Į VU įstoja daug gabių jaunuolių, olimpiadų nugalėtojų. Kaip toliau jiems sekasi studijuoti? Ar skiriamas ypatingas dėmesys, ar jie išskiriami iš vidutinių studentų masės, ar sudaromos individualios programos, ar su jais dirbama kaip su ypač gabiais jaunuoliais?

Pasirodo, šioje situacijoje ir studentai, ir dėstytojai įžvelgia didelių problemų. Pateikiame Universiteto bendruomenės nuomones – ką apie esamą padėtį mano studentus ugdantys dėstytojai, administracijos atstovai ir galiausiai patys studentai.

Universitetui tenka didelė atsakomybė – į VU ateina geriausi Lietuvos moksleiviai

Studijų direktorius, akademinių reikalų prorektorės pavaduotojas doc. dr. Gintaras Dikčius aiškino, kad pirmame kurse talentingais vadinami tie, kurie per valstybinius egzaminus gavo du arba tris geriausius įvertinimus. Į VU patenka 80 proc. Lietuvos šimtukininkų, vėliau dauguma jų ir studijuoja labai gerai.

„2005 m. Lietuvoje bent vienu aukščiausiu įvertinimu išlaikiusiųjų valstybinius bandos egzaminus buvo 775, iš jų į VU atėjo 544. Pačių talentingiausių, kurie gavo po tris aukščiausius įvertinimus, Lietuvoje buvo 32, iš jų 27 įstojo į VU. Net 4 aukščiausius įvertinimus gavo 9 Lietuvos abiturientai – pas mus atėjo 8, na, o geriausias 2005 metų abiturientas, visus egzaminus išlaikęs geriausiai, dabar studijuoja VU Medicinos fakultete“, – statistinius duomenis apibendrino G. Dikčius.

Dirbti su gabiais studentais – iššūkis net ir prityrusiems dėstytojams

Studijas VU Chemijos fakultete pasirenka nemažai tarptautinių ir Lietuvos olimpiadų prizininkų ir nugalėtojų. Didžioji dalis pastaruosius kelerius metus įstojusių į fakultetą olimpiadų prizininkų pasirinko biochemijos studijų programą. Ją renkasi labai motyvuoti mokiniai. Kaip teigė fakulteto Organinės chemijos katedros prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, ši grupė išsiskiria iš kitų, ir dėstytojams nėra paprasta dirbti, nes dauguma paskaitų ir kitų užsiėmimų yra srautiniai. Anot prof. E. Butkaus, fakulteto dėstytojai rengia moksleivius olimpiadoms, tad gerai juos pažįsta ir stengiasi nuo pirmo kurso įtraukti į įvairias grupes, kuriose atliekami šiuolaikiniai tyrimai. Šiems studentams suteikiama galimybė individualiai atsiskaityti už pirmuose kursuose dėstomus dalykus, nors, deja, individualių programų nėra. Darbas su ypač gabiais studentais nėra įformintas, tačiau dėstytojai bando dirbti su gabiaisiais individualiai, parinkdami specialias užduotis, laboratorinius darbus. Didelę patirtį bendradarbiaujant su gabiais moksleiviais, o vėliau juos pritraukiant studijuoti VU turi šio fakulteto prodekanas doc. Rimantas Raudonis. Jis teigia, jog absoliuti dauguma mokinių, dalyvavusių Chemijos fakulteto stovyklose arba patekusių į nacionalinę olimpiadų komandą, vėliau pasirenka studijas šiame fakultete. Tačiau prodekanas taip pat pripažįsta, jog buvę olimpiadų ar kitokių konkursų dalyviai dirbtinai nėra išskiriami. Anot docento, jie mokosi pagal bendrą studijų programą, tačiau papildomai įsitraukia į kurios nors laboratorijos mokslinę veiklą. Dažnas jų dar studijų metais tampa mokslinių straipsnių, publikuojamų recenzuojamuose užsienio žurnaluose, bendraautoriais. R. Raudonis pripažįsta, jog biochemikų pasiekimai aukštesni nei kitų specialybių studentų, tačiau ir kitose studijų programose yra labai gabių studentų. Jis pastebėjo, jog buvę olimpiadininkai nebūtinai renkasi biochemiją. Daliai jų „klasikinė“ chemija yra patrauklesnė už biochemiją.

