sveikatą ir gyvybės įvairovę žemėje,“ – sakė K. Perlman.
Komentarų nėra. Būk pirmas!