Jau baigėsi pirmasis semestras, kuris turbūt sunkiausias ir labiausiai gąsdinantis atrodė universiteto pirmakursiams: neįprasta mokymo programa, nauji kolegos, o daugumai – ir nepažįstamas miestas. Dabar įdomu sužinoti, ar tikrai patenkinti tie, kurie dar rugsėjį į auditorijas suėjo pilni lūkesčių ir susidomėjimo, ir ko jie tikisi ateityje.

Iš tiesų studijos yra tokios, kokias ir įsivaizdavau. Aš vieną bakalaurą jau baigiau, taigi prieš stodamas maždaug žinojau, ko noriu ir ką gausiu. Bet kokios studijos yra vertos tiek, kiek pats jas padarai vertingas. Aukšti balai, kurių reikia, jei nori studijuoti politikos mokslus, parodo abiturientų susidomėjimą šia specialybe. Šiaip čia įstoti yra sunkiau negu studijuoti. TSPMI sudaro visas sąlygas gauti žinių, bet reikia ir pačiam jų siekti. Kad ir kokie geri būtų dėstytojai, už studentą jie nesukramtys ir į burną neįdės. Jeigu tik karpysi ausimis ir miegosi per paskaitas, tikrai nieko neišmoksi. Aišku, yra šiokių tokių organizacinių nesklandumų, bet tai jau ne žinių klausimas – visur atsiranda nesusikalbėjimo ir nesusipratimų. Kartais atrodo, kad studentas administracijai yra problema, kad būtų geriau, jei jo nebūtų. Neretai nepagalvojama, kad administracija ir yra tam, kad spręstų studentams kylančias problemas.

Rimgaudas Bernotas, TSPMI, politikos mokslai

Prieš pradėdama studijuoti šiek tiek kitaip įsivaizdavau studijų programą, nemaniau, kad bus kai kurios disciplinos. Teko išgirsti įvairių gandų, kurie nebuvo teigiami, tačiau savomis akimis įsitikinau, kad nebuvo ir teisingi. Dabar galiu pasakyti, kad studijos atitinka mano lūkesčius, dėstomi dalykai man atrodo naudingi – vieni daugiau, kiti mažiau. Vis dėlto sunku ką nors spręsti po pirmo semestro, per mažai laiko dar praėjo. Galbūt galėčiau labiau pasistengti, bet pirmieji egzaminų rezultatai džiugina – vadinasi, einu tinkama linkme. Rudenį buvau suabejojusi savo pasirinkimu – kolegos atrodė protingesni, labiau tinkantys šiai specialybei. Vėliau, kai apsipratau, suvokiau, kad esu ten, kur ir turiu būti.

Daiva Šalc, KF, žurnalistika

Iš vyresnių studentų kai ką jau žinojau apie studijų programą prieš stodama. Įsivaizdavau, kaip vyks anatomijos paskaitos – su kaulais, raumenimis, lavonais… Nustebau savo studijų programoje pamačiusi fiziką, nes maniau, kad jos niekada gyvenime nebeteks mokytis. Žinau, kad studijuodama VU gausiu žinių, reikalingų mano būsimo darbo praktikoje. Gaila, kad mokymosi programa plati, o laiko vis trūksta. Būna, grįžtu namo ir nežinau, nuo ko pradėti. Pirmame kurse studijos abstrakčios ir atrodo net nesusijusios su specialybe. Be to, įskaitas dabar pakeitė egzaminai, dar labiau padidėjo krūvis, paskaitos vyksta įvairiuose fakultetuose, todėl daug brangaus laiko atima vien važinėjimas iš vienų rūmų į kitus. Dėstytojai man patinka, džiaugiuosi, kad galima pasirinkti laisvąjį dalyką. Vyresni studentai pasakojo, kad odontologiją studijuoti kasmet yra vis įdomiau. Tikiuosi, taip bus ir man. Priklausau studentų mokslo draugijai, tai padeda plėsti akiratį ir susidomėjimą.

Dovilė Bradulskaitė, MF, odontologija

Dar prieš stodama žinojau, kad mano pasirinkta specialybė yra labai populiari, kad sunku įstoti ir mokytis, reikės daug darbo ir pastangų. Pažįstami mano pasirinkimą vertino prieštaringai: vieni sakė, kad neverta net bandyti, nes mokslai gali būti per sunkūs, kiti skatino studijuoti finansų ir draudimo matematiką, nes tai – perspektyvi specialybė. Mano lūkesčiai iš dalies pasiteisino. Rugsėjį mokslai pasirodė dar sunkesni, negu įsivaizdavau, ir dėl to patyriau šoką. Po truputį pripratau ir studijos man patinka. Studijuodama MIF pajutau, kaip mano mąstymas tampa racionalesnis, dabar sugebu greičiau reaguoti, įvertinti situaciją. Aktyviai dalyvauju universiteto gyvenime, todėl sužinojau daug naujo apie investavimą, ekonomiką, netgi literatūrą ir meną! VU – tai ne tik studijos, tai – visapusiškas asmenybės ugdymas.