Fizikos fakulteto prodekanas doc. Jurgis Storasta yra pastebėjęs, gabūs studentai išsiskiria sesijos rezultatais. Tad jie jau po pirmosios egzaminų sesijos kviečiami į mokslines laboratorijas. Individualios programos nesudaromos, bet vyresniuose kursuose siūlomi individualus studijų planai semestrui.

Fizikos fakultete prieš maždaug penkerius metus dažniausiai stipriausieji rinkdavosi fizikos studijų programą. Tačiau mados keičiasi, ir pastaraisiais metais gabieji dažniau renkasi kompiuterinės fizikos ar telekomunikacijų fizikos ir elektronikos studijų programas.

Kauno humanitariniame fakultete praėjusiais metais patraukliausia studijų programa buvo kultūros vadyba, ją studijuoti pradėjo daug gabių ir motyvuotų studentų. Panašus kontingentas susirinko į KHF ekonomikos ir teisės programas. Doc. Pranas Žvinys, VU KHF akademinių reikalų prodekanas, teigia, jog gabius studentus jis pastebi ir siūlo jiems specialias užduotis, susiejamas su vykdomais projektais.

Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos metodikos katedros dr. Romualdas Kašuba jau tris dešimtmečius „turi reikalų su olimpiadomis“. Į VU MIF paskutiniaisiais metais stoja didžioji dalis pačių stipriausių Lietuvos jaunųjų matematikų. Jis pastebėjo, kad net ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos auklėtiniai dažniau renkasi būtent mūsų Universitetą. „Taip yra turbūt dėl to, kad VU Matematikos ir informatikos fakultetas yra didžiausias olimpiadininkų traukos centras, nes daug žymių šio fakulteto darbuotojų patys buvo olimpiadų prizininkai ir nugalėtojai. Užtektų paminėti akademikus Bronių Grigelionį, Vygantą Paulauską, profesorius Vigirdą Mackevičių ar Artūrą Dubicką, – aiškina dr. R. Kašuba. – Todėl suprantama, kad mūsų fakultete yra ne vienas profesorius, kuris į Universitetą atėjusiam gabiam ir į mokslinę veiklą linkstančiam jaunuoliui sugeba nuo pirmųjų studijų dienų suformuluoti tinkamo lygio, bet kartu ir prieinamą uždavinį, leidžiantį jam nesustojant eiti pirmyn. Tai nėra lengva ne vien dėl to, kad Universiteto dėstytojai yra labai užsiėmę – vien dėstymo krūviai yra tikrai nemaži. Dar svarbiau yra tai, kad nors olimpiadininkų turimas žinių kiekis, lyginant su dėstytojų, ir nėra labai didelis, tačiau mąstymo greičiu ir informacijos įsisavinimo sparta tie vakarykščiai moksleiviai neretai neką tenusileidžia dėstytojams.“

MIF įkurta darbo su gabiais matematikai moksleiviais grupė, kuriai vadovauja doc. Ričardas Kudžma. Be to, fakultetas jau nuo 1999 metų remia, skatina, palaiko ir kartu su Mokslo ir studijų departamentu finansiškai remia VU studentų matematikų komandos dalyvavimą tarptautinėse universitetų studentų matematikos olimpiadose, kuriose mūsų fakulteto studentai visada labai gražiai pasirodo, kiekvienais metais vis patvirtindami mums gerai žinomą akivaizdžią tiesą, kad geriausiųjų mūsų studentų lygis atitinka pasaulinius standartus.

„Dirbti su olimpiadininkais yra ir labai įdomu, ir gana sunku. Tai kartais savotiškas iššūkis net ir prityrusiems dėstytojams“, – tvirtina R. Kašuba. Jis teigia pastebėjęs ir dar vieną dalyką – olimpiados labiau išryškina tuos greitai mąstančius – tačiau yra ir ne taip greitai, bet irgi labai giliai mąstančių jaunuolių. Jie, nors ir neskina laurų olimpiadose, Universitete taip pat išsiskiria ir labai gerai mokosi.

