Aukštosios mokyklos siekia, kad jų studentai įgytų ne tik specifinių savo pasirinktos mokslo srities žinių, bet ir plėtotų savo socialinius, dvasinius, intelektinius gebėjimus, kurie formuoja žmogaus pasaulėžiūrą, gebėjimą vertinti kultūrinius, politinius, visuomeninius procesus ir juose dalyvauti. Vilniaus universitete šio tikslo siekiama įgyvendinant bendrųjų universitetinių studijų (BUS) koncepciją. Apie svarbiausius šios koncepcijos aspektus kalbamės su Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadove Jekaterina Bortkevič, kuri yra įsitikinusi, kad bendrosios universitetinės studijos naujiems atradimams turėtų įkvėpti ir studentus, ir dėstytojus.              

Kodėl universitetui reikalingi bendrųjų universitetinių studijų dalykai?

Akademinėje bendruomenėje yra sutarimas, kad universitetinės studijos, palyginti su kitomis, išsiskiria tuo, jog universitete studentai įgyja ne tik specifinių žinių ir gebėjimų, susijusių su pasirinkta studijų sritimi, bet ir platesnį išsilavinimą, leidžiantį ne tik naudotis esamomis sistemomis, jas analizuoti bei pateikti įžvalgas, bet ir kurti, tobulinti jas. Taigi ta svarbia, išskirtine universiteto misija yra vadinamas bendrasis universitetinis lavinimas, t. y. bendras pasaulio pažinimas ir pasaulėžiūros formavimas, erudicijos ir kūrybingumo, gebėjimo kritiškai mąstyti ugdymas ir pan. Kitaip sakant, tai gebėjimai, kurie yra neatskiriama universitetino išsilavinimo dalis.

Ugdyti tuos gebėjimus nėra paprasta, ypač dabartiniame globaliame pasaulyje, kupiname dinamikos. Tad keistis, tobulėti ir augti neišvengiamai turi ir pati institucija, ji turi prisiimti atsakomybę už tokių gebėjimų ugdymą. Todėl natūralu, kad siekdami kokybės šioms studijoms skiriame ypatingą dėmesį ir keldami sau aukščiausius kriterijus peržiūrime Vilniaus universitete iki šiol įgyvendinamą BUS modelį. VU siekiama, kad BUS dalykai pirmiausia atskleistų bendrųjų universitetinių studijų tikslus, būtų įdomūs ir tenkintų studentų lūkesčius. Tai priklauso ne tik nuo paties dalyko, bet ir nuo dėstytojų. Todėl BUS dalykus kviečiame rengti dėstytojus, kurie turi didelį mokslinį potencialą ir ypatingų pedagoginių gebėjimų. Svarbiausias uždavinys – užtikrinti, kad visi dalykai, kuriuos studentai gali laisvai rinktis, būtų aukštos kokybės, todėl tam yra sukurtos priemonės.

Kaip vyksta BUS dalykų atranka?

Pavasarį buvo patvirtinta atnaujinta Bendrųjų universitetinių studijų koncepcijos redakcija – pakoreguotas BUS dalykų atrankos mechanizmas. Šiuo metu dėstytojas (ar jų grupė) gali inicijuoti tokio dalyko teikimą savo padalinio tarybai. Po to, kai dalyką aprobuoja taryba, jo aprašas yra pateikiamas Studijų direkcijai ir ji įvertina, ar pasiūlytas dalykas atitinka formaliuosius reikalavimus, taip pat teikia metodinius siūlymus dėl dalyko tobulinimo. Atitinkantys tuos reikalavimus dalykai vėliau pateikiami Studijų komitetui, kuris ir atlieka ekspertinį vertinimą. Teigiamai įvertintus dalykus Studijų komitetas siūlo įtraukti į Bendrųjų universitetinių studijų dalykų (modulių) aprašų registrą. Galutinį sprendimą priima Senato komisija. Manome, kad BUS dalyko svarstymas įvairiais lygmenimis leis studentams pasiūlyti geriausiai bendrojo lavinimo idėją atitinkančius dalykus.

Nuo kitų studijų metų planuojama vykdyti bendrąsias universitetines studijas remiantis atnaujinta BUS koncepcija visose pirmosios pakopos studijų programose. Kurie padaliniai jau šiandien yra įsitraukę į BUS koncepcijos įgyvendinimą?

Šiuo metu BUS studijų dalykus lanko VU Chemijos, Filologijos, Filosofijos, Istorijos, Komunikacijos, Kauno humanitarinio fakultetų, Orientalistikos centro ir Užsienio kalbų instituto studentai. Iš viso šiame semestre BUS dalykus lanko 833 studentai. Pavasarį turėtų prisijungti ir Gamtos mokslų fakultetas, o nuo kitų metų rugsėjo 1-osios į procesą turėtų įsitraukti visi VU padaliniai, kurie vykdo pirmosios pakopos studijų programas.

