Rugsėjo 25–26 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Į ją susirinko Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių mokslininkai, kurie kartu su lietuvių profesoriais nagrinėjo K. Donelaičio bei jo amžininkų kūrybą, raštus, analizavo vertimus į kitas kalbas ir jų aplinkybes, supažindino su K. Donelaičio laikams suvokti svarbiais tyrimais.

„Džiugu, kad K. Donelačio asmenybei, kūrybai šiemet teko tiek daug dėmesio: aibė renginių iliustruoja faktą, jog K. Donelaitis, jo kūryba ir pasaulėžiūra yra aktualūs šiais laikais. Ši konferencija parodo, kad tai suvokiame ne tik mes, lietuviai, K. Donelaitį laikantys lietuvių literatūros klasiku, bet ir užsienio mokslininkai bei tyrinėtojai, lygiai taip pat smalsiai vartantys klasiko raštus, poeziją, tiriantys jo įtaką savose kultūrose“, – sakė konferencijos „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“ rengimo komiteto pirmininkas, Komunikacijos fakulteto prof. habil. dr. Domas Kaunas.

Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas Peteris Ziegleris, sveikindamas konferencijos dalyvius, tikino, jog „K. Donelaitis yra žmogus, kuris sieja Vokietiją, Lietuvą ir Rusiją“. Šio literatūros klasiko reikšmę ir svarbą P. Ziegleris suprato tik pradėjęs eiti savo pareigas, kai teko Kaliningrade dalyvauti poetų minėjimuose, taip pat Lietuvoje K. Donelaičiui atminti skirtuose renginiuose.

Konferencijos organizatorius ir dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, palinkėjęs vaisingo darbo ir toliaregiškų įžvalgų, naujų publikacijų, nežinomų šaltinių atradimų ir reikšmingų Donelaičio epochos vartų atodangos.

„K. Donelaitis Vokietijoje kaip asmenybė plačiai žinomas nėra, tačiau tarp baltistikos tyrėjų jis svarbus dėl savo indėlio į kultūrą ir kalbą. Domintis jo asmenybe ir tiriant istoriografinius šaltinius, aiškėja ne tik tai, kokias pareigas ėjo ir kokius darbus dirbo K. Donelaitis, bet ir koks jis buvo žmogus: aukštos moralės, teisingas, sąžiningas ir neteisiantis, nuolaidus dvasininkas, pasižymėjęs ne tik pareigingumu, bet ir atvirumu“, – pasakojo viešnia iš Berlyno Humboldtų universiteto doc. habil. dr. Christiane Schiller, konferencijoje skaičiusi pranešimą „K. Donelaitis ir jo amžininkai: Tolminkiemio bažnyčios metrikų knygos kaip autobiografinio pasakojimo šaltinis“.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavę mokslininkai aptarė ne tik K. Donelaičio, bet ir jo amžininkų darbus, veikalus. Iš Čikagos atvykęs Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius pasakojo, kokią įtaką K. Donelaičio „Metai“ turėjo Simono Daukanto kalbai: „S. Daukantas keitė savo rašybą po truputį, atsižvelgdamas į K. Donelaičio naudotąją. Tikriausiai tam įtakos turėjo ir S. Daukanto susižavėjimas K. Donelaičiu, kuris vadintas „aukso plunksna“, „dainiumi“, nors daugelį kitų to meto rašytojų S. Daukantas traukdavo per dantį – buvo kritiškas ir pagyrimais veltui nesišvaistydavo“, – kalbėjo prof. G. Subačius.

Mokslininkai aptarė K. Donelaičio reikšmę, jo mokslo bei kultūrinio išsilavinimo pagrindus, pasaulėžiūrą, filosofijos darbus, dariusius įtaką rašytojui, taip pat gilinosi į „Metų“ vertimo istorijas, aplinkybes.

Konferencija skirta K. Donelaičio 300 metų gimimo sukakčiai paminėti. Idėją pasiūlė Kristijono Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo kompleksinės programos kūrėja – Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Konferencijos rengėjai – Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslų akademija. Rėmėjas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.