„Jeigu buvęs olimpiadininkas „neužmiega ant laurų“, tai, žinoma, jis paprastai iš karto išsiskiria, dėstytojas jį pastebi. Kita vertus, nors individualios programos jiems ir nėra sudaromos, tačiau gabieji studentai patys nueina pas dėstytojus, kurie gali pateikti patrauklų ir įveikiamą uždavinį. Tokie dėstytojai paprastai veda ir seminarus, todėl galima sakyti, kad jie gabiesiems atstoja individualią programą“, – teigia R. Kašuba.

Gabių studentų studijos – ne visada rožėmis klotos

Gabių studentų studijos ne visada klostosi taip lengvai, kaip galima būtų manyti. Kai kurie dėstytojai juos laiko išsišokėliais, mėgstančiais parodyti savo žinias, o tai ne visiems priimtina. Tačiau bet kokiu atveju gabiems studentams bent jau nekyla problemų studijuojant, jie pranašesni už daugumą kitų studentų. Štai Chemijos fakulteto prof. habil. dr. Eugenijus Butkus teigia pastebėjęs, kad kartais gabiems studentams nelengva pasirinkti norimą specializaciją, nes jų interesai labai platūs, ir kartais jie ilgokai ieško, kur save realizuoti.

Doc. Rimantas Raudonis teigia, kad dažniausiai buvę olimpiadininkai ir studijuodami išlieka geriausiais, stipriausiais studentais. Tačiau jis mano, jog ne vien olimpiados „gimdo“ gabius studentus. Studijų metais tikrai iškyla naujų gabių žmonių, kurie išsiskiria darbu ir pasiekimais.

Fizikų pasaulyje daugelio gabių studentų studijos klostosi sėkmingai – jie nesunkiai įstoja į doktorantūrą ir tampa mokslo daktarais.

KHF lektorė doktorantė Daiva Aliūkaitė pastebėjo dvi gabių studentų studijų tendencijas: pirma, gabūs studentai dominuoja ir pasiekia geriausių rezultatų, antra, pradeda dirbti pirmame antrame kurse ir, deja, niveliuojasi. Jai pritaria ir kolega doc. P. Žvinys. Jis teigia, kad ne visi gabūs studentai nori atlikti individualias užduotis. Tokiu atveju pirmaisiais metais jie būna pirmūnai nieko neveikdami, o po metų kitų atsilieka ir nepasiveja vidutinių gabumų studentų.

Matematikams tokių problemų nekyla. Jų gabiųjų studentų likimai klostosi labai gražiai. R. Kašuba galėtų vardinti ilgiausią sąrašą buvusių moksleivių, įvairių olimpiadų prizininkų, vėliau tapusių VU studentais ir pasiekusių didelių aukštumų savo srityje. Tai Pasaulinės matematikų olimpiados sidabro medalininkas, dešimtukais besimokantis Vilniaus licėjaus auklėtinis Aivaras Novikas, dabar jau doktorantas, taip pat medalininkas Paulius Drungilas, penkiose Pasaulinėse olimpiadose dalyvavęs Paulius Šarka, Žymantas Darbėnas, pernai du kartus vadovavęs Lietuvos moksleivių matematikų kelionėmis į Baltarusiją, kur su matematikai gabiais moksleiviais ir studentais dirbama aukščiausiu lygiu, ir daugelis kitų.

Gabūs studentai tęsti studijų užsienyje nesiveržia?

Ar gabūs studentai skuba ieškotis magistrantūros studijų kitų šalių universitetuose? Štai chemikai teigia, jog magistrantūros studijoms į kitas šalis išvyksta nedaug jų studentų, dažniau semestrui ar dviem pagal įvairias ES ar kitas programas. Mat chemijos ir biochemijos magistrantūros studijos specifinės – didesnę jų dalį sudaro moksliniai tyrimai, todėl tik užmezgus bendradarbiavimo ryšius prasminga išvykti ilgesniam ar trumpesniam į kitas šalis ir nuosekliai tęsti eksperimentinius darbus. Yra atvejų, kai Chemijos fakulteto studentai dar bakalauro pakopoje nutraukia studijas VU, nes įstoja į užsienio universitetą. Yra studentų, kurie pradėjo magistrantūros studijas užsienyje. Tačiau abu kalbinti dėstytojai pripažįsta, kad, ko gero, didesnė dalis gabių studentų vis dėlto nuosekliai studijuoja visose ChF pakopose, o į užsienio mokslo įstaigas išvyksta tik dalinėms studijoms arba atlikti konkrečių tyrimų.

