Tokius rezultatus atskleidė nuo 11 metų Amerikoje gyvenančios doktorantės Ingos Milevičiūtės atliktas tyrimas disertacijai „Lūkesčiai, motyvai ir implicitinės asociacijos su alkoholiu tarp Lietuvos ir Amerikos studentų“. Mergina tam gavo Fulbrighto stipendiją. Savo tyrimams ji pasirinko Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą, nors galėjo vykti į bet kurią iš maždaug 150 šalių.

Lygino Vajomingo ir Vilniaus universitetų studentus

„Mano tyrimai klinikinės psichologijos srityje skirti daugiau sužinoti apie alkoholio vartojimą tarp studentų. Tokius tyrimus gana ilgą laiką atlikau ir Amerikoje. Mane domino, ar yra kokių nors skirtumų tarp šios šalies ir Lietuvos studentų“, – pasakoja pašnekovė. Ji susitelkė ties alkoholio vartojimo lūkesčiais, motyvais. Inga bendradarbiavo su kolegomis iš Amsterdamo universiteto, kurie vykdo panašius tyrimus Olandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Pirmame tyrimų etape dalyvavo 50 merginų ir 5 vaikinai, o štai Vajomingo universitete merginų ir vaikinų skaičius pasiskirstė tolygiau: „Dėl to lyginau Vilniaus universiteto merginas su jų bendraamžėmis iš Vajomingo universiteto. Žalingas alkoholio vartojimas nesiskiria, tačiau pastebėjau skirtumus tarp to, kas prognozuoja žalingą vartojimą. Lietuvaitės alkoholį vartoja dėl socialinių motyvų: kai susibėga ar ką nors švenčia, kai šalia būna draugų. Žalingą vartojimą pateisina nuotaikos pagerinimo motyvas: geriama todėl, kad pagerėtų nuotaika. Amerikos studentės mano, kad alkoholis irgi padės bendrauti, tapti drąsesnėms. JAV studenčių lūkesčiai apie alkoholio poveikį yra stipresni negu Vilniaus universiteto merginų.“ Šie rezultatai patvirtinti su dar didesne grupe studentų (118 lietuvių ir 131 amerikietis).

Doktorantės tyrimuose dalyvavo Bendrosios psichologijos katedros studentai. Ingai nemažai talkino šios katedros docentė Laima Bulotaitė. „Mano tyrimai buvo suplanuoti dar Amerikoje. Tačiau tai buvo savarankiškas projektas, trukęs visus metus. Klausimynai buvo anglų kalba. Išvertusi klausimus juos siųsdavau keletui žmonių, kad peržiūrėtų arba pamėgintų vėl išversti į anglų kalbą“, – apie pirmuosius tyrimo žingsnelius Lietuvoje kalba pašnekovė.

Reikia šviesti paauglius apie alkoholio žalą

Ingai teko dirbti psichologe Vajomingo universitetui priklausančioje klinikoje. Į šią kliniką teismas siunčia nepilnamečius studentus, nubaustus už alkoholio vartojimą. Tačiau, kaip sako pašnekovė, ji nemoralizuodavo, nepamokslaudavo apie alkoholio padarinius ir žalą, o tiesiog kalbėdavo apie jo vartojimą, priežastis, dažnumą. Tai, anot Ingos, veiksmingiau už barimą: „Su alkoholio padariniais galima supažindinti jau ir vidurinėje mokykloje, bet išsigąstama to, kad jei pradėsime pasakoti, kaip veikia alkoholis, moksleiviai pradės gerti. Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, kad apie 90 proc. vaikų iki 16 metų jau yra vartoję alkoholį. Ir Amerikoje ta pati situacija. Paauglius reikia šviesti apie alkoholį ir jo poveikį, žalą“, – reziumuoja doktorantė.

Tad ir savo magistro darbui ji pasirinko tirti alkoholio vartojimą, depresijos simptomus tarp Amerikos indėnų paauglių. Vasarą Inga su jais dirbo stovykloje viename Pietų Dakotos valstijos miestelių. Pašnekovė prisipažįsta, kad apskritai prie Amerikos indėnų labai sunku prieiti. Dažniausiai tai pavyksta per pažintis: „Amerikos indėnai save labai saugo“, – sako Inga.

Stovykloje ji dirbo anglų kalbos mokytoja, o paskui organizuodavo įvairius užsiėmimus, siekdama paauglius supažindinti su aukštuoju mokslu. „Vežiojome juos po universitetus, pasakojome, kas yra studijos ir studijavimas universitete, nes didelis procentas Amerikos indėnų paauglių po mokyklos nestudijuoja“, – konstatuoja pašnekovė. Doktorantės teigimu, Amerikos indėnų paaugliai pernelyg ryškiais depresijos ar alkoholio vartojimo simptomais neišsiskyrė.

„Man patiko dirbti su vaikais, sužinoti, kodėl jie pradeda vartoti alkoholį, kas jiems padeda jo vartoti mažiau. Mane domina atsparumas ne tik alkoholizmui, bet ir depresijai, kitoms ligoms ir savireguliacija“, – sako Inga.

Save įsivaizduoja akademiniame pasaulyje

Pašnekovė pastebėjo daug panašumų Lietuvos ir Amerikos psichologijos moksle. Tai ją džiugiai nustebino, turint omeny, kad čia psichologija išsiplėtojo ne per seniausiai. Inga pastebėjo, kad Lietuvoje dirbti psichologu galima jau baigus magistrantūros studijas. JAV save vadinti psichologu galima tik po doktorantūros studijų.

Disertaciją mergina ginsis po metų. Paskui turės atlikti praktiką.

Inga prisipažįsta, kad nuo pat doktorantūros pradžios ji save įsivaizdavo akademiniame pasaulyje – dirbančią universitete, dėstančią. Bet turbūt Amerikoje. „Man labai patiko šitie metai. Pasilikčiau Lietuvoje, jeigu būtų progų (šypsosi). Gal kada nors vėl galėsiu atlikti tarptautinius tyrimus“, – su nostalgija kalba pašnekovė.

Veiklos netrūko

Kadangi Lietuvoje Inga turėjo tik atlikti tyrimus, jai, pripratusiai prie intensyvesnio gyvenimo ir studijų Vajomingo universitete, ėmė stigti veiklos. Tad mergina kelis kartus per mėnesį vaikščiodavo į anglų kalbos būrelį JAV ambasadoje, kur pabendrauti susitikdavo lietuviai ir keletas amerikiečių. Savanoriavo ir „Mamų unijoje“, kuri padeda vėžiu sergantiems vaikams. Eidavo į ligoninę pabendrauti su vaikais, tėveliais. „Tai man leido pasijusti tam tikros grupės nare“, – džiaugiasi lietuvė. „Nežinau, ar galėčiau užsiimti vien tik kuria nors viena veikla“, – reziumuoja veikli mergina.