Vilma Urbonaitė, MIF, finansų ir draudimo matematika

Galbūt pasirodys, kad esu egoistas, bet prieš pradėdamas studijuoti daugiausia galvojau apie save, o ne apie studijas. Maniau, kad vienintelis nežinosiu, kas vyksta universitete, įsivaizdavau save kaip pasimetusį pirmoką. Daug kas atrodė sudėtinga, nežinoma, nauja, bet stengiausi žvelgti optimistiškai ir dabar viskas gerai. Po pirmojo semestro sunku spręsti, ar lūkesčiai tikrai pasiteisino – pastebėjau, kad universitete daug kas gali labai greitai pasikeisti. Dabar atrodo, kad viską, ką patyriau per pastarąjį pusmetį, panašiai ir įsivaizdavau. Vilniaus universitete studentas gauna galimybę save realizuoti ir parodyti kietiems. Džiugina ir tai, kad kol kas nejaučiu per didelio krūvio – lieka laiko ne tik studijoms, bet ir kitokiai veiklai. Esu patenkintas ir dėstytojais, ir kurso draugais. Tikiuosi, kad ateityje jie liks tokie pat draugiški ir humaniški.

Artūras Bendorius, KF, verslo informacijos vadyba

Maniau, paskaitos paskatins plačiau domėtis pasirinkta specialybe, o kolegos studentai bus veiklios asmenybės, ir mes nesiskirsime nuo ryto iki vakaro. Dėstytojus įsivaizdavau beveik tokius, kokie ir yra. Jie visiškai pateisino mano lūkesčius, tik nematau prasmės lankyti paskaitas, nes jų turinys nuobodesnis už naudojimąsi instrukcijomis. Jau galiu labai greitai konspektuoti ir įsiminti pagrindinius faktus, dar išmokau lankstyti lėktuvėlius. Kai kurie studentai šaltoki ir nedrąsūs, nors yra tikrai įdomių asmenybių, ne visi jaučiasi esą savo vietoje, kai kurie negauna to, ko norėtų. Tikiuosi, kad kito semestro studijų programa pražys kaip pavasarinė gėlė. Gal rasiu ir aš įdomių dalykų…

Kamilė Paklanytė, MIF, informatika

Žinojau, kad biofizika – mokslas, reikalaujantis daug pastangų, šiek tiek bijojau, kad bus sunku išsilaikyti universitete, išgyventi kitame mieste. Bet tikėjausi, kad viskas susidėlios į savo vietas. Taip ir įvyko! Čia man patinka – turiu daug veiklos, kasdien susipažįstu su naujais žmonėmis, gaunu patirties. Vis dėlto kažko dar trūksta, kad galėčiau save vadinti tikru studentu. Jeigu pavyks sėkmingai baigti pirmąjį kursą, manau, būsiu savimi patenkintas. Tikiuosi, teks pastudijuoti užsienyje ir tikrai suprasiu, kur mano vieta.

Ernestas Svirbutavičius, GMF, biofizika

Maniau, kad mano balų neužteks, kad įstočiau į ekonometriją. Kai sužinojau, kad vis dėlto įstojau, pajutau, kad viena mano svajonė jau pradėjo pildytis. Girdėjau kalbų, kad MIF mokytis labai sunku, bet stengiausi į jas nekreipti dėmesio. Prieš rugsėjį tikrai bijojau – juk studijos – naujas gyvenimo etapas, bet ir degiau noru išbandyti jėgas. Žinojau, kad ekonometrijos studijų programoje dėstoma matematika, bet net nenutuokiau, kad bus ir programavimo paskaitos! Nieko tokio, informatika nėra toks baubas, kokį maniau ją esant. Savo ateitį sieju būtent su ekonometrija. Esu girdėjusi, kad statistikos bakalaurą baigusiųjų paklausa pakankamai didelė. Man atodo, kad MIF dėstytojai yra pasiruošę kiekvienam studentui padėti rasti vietą po saule. Aišku, reikia stengtis ir patiems studentams – aš ne tik mokausi, bet ir darau viską, kad tapčiau visaverte universiteto bendruomenės nare.

Agnė Zapalskytė, MIF, ekonometrija

Akvilė Kavaliauskaitė