Iš Fizikos fakulteto studijuoti į užsienio universitetus išvyksta po keletą iš šimto baigiančiųjų pagrindines studijas. Iš KHF – ne daugiau kaip 1 proc.

Iš iškiliųjų matematikų olimpiadininkų nemaža dalis šiuo metu mokosi užsienio universitetų magistrantūroje. „Natūralu, kad patys stipriausieji studentai perima garsiausių universitetų patirtį“, – teigiamai šį procesą vertina R. Kašuba.

Kas pakeis vyresniąją dėstytojų kartą?

Viena iš aktualiausių kiekvienos akademinės institucijos problemų – personalo atjauninimas. Paprastai akys krypsta į gabiausius auklėtinius. Minėtame Chemijos fakultete geriausieji paprastai tęsia studijas doktorantūroje. Deja, VU lieka nedidelė dalis baigusiųjų doktorantūrą. Pagrindinė priežastis, anot prof. E. Butkaus, matyt, ta, kad katedrose tiesiog nėra vietų, o nedideli atlyginimai ne visada yra pagrindinė priežastis. Be to, Lietuvoje vos ne vienintelėje iš ES šalių kol kas realiai nėra po doktorantūros vykstančių stažuočių (vadinamų post doc). Tiesa, gal šiais metais šis klausimas bus pradėtas spręsti, nes teisinė bazė sukurta 2005 metais. „Manyčiau, kad reikėtų ieškoti ir kitų būdų sudaryti sąlygas geriausiems jauniems daktarams įsitvirtinti VU – steigti naujas pareigybes, kviesti padirbėjusius užsienyje mokslininkus dalyvauti konkursuose, sudaryti sąlygas dalyvauti konkursuose įvairiems grantams gauti, kurie turėtų numatyti ir tokio jauno darbuotojo išlaikymą, taikyti finansines paskatos priemones. Susidaro įspūdis, kad VU nėra sistemos, kuri nuosekliai skatintų jaunus mokslininkus sieti savo karjerą su Universitetu, nes lyg savaime aukštas VU prestižas garantuoja, kad bus pritraukiami geriausieji jaunieji mokslininkai. Tačiau pastarųjų kelerių metų pavyzdžiai rodo, kad sugrįžusieji iš užsienio neretai lengviau randa vietą mokslo institutuose, ir tai turėtų kelti nerimą“, – toks neteikiantis optimizmo prof. E. Butkaus komentaras.

Fizikų gabiausieji studentai renkasi bendras VU FF ir Fizikos instituto, VU FF ir Teorinės fizikos ir Astronomijos instituto, VU FF ir Medžiagotyros ir Taikomųjų mokslų instituto bei Puslaidininkių fizikos instituto doktorantūras. Apsigynusiųjų disertacijas VU lieka nedaug, nes didelė dalis laimi post doc poziciją užsienio institucijose ir vyksta „pasidairyti“ po pasaulį ir truputėlį užsidirbti. Doc. Jurgis Storasta teigia, kad akivaizdu, jog aukščiausios kvalifikacijos jauniesiems ir gabiausiems mokslininkams negalime pasiūlyti adekvačių sąlygų bei galimybių, nors situacija VU FF ir gerėja. VU KHF daug gabių absolventų stoja į doktorantūrą. Pastaruoju metu šio fakulteto doktorantai apsigina disertacijas beveik 100 proc.

„Doktorantūra Vilniaus universitete, nepaisant natūralių komercinių ir kitokių pasiūlymų, vis tiek lieka patraukli bent jau moraline ir moksline prasme. VU daktaro laipsnis yra didžiulis ginklas gyvenimo kovoje“, – optimistiškai nusiteikęs R. Kašuba.

Matematikai rūpinasi vieni kitais

Ekonometrinės analizės katedros vedėjas profesorius Alfredas Račkauskas pats buvo vadinamas talentingu studentu. „Lygiai taip pat buvo ir mano laikais. Atsimenu, turėjome tokius mokslo gigantus kaip prof. B. Grigelionis, prof. V. Statulevičius, prof. J. Kubilius, kurie gabius studentus tiesiog „pasidalindavo“. Nuo antro arba trečio kurso mes būdavome išdalinti, aš patekau pas prof. Paulauską – buvau nuvestas, pasodintas, pasakyta, kad privalau tapti matematiku. Matematikai vieni kitais rūpinasi.“

Profesorius A. Račkauskas pažymi, kad talentinguosius pirmakursius dažniausiai dėstytojai jau pažįsta, žino jų lygį ir galimybes – tai matematikos olimpiadų prizininkai. Jau pirmą ar antrą semestrą jiems priskiriamas kuratorius, kuris su studentu dirba individualiai. „Talentinguosius griebiam, įprasta, kad jiems sudaromos individualios studijų programos, pats kuruoju antro kurso studentą. Štai jam sudarėme kitam semestrui individualią programą – jam su savo kursiokais tiesiog nėra ką veikti“, – tikina profesorius. Šį studentą katedros rūpesčiu įdarbino Matematikos institute, čia jis dirba jaunesniuoju moksliniu darbuotoju, profesorius siekia, kad jo globotinis būtų nuolat užsiėmęs ir jaustų vyresniųjų rūpestį, negalvotų apie darbo paieškas, nes jam per lengva studijuoti. „Šis studentas ten neprivalo popierių kilnoti, jo darbas šiuo metu yra mokytis“, – patvirtindamas, kad studentas vis tiek turi turėti iš ko gyventi, sako A. Račkauskas.

Profesorius siūlo jauniesiems talentams žiūrėti plačiau ir savo gyvenimo ar karjeros perspektyvas vertinti realiai. „Yra daugybė pavyzdžių, kai gabūs studentai susiviliojo dideliu uždarbiu bankuose, kur reikalingos „galvos“ atlikti skaičiavimams. Bet juk suderinti aukšto lygio studijas su darbu tiesiog neįmanoma! Studijuodamas gali pasiekti tą žinių ir įgūdžių lygį, kad po to gali pasiūlyti darbdaviui viską, ką turi, ir už tai reikalauti atitinkamo atlygio. O jei tas lygis niekada nebuvo pasiektas, žmogus turi tik gabumų, jo tobulėjimas bet kuriuo atveju sustos, po kiek laiko jis darbdaviui nebeturės ką duoti“, – aiškino matematikas.

Formalumai kenkia talentams

„Talentingiesiems nebūtinai reikia sudaryti šiltnamio sąlygas, bet skirti jiems didesnį dėmesį būtina, juos reikia anksčiau įtraukti į mokslinę veiklą. Dėstytojai turėtų patys būti tuo suinteresuoti, juk Universitetas šitaip suranda sau būsimus darbuotojus. Iš kitos pusės talentas visada randa sau vietą“, – svarsto Studijų direkcijos direktorius prof. G. Dikčius. Jis įsitikinęs, kad itin gabiems studentams turėtų būti sudaryta galimybė mokytis greičiau. „Puikiai prisimenu unikalų studentą, olimpiadų laimėtoją, atėjęs į Fizikos fakultetą mokėsi vien dešimtukais, įstojo į doktorantūrą Lundo universitete ne tik be magistrantūros, bet net nebaigęs bakalauro studijų, likus 3 mėnesiams iki baigiamųjų egzaminų. Tai Egidijus Anisimovas, kuris jau grįžo į Lietuvą ir dirba Puslaidininkių fizikos institute. Yra keletas žmonių, kurie Švedijoje įstojo į doktorantūrą nebaigę magistrantūros, gabūs studentai vos išvažiavę iškart pastebimi“, – Prof. G.Dikčius apgailestavo, kad Lietuvoje kitokia studijų tvarka: neįmanoma peršokti pakopos, į doktorantūrą priimama tik po magistrantūros studijų. Profesorius mano, kad talentingiesiems studentams reikėtų daryti išimčių. Anot G. Dikčiaus, Lietuvoje per ilgos ir bakalauro studijos, taip ne tik švaistomi valstybės pinigai, bet ir gabieji gaišta laiką, kurį jau galėtų skirti moksliniam darbui. Juk studijos skirtos vidutiniam studentui, gaila, kad net individualios studijų programos nepalengvina gyvenimo talentingiesiems, nes reikalavimas norint gauti diplomą tik vienas – įvykdyti programą.

