Ilonai Valeikaitei, Ekonomikos fakulteto verslo vadybos ir administravimo specialybės ketvirtakursei, Ispanijoje buvo suteiktas ERASMUS de Excellencia titulas ir įteikta statulėlė. Šios šalies Huelvos universitete Ilona pusę metų pagal ERASMUS programą studijavo Verslo studijų fakultete. Į istoriją Ilona Valeikaitė įeis kaip pirmoji šio titulo laimėtoja.

Misija – paneigti stereotipus

„Erasmus de Excelencia“ (isp.), „Erasmus of the year“ (angl.) – taip skamba šis titulas, ir jis įteikiamas „Metų ERASMUS studentui“ (vienam atvykstančiam ir vienam išvykstančiam iš Huelvos universiteto ERASMUS studentui). Taip pat apdovanojami antros ir trečios vietos laimėtojai. Iš atvykstančių studentų antrą ir trečią vietas užėmė studentės iš Vokietijos.

Rinkimuose dalyvavo ir Ilonai apdovanojimą įteikė Huelvos universiteto tarptautinių ryšių prorektorius Enrique‘as Bonsónas Ponte‘as.

Šiais metais ceremonija sutapo su 20 metų ERASMUS jubiliejaus minėjimu Ispanijoje.

„Metų ERASMUS studento“ titulas suteikiamas įvertinus kalbų mokėjimą ir tarptautinę patirtį. Studentas įvertinamas atsižvelgiant į jo pažymius ir tarptautinę patirtį nuo pat pirmo kurso. Dvidešimtmetė Ilona jau dvi vasaras yra dirbusi Vokietijoje, vieną – Kipre, moka kelias užsienio kalbas.

Ilona Valeikaitė įeis į istoriją kaip pirmoji šio titulo laimėtoja, nes toks apdovanojimas pradėtas teikti tik šiemet. Beje, Huelvos universitete Ilona buvo pirmoji studentė ne tik iš VU, bet ir apskritai iš Lietuvos. Jai teko pasistengti kurti Lietuvos įvaizdį ir griauti nusistovėjusius stereotipus arba nuomones, kad, pavyzdžiui, Lietuvos sostinė yra Talinas arba Slovėnija…

Dėstytojas padovanojo knygą

Ilona sulaukė didelio tenykštės žiniasklaidos dėmesio – jai teko duoti kelis interviu televizijai, radijui, apie ją rašė daug vietinių laikraščių. Mergina juokiasi prisiminusi, kad parduotuvėje nepažįstami žmonės užkalbindavo ir sakėsi pažįstantys ją iš laikraščių.

Pats titulas laimėtojai nėra toks svarbus. Jai kur kas maloniau sulaukti draugų, kolegų, dėstytojų sveikinimų.

„Daugelis ERASMUS statusą supranta vien kaip keliones ir vakarėlius… Tačiau tai nevisai tiesa. Taip, LABAI daug keliavome, LABAI daug linksminomės, tačiau šalia viso to teko tikrai daug dirbti, kad toli gražu ne pirmąja užsienio kalba lygiaverčiai su vietiniais studentais laikytum egzaminus (lygiai tos pačios užduotys ir nė minutės daugiau laiko) ir galiausiai išgirstum dėstytojo komentarą, kad pasiekei ko ne geriausią rezultatą“, – dalijasi įspūdžiais Ilona. Jai vienas dėstytojas įteikė atskirą „apdovanojimą“ – knygą, kurį jis kiekvienais metais teikia šio dalyko geriausiam grupės studentui.

Studijuojant skatinamas kūrybiškumas

Ilona pasakojo, kad studijų lygis Ispanijos universitete gana panašus, kaip Lietuvoje, tačiau ją stebino kiti dalykai. Štai užsienio kalba universitete nėra privalomas dalykas, galbūt todėl ten labai mažai studentų kalba bent viena užsienio kalba. Be to, ispanams nėra tokios būtinybės išmokti kad ir anglų kalbą, nes Pietų Ispanijos gyventojai mažai keliauja, o verslo srityje, jų žodžiais tariant, jie turi ispaniškai kalbančią rinką.

Akį rėžė ir labai akivaizdūs dėstytojų ir studentų bendravimo skirtumai. Ten dėstytojai puikiai žino reguliariai paskaitas lankančių studentų vardus, pavardes ir t. t. Studentai į dėstytoją kreipiasi ne „prof. habil. mokslų daktare Pavardeni“, ką labai dažnai pabrėždavo vokiečių studentai, o, pvz., „Elena!“ Dėl tokio bendravimo paskaita kur kas šiltesnė, jaukesnė… Dėstytojas taip pat, norėdamas ko nors paklausti, neduria pirštu į pavardžių sąrašą, o tarsi spontaniškai paklausia: „Rocío, kokia tavo nuomonė?“

Kiekvienoje paskaitoje organizuojamos naujos darbo grupės. Grupė iš 4–5 asmenų (tai VU jau būtų gerokai per daug) yra labai normalu ir net sveikintina. Padarytą darbą dažnai vertindavo už tai, ar tikrai buvo dirbta grupėje ir pan.

Ypač skatinamas kūrybiškumas. Studentų kūrybai suteikti sparnai – nuo įvairių plakatų iki kone realių reklaminių kampanijų (reklamos radijuje, TV bei spaudoje) savo sukurtam produktui reklamuoti ir pan. (verslo studentui!!!).

Prieš egzaminus „mokymosi salės“ (t. y. salės, kurios kone visą parą atidarytos tam, kad studentai jose galėtų mokytis) yra pilnutėlės.

Pati vertinimo sistema Ispanijoje kiek skiriasi nuo mūsų. VU daugelio kursų galutinį pažymį dažniausiai sudaro įvairių atliktų darbų suvestinė, dalyvavimas seminaruose bei galutinis egzaminas. Ispanijoje beveik visuose dalykuose dalyvavimas, lankymas bei aktyvumas toli gražu negarantuoja, kad išlaikysi egzaminą. Visi gauna tą patį testą, ir nesvarbu, kiek pastangų įdėjai besimokydamas ar lankydamas paskaitas – arba atsakai į testo klausimus, arba ne.

Dėstytojams studentai negaili aplodismentų

Ilona papasakojo apie paskutinę vieno dėstytojo paskaitą Turizmo fakultete baigiamojo kurso studentams. Dėstytojas ekrane pateikia šimtