Geriausių 2020 m. disertacijų konkurso laureatais tapo keturi Vilniaus universiteto (VU) jaunieji mokslininkai. Nugalėtojus trečiadienį apdovanojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotam konkursui buvo pasiūlytas 71 mokslinis darbas: 39 gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio mokslų srities disertacijos ir 32 humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos.
Konkurso laureatais pripažinta 10 geriausių disertacijų autorių, tarp kurių – keturi VU jaunieji mokslininkai.
Šiuo konkursu siekiama paraginti doktorantus rengti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.
Živilė Pabijutaitė iš Filosofijos fakulteto apdovanota už disertaciją „Klasikiniai ir šiuolaikiniai nedeterministinės temporalinės logikos modeliai: semantinio kompatibilizmo pranašumas“. Mokslinis vadovas – doc. Jonas Dagys, mokslinis konsultantas – prof. Marius Povilas Šaulauskas.
Ž. Pabijutaitės disertacija skirta vienai iš šiuolaikinės logikos atmainų – temporalinei logikai, kurios objektas – teiginiai, išreiškiantys laikinį turinį, o tikslas – sudaryti galimybes užrašyti ir įvertinti tokius teiginius formaliose sistemose. Nors ši logikos atmaina šiandien turi didelę taikomąją reikšmę ir dalis žymiausių jos plėtotojų yra informatikos mokslo atstovai, disertacijoje šios srities teikiamais įrankiais naudotasi sprendžiant filosofinę problemą.
Prezidentas apdovanoja Živilę Pabijutaitę. Prezidentūros kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr.
Ši problema – dar Aristotelio iškeltas klausimas, ar ir kaip galima suderinti loginį dvireikšmiškumo principą, numatantį, kad kiekvienas teiginys yra teisingas arba klaidingas, ir atviros ateities intuiciją – nuostatą, kad dabarties momentu su būtinumu nėra determinuota tik viena būsimų įvykių eiga. Disertacijoje siekta naujai pagrįsti kompatibilistinės strategijos pranašumą ir pateikti naujų argumentų ginant minėtų nuostatų dermės galimybę.
Dėmesys – ligų gydymui
Kristina Šnipaitienė iš Gyvybės mokslų centro (GMC) apdovanojimą pelnė už biologijos srities disertaciją „Organizmo skysčių RNR tyrimai prostatos vėžio diagnostikai ir ligos eigos prognozavimui“. Disertacijos mokslinė vadovė – prof. Sonata Jarmalaitė.
Nors lokalaus prostatos vėžio (PV) gydymas yra gana efektyvus, o agresyvus ligos vystymasis būdingas mažesnei daliai ligonių, tokiems atvejams būdinga bloga ligos prognozė ir trumpesnis išgyvenamumas; be to, trūksta patikimų žymenų ir atsako į gydymą vertinimui. Kraujyje, šlapime cirkuliuojančios RNR yra informatyvus tyrimų taikinys, tad gali tapti mažai invaziniais PV diagnostiniais ir prognostiniais žymenimis.
Disertacijoje parodyta, kad šlapime nustatomų miRNR derinys yra jautrus molekulinis įrankis neinvazinei PV diagnostikai ir specifiškai prognozuoja biocheminę ligos progresiją.
Prezidentas apdovanoja Kristiną Šnipaitienę. Prezidentūros kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr.
Kastracijai atspari prostatos vėžio (KAPV) forma kol kas tebėra nepagydoma, o dėl heterogeniškos KAPV prigimties apie 30 proc. ligonių iškart pasireiškia pirminis atsparumas vaistams, pvz., abiraterono acetatui (AA). Viena iš atsparumo AA priežasčių galėtų būti androgenų receptoriaus geno transkriptų variantai (AR-V), kurie neturi ligando prisijungimo domeno ir yra visada aktyvūs. Disertacijoje parodyta, kad didesnis KAPV kraujyje nustatytas AR ir AR-V transkriptų kiekis AA gydomų ligonių kraujyje prognozuoja trumpesnį išgyvenamumą be progresijos ir bendrąjį išgyvenamumą.