„Mano laikais studentai buvo skatinami stipendijomis, padidintomis stipendijomis, galimybėmis išvažiuoti į kitus universitetus. Gabiausieji išvažiuodavo, paskui grįždavo, pavyzdžiui, mūsų rektorius akademikas Benediktas Juodka buvo vienas tų talentingųjų studentų, Maskvoje baigė studijas, o grįžo čia jau susiformavęs mokslininkas“, – prisimena G. Dikčius.

Primesti tobulėjimo kelio negalima, talentingieji turi būti savarankiški

Strateginės plėtros reikalų prorektorius habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka mano, kad jei žmogus yra talentingas, jis randa visokių kelių tobulėti. „Gabus studentas aiškiai supranta, kad dėstytojas geriausiai atlieka savo funkcijas tada, kai netrukdo talentingajam tobulėti“, – aiškina prorektorius.

Nors dabar jis pats yra dėstytojas, prisimindamas savo studijas tvirtino, kad didesnį procentą žinių sukaupė ne auditorijose, o dirbdamas mokslinėje laboratorijoje. Nuo II kurso pats kreipėsi į prof. Lekevičių, norėjo tyrinėti žmogaus genetiką, aplinkos taršą, kitus aktualius dalykus. Jam buvo sudarytos sąlygos dirbti, praleisdavo laboratorijoje po 4–5 val. kasdien, aukodavo tam paskaitas. Ir nors gaudavo dėl to pastabų, nesigaili, nes savarankiškai dirbant, jo manymu, yra daugiau galimybių tobulėti, tai naudingiausiai praleistas laikas.

„Šiais laikais studijos tapo masinės, todėl dėstytojams kyla klausimas, į ką orientuotis: į geriausius ar į prasčiausius. Į ką orientuojasi VU dėstytojai – sunku pasakyti, jei orientuotųsi į geriausius, tai 2/3 studentų turėtų neišlaikyti egzaminų. Bendras studentų skaičius nuolat auga, bet talentingų – ne, tačiau ir nemažėja. Štai Gamtos mokslų fakultetą kasmet baigia 3–4 labai talentingi studentai, per paskutinius 20 metų šis vidurkis nepakito“, – aiškino J. R. Lazutka.

Studentai dėmesio pasigenda, tačiau stengiasi mokytis dėl stipendijos

Lietuvių filologiją ir reklamą studijuojanti antrakursė Rimantė Kurkauskaitė teigia studijomis nenusivylusi. Mergina dar prieš stodama susipažino su studijų programa, dalykais ir žinojo, ko tikėtis. „Ypatingas dėmesys mums, kaip gabiems studentams, nėra rodomas, tačiau išklausoma nuomonė, leidžiama diskutuoti, siūlyti savo idėjas per paskaitas. Papildomai su mumis taip pat nėra dirbama, nebent siūloma dalyvauti įvairiuose konkursuose, kursuose“, – sakė Rimantė. Mokytis ją skatina tik noras tapti puikia savo srities specialiste. Anot merginos, problema yra ta, jog fakulteto bibliotekoje trūksta studijoms reikalingų knygų. „Be to, būtų dar geriau, jei visi dėstytojai būtų šiuolaikiškesni, leistų studentams išsakyti savo nuomonę ir į ją atsižvelgtų“, – teigė mergina.

Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos trečiakursis Augustinas Stankevičius yra laimėjęs UAB „Hermis capital“ stipendiją. Vaikinas papildomai domisi elektronika – analogine ir skaitmenine, mikrokontrolerių programavimu. Kaip pasakoja pats Augustinas, jis tikrai nesijaučia esąs kažkoks išskirtinis. „Esu tik vienas iš geresnių studentų. Ypatingo dėmesio Universitete kaip ir nejaučiu. Bet nemanau, kad tai blogai, veikiau atvirkščiai, tai padeda išlaikyti draugišką atmosferą tarp pačių studentų. Išskirtinį dėmesį pajutau tik kartą, kai laimėjau vardinę stipendiją. Aišku, tai pamalonino, bet nesijaučiu to labiau vertas už kai kuriuos kitus“, – atvirai pasakojo vaikinas. Anot jo, Fizikos fakulteto lygis yra neblogas – „palyginti su kitais universitetais, pvz., VGTU (ta pačia specialybe), kiek susidariau nuomonę išklausęs draugų ir ten besimokančiųjų, mūsų fakultetas yra geresnis. Žinoma, ir pas mus yra visokių – ir gerų studentų, ir tokių, kuriems svarbu tik išlaikyti egzaminus ir gauti diplomą. Mokytis tarp geresnių visada geriau, nes ir patį tai skatina pasitempti.“

