Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva Prezidentūroje buvo iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Vienu konkurso nugalėtojų tapusiam Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto alumnui 33 metų Andriui Devižiui atiteko ir TEO įsteigta 5000 litų premija.
Nugalėtoju fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse tapęs Vilniaus universiteto alumnas fizikas dr. A. Devižis nežinojo, kad jo disertacija „Ultraspartus optinis krūvininkų dreifo zondavimas konjuguotųjų polimerų plėvelėse“ dalyvauja konkurse.
„Konkurso tvarka tokia, kad pats negali teikti darbo konkursui, jį turi pasiūlyti kas nors kitas. Aš iš viso nežinojau apie savo dalyvavimą šiame konkurse, kol negavau laiško iš organizatorių, kad tapau nugalėtoju“, – šypsosi Andrius.
Anot jo, disertacija gali būti įdomi siauram ratui žmonių, kurie dirba organinės elektronikos srityje.
Plastmasė daugelyje sričių pakeitė medį ir metalą dėl jos apdirbimo būdų paprastumo ir pigumo. „Paprastai plastmasės (polimerai) yra nelaidžios elektros srovei, bet chemikai išmoko padaryti ir laidžias elektros srovei plastmases. Toliau gimė mintis panaudoti elektrai laidžius polimerus elektriniuose prietaisuose, kurie iš elektros gamina šviesą arba, atvirkščiai, iš šviesos gamina elektrą. Savo darbe aiškinausi, kokiu būdu minėti polimerai praleidžia elektros srovę ir kaip greitai jais teka srovė“, – pasakojo Andrius.
„Buvo malonu gauti ir papildomą paskatinimą iš TEO (piniginį ir dovaną – nešiojamąjį kietąjį diską). Bet ne patys pinigai svarbūs, nes negaliu skųstis savo atlyginimu. Man svarbu kitkas: kad manęs nepažįstantys žmonės įvertina mano darbus! Tai yra smagu ir suteikia pasiryžimo dirbti toliau, stengtis ir netingėti“, – neslėpė vaikinas.
Natūralu, kad Andrius nuo mokyklos laikų domėjosi fizika. „Norėjau sužinoti, kaip veikia pasaulis. Dabar jau žinau, kad fizika gali atsakyti į klausimą „kaip“, bet ne į klausimą „kodėl“. Pavyzdžiui, fizika gali pasakyti, kaip susideda ir kaip juda kokia nors paprasta molekulė, bet žmogaus gyvenimas daug sudėtingesnis už molekulę. Todėl fizikos dėsnių žinojimas menkai padeda sprendžiant gyvenimiškus uždavinius“, – pasakojo Darius.
Manote, kad jis visą laiką praleidžia užsidaręs laboratorijoje? Nieko panašaus. „Pastaruoju metu didžiąją dalį laisvalaikio skiriu namo statybai. Namų reikia kiekvienam, o aš nenoriu dešimtmečiams įsipareigoti bankui. Statau pats, taip galiu sutaupyti, kita vertus, savo darbo rezultatas yra mielesnis. Tai man ir savotiška kūryba. Sugalvoju konstruktyvinį arba architektūrinį sprendimą ir pats jį įgyvendinu“, – sakė D. Devižis.
Kai vaikinas užsimano pailsėti nuo darbų, sėda ant plentinio dviračio ir mina visą dieną. „Jau dvi vasaras iš eilės važiavau iš Vilniaus prie jūros. Tai padeda nusiraminti, galva išsivalo nuo chaotiškų minčių ir neigiamų emocijų“, – apie laisvalaikį pasakojo pašnekovas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!