Tomas Šneideris buvo apdovanotas už biochemijos srities disertaciją „Baltymų amiloidinių fibrilių susidarymo ir savireplikacijos savybių tyrimas“. Mokslinis vadovas – dr. Vytautas Smirnovas.
Daugiau nei 50 žmogaus ligų, įskaitant Alzheimerio, Parkinsono ir II tipo diabeto, atsiradimas bei progresija yra siejami su specifinių peptidų ir baltymų nesugebėjimu įgauti natyvią konformaciją ar išlikti joje ir tolesne šių monomerinių peptidų ar baltymų konversija į netirpius fibrilinius agregatus, žinomus kaip amiloidai.
T. Šneiderio disertacijoje pateikiamos naujos mechanistinės įžvalgos apie skirtingų insulino fibrilių kamienų susidarymą. Be to, pademonstruota, kad aplinkos sąlygos, kuriomis atliekama amiloidų agregacijos reakcija ir tiriamas molekulės poveikis jai, ir kriterijai, kuriais remiantis yra vertinamas poveikis, yra vieni iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių, ar molekulė bus identifikuota kaip potencialus priešamiloidinis vaistas.
Disertacijoje pateikiamos naujos mechanistinės įžvalgos apie prionių savireplikacijos procesą. Pirmą kartą pademonstruota, kad konformacinis prioninio baltymo fibrilių kintamumas jų savireplikacijos reakcijos metu priklauso nuo susidariusių agregatų, kuriais inicijuojama reakcija, koncentracijos.
T. Šneideris savo darbe pademonstravo, kad atominės jėgos mikroskopija su mikroskysčių išpurškimo platforma suteikia unikalią galimybę vizualizuoti visas agreguojančių baltymų formas, egzistuojančias amiloidinės agregacijos metu.
Nagrinėti halidiniai perovskitai
Sergejus Balčiūnas buvo apdovanotas už fizikos srities disertaciją „Kai kurių perovskitinių struktūrų plačiajuostė dielektrinė spektrometrija“. Mokslinis vadovas – dr. Maksim Ivanov.
S. Balčiūno darbe pristatomos perovskito struktūros ABX3 medžiagos, kurios buvo ištirtos plačiame 10-3–1011dažnių intervale. Tyrinėta, kaip plonas kalio niobato (KNbO3) sluoksnis ant neorganinio bario titanato (BaTiO3) kristalitų veikia BaTiO3 dielektrines savybes.
Pastebėta, kad spontaninės poliarizacijos vertė tokioje kevalo – branduolio struktūroje išauga. Viena iš galimų priežasčių yra įtempimai ant BaTiO3 kristalitų paviršiaus dėl kristalinės gardelės nesutapimų su KNbO3 gardele.
Prezidentas apdovanoja Sergejų Balčiūną. Prezidentūros kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr.
Disertacijoje nagrinėjamos labai populiarios medžiagos – halidiniai perovskitai (CH3NH3PbX3(X = I, Br, Cl)). Autorius įrodo, kad šios medžiagos nėra feroelektrinės, todėl jose domenų būti negali, o aukštas efektyvumas yra siejamas dėl santykinai didelės dielektrinės skvarbos vertės, dėl kurios efektyviai yra ekranuojami defektai.
Darbe nagrinėjant halidinius perovskitus pastebėta, kad, keičiant A pozicijos katijoną CH3NH3 kitu (CH3)2NH3, šių medžiagų stabilumas išauga. Be to, nagrinėjama, kokią įtaką (CH3)2NH3 katijonas daro medžiagos dielektrinėms savybėms. Eksperimentiniai rezultatai parodė, kad maža, iki 4 proc. (CH3)2NH3 katijonų koncentracija (CH3NH3)1-x((CH3)2NH3)xPbBr3 kristaluose lemia žemų temperatūrų (148 K) fazinio virsmo iš tetragoninės į ortorombinę išplitimą ir slinkimą į žemesnes temperatūras.
Komentarų nėra. Būk pirmas!