Augustinas patikino, jog gabūs studentai sulaukia pagalbos tuomet, kai tenka įsidarbinti ar išvažiuoti į užsienį pagal mainų programas – pirmiausia rekomenduojami gerai besimokantys. O dėl papildomo darbo su dėstytojais, anot vaikino, viskas priklauso nuo paties studento aktyvumo. „Mūsų fakultete nemažai studentų dirba laboratorijose. Ten priima nebūtinai gerai besimokančius. Aš kol kas nedirbu, bet tik dėl to, kad nenoriu aukoti laisvo laiko. Nors mūsų fakultetas labiau orientuotas į mokslą, laboratorijose vykdomi moksliniai tyrimai. Taigi galimybės tapti mokslininku yra. Klausimas tik toks: ar aš noriu juo tapti? Dar nesu tvirtai apsisprendęs, bet kol kas manau, kad noriu tapti tiesiog geru savo srities specialistu. Specialybės dalykus, kurie patinka, mokausi tik dėl savęs, iš smalsumo, trokšdamas žinių. Kitus dalykus mokausi dėl stipendijos. Bet jau supratau, kad stipendija ir pažymiai nėra taip svarbu. Pasiseka per egzaminą – gerai, nepasiseka – nieko tokio. Svarbiau įgautos žinios“, – aiškino būsimasis fizikas.

Kultūros vadybos (KHF) pirmo kurso studentės Giedrė Ambrazevičiūtė ir Deimantė Makarevičiūtė dar kol kas negali vertinti savo studijų. Anot merginų, jokio papildomo dėmesio kaip talentingoms, gabioms studentėms joms neskiriama. Tiek gabiems, tiek negabiems skiriama vienodai dėmesio. Kol kas nepastebėjo pirmakursės ir jokių ypatingų sąlygų plėsti savo interesų ratą konkrečioje mokslo srityje. „Tik su grupės draugėmis aptariam idėjas, mintis, kylančias nagrinėjant dominančią mokslo sritį“, – sakė studentės. Gerai mokytis merginas skatina noras gauti stipendiją.

Antro kurso teisės (TF) studentė Dina Lurje laisvu laiku domisi tarptautinėmis organizacijomis, tarptautine teise, žmogaus teisių problemomis bei įgyvendinimu. Anot merginos, nepaisant tikrai nenuvylusios studijų krypties, pati studijų programa yra ganėtini sausa ir, jos manymu, ne visai atitinka „universitetinio išsilavinimo“ apibrėžimą, nes turi apimti ir platesnio profilio dalykus: psichologiją, užsienio kalbas, retoriką ir kt.

„Dėl didelio dieninio skyriaus studentų skaičiaus nė vienas nėra ypatingai išskiriamas, o kartais nėra ir pastebimas per paskaitas ar seminarus. Išsiskyrę iš minios studentai nėra nei ypatingai skatinami, nei su jais atskirai dirbama. Taip greičiausia yra dėl klaidingos fakulteto praktikos, kuomet seminarai labiau panašūs į iš mokyklos laikų žinomą „patikrinimą“, o ne skiriami kurso medžiagą įsisavinti praktiškai. Tokiu būdu nesuteikiama galimybė labiau įsigilinti ar susidomėti dalyku. O juk susidomėjimas priklauso nuo niuansų ir smulkmenų žinojimo“, – svarstė būsimoji teisininkė. „Iš tiesų Universitete galimybės domėtis man patinkančiomis mokslo sritimis pastaruoju metu yra kiek ribotos, kadangi patys kompetentingiausi šios srities dėstytojai yra išvykę į užsienį. Vis dėlto yra šiek tiek literatūros ir dėstytojų, pasiryžusių pagelbėti, pvz., ruošiantis tarptautiniams konkursams“, – paaiškino Dina. Gerai mokytis merginą labiausiai skatina savimotyvacija. Anot studentės, negalima nepaisyti ir tokių ganėtinai buitiškų motyvacijos elementų kaip savirealizacija ir stipendija, bet šiuo atveju svarbiau yra tai, kad jei jau įstoji į Universitetą, tai būtų bevertis dalykas mokytis blogai – savo ir kitų laiko gaišinimas, nepagarba sau ir kitiems. Nors fakulteto programa, merginos manymu, dažnai neatitinka lūkesčių, vis dėlto gerai mokydamasis žmogus įsisavina didesnę dalį informacijos ir tokiu būdu gali vėliau lengviau ja operuoti.