Galimybę siūlyti BUS dalykus turi kiekvienas akademinis padalinys. Ar visi VU fakultetai yra pateikę svarstyti bendrųjų universitetinių studijų dalykų aprašus?

Dauguma padalinių vienokia ar kitokia forma yra pasiūlę BUS dalykų. Aišku, tas pateikimas yra nelygiavertis, nes anksčiau tradiciškai dauguma bendrųjų universitetinių dalykų priklausė humanitarinių ir socialinių mokslų sričiai. Todėl ir siūlymų daugiausia sulaukėme iš šių sričių atstovų. Tačiau dabar gana įdomių pasiūlymų sulaukiame ir iš tiksliųjų mokslų atstovų. Neabejoju, kad šių dalykų spektras plėsis ir netrukus turėsime platų dalykų pasirinkimą. Kaip minėjau, vienas iš BUS dalykams keliamų reikalavimų – tas, kad jie turėtų būti patrauklūs ir suprantami visų mokslo sričių studentams. Tai reiškia, kad, rengdami tokius dalykus, dėstytojai turėtų įdėti daugiau pastangų orientuodamiesi į visus VU studentus. Bendrųjų universitetinių dalykų registre šiuo metu turime 30 studijų dalykų, atspindinčių įvairias mokslo sritis.

Šiandien realiai įgyvendinami dar ne visi patvirtinti BUS dalykai. Dėl kokios priežasties taip nutiko?

Tai priklauso nuo padalinio apsisprendimo, kadangi ne visi dalykai bus įgyvendinami kiekvieną semestrą. Nepamirškime, kad yra kitos studijų programos ir kiti procesai, atitinkamai suplanuoti tiek dėstytojų, tiek studentų krūviai. Tad padaliniai, atsižvelgdami į visa tai, pasirenka, kuriame studijų metų semestre vienas ar kitas BUS dalykas bus dėstomas. Nė viena nauja sistema negali būti statiška jos diegimo laiku, jei norime, kad ji veiktų patogiai. Vyksta pokyčių procesas, ir visi žinome, kad tokiais atvejais visiems patogiausio, efektyviausio kelio paieška yra natūralus dalykas. Juk bet kokiems pokyčiams ir naujiems procesams, kurie įgyvendinami viso universiteto lygiu ir kuriems reikia specialaus pasirengimo dėl išsikeltų kriterijų tenkinimo, reikia laiko.

Kurie BUS dalykai šiandien yra populiariausi? Ar buvo analizuojami jų populiarumą lėmę veiksniai?

Koncepcijoje numatyta, kad VU Kokybės vadybos centras ir Studijų komitetas kokybinę BUS dalykų analizę turėtų atlikti kartą per metus. Pirmų metų ciklas dar nesibaigė, bet apklausos bus daromos jau artimiausiu metu, pasibaigus semestrui išgirsime studentų nuomonę, kuri yra vienas iš svarbesnių veiksnių atliekant analizę. Čia ypač pabrėžiama dėstytojo kontakto su studentais svarba. Tai rodo ir šiuo metu populiariausių BUS dalykų sąrašas. Trys patys populiariausi BUS dalykai rudens semestrą buvo Istorijos fakulteto prodekano prof. dr. Alfredo Bumblausko skaitoma „Civilizacijų / civilizacijos istorija“, Filosofijos fakulteto dekano dr. Kęstučio Dubniko „Pasaulio religijos“ ir to paties fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docento dr. Remigijaus Bliumo „Psichologija“. Kalbant apie populiarumo veiksnius, kaip ir esu minėjusi – tai daugiausia priklauso nuo dėstytojų, jų gebėjimo sudominti, komunikuoti su auditorija ir būti vedliais į atradimus, kurie įkvepia.

Planuojama ir BUS dalykų užsakymo sistema. Kaip ji veiks?

Nevadinčiau to žodžiu „užsakymas“. Pirmiausia mes norime ištirti BUS dalykų poreikį. Norime sužinoti, ar neliko itin svarbių temų ar problemų, kurios gali būti BUS dalykų objektais ir kurios neanalizuojamos šiuo metu įgyvendinamuose BUS dalykuose. Siekiame, kad studentai turėtų kuo įvairesnį pasirinkimą, galimybę į mokslo, studijų ir apskritai pasaulį žvelgti plačiau, giliau, su didesniu susidomėjimu. Be to, mes norime paraginti BUS dalykus rengti kuo daugiau mūsų universiteto dėstytojų, kurie galėtų pasiūlyti įdomias ir koncepciją atitinkančias BUS temas, tarpkryptinį požiūrį į jas. Būtent noras pažvelgti į tam tikrų sričių studijas kiek kitokiu, nauju kampu, kuris galėtų įkvėpti studentus naujoms įžvalgoms bei atradimams, slypi po žodžiu „užsakymas“.