Telekomunikacijų fiziką ir elektroniką (FF) antrus metus studijuojanti Agnė Sakalninkaitė pripažįsta, kad fakultete nėra papildomo darbo, nebent pats kreipiesi į dėstytoją, klausinėji. Kai kuriems arba kartais visiems norintiesiems dėstytojai pasiūlo ateiti į laboratorijas, truputį padirbėti. Kiekvienais metais būna fakulteto katedrų pristatymai, į juos gali ateiti visi norintys, pasižiūrėti, kaip ten dirbama, susipažinti su dėstytojais. Būna, kad dėstytojai patys pakviečia ateiti į laboratoriją, kurioje dirba. Pirmame kurse buvo tik vienas toks dėstytojas, vėliau atsiranda daugiau siūlymų, be to, studentas daugiau orientuojasi, kas jį labiau domina. „Mokytis skatina noras išmokti, be to, man svarbu, kad gaunu stipendiją ir nemoku už mokslą. Labiausiai mokytis trukdo knygų trūkumas. Laiku negauni reikiamos knygos, neišmoksti. Aišku, galima knygas kopijuoti, bet ne visada tam yra ir pinigų, ir laiko“.

Šiandieninė Lietuvos mokymo sistema orientuota į atsiliekantį studentą

VU KHF dekanas Stasys Girdzijauskas: „Šiandieninė Lietuvos mokymo sistema orientuota į atsiliekantį studentą. Net įstatymai jiems pritaikyti. Studentų organizacijos taip pat susirūpinusios, kaip apginti skolininką, o ne kaip sudaryti sąlygas geriems studentams (nekalbant apie pirmūnus). Pastaruoju metu pamenu tik vieną akciją, naudingą pirmūnui. Tai VU SA vykdomas nusirašinėjimo prevencijos projektas. Ankstesnės triukšmingos akcijos – apeliacijų nagrinėjimo tvarka, skolų nemokamas perlaikymas ir kitos į tas panašios mažai reikalingos pirmūnui. Čia kažkaip pamirštama, kad kuo daugiau išteklių skiriama atsiliekančiam, tuo jų mažiau lieka pirmūnui. Nes dauguma išteklių (dėstytojų darbo laiko, vietų laboratorijose, kompiuterių ar mokomosios literatūros ir kt.) yra riboti ir turi būti racionaliai skirstomi. Visuotinas nemokamas mokslas taip pat nenaudingas elitui: už dyką jie gauna vienodai prastą mokslą, kaip ir tie, kurie siekia diplomo, o ne mokslo. Mokamo mokslo atveju elitui vis tiek priklausytų studijų lengvatos, kaip visame pasaulyje, taip ir pas mus. Meškos paslaugą pirmūnams daro „geranoriški“ dėstytojai, rašantys visiems vien tik gerus pažymius. Tokiu atveju suvienodinami geri ir silpni studentai: gerieji studentai praranda motyvaciją stengtis. Pirmūnus žlugdo ir kai kuriose studijų programose epideminį mastą įgavęs referatų, kursinių ir diplominių darbų plagijavimas. Internetinė prekyba studentų savarankiškais darbais tapo stambiu kai kurių vertelgų verslu ir be teisėsaugos institucijų įsikišimo, matyt, nebus sustabdyta. Pirmūnui, kad ir labai stengiantis, sunku konkuruoti su žymių mokslininkų ar kitų darbų plagiatais. Kita vertus, rūpestis atsiliekančiais studentais yra suprantamas: gabus ir pats susitvarkys, o silpnesniam reikia padėti, juo labiau kad pastarieji dažnai moka šiokius tokius mokesčius ir taip „remia“ Universitetą. Be to, dauguma gabiųjų studentų, baigę studijas, išvažiuoja užsienin ir taip tarsi „atkeršija“ už jiems rodytą nepakankamą dėmesį“.

Liana Binkauskienė, Ona Mackonytė, Justina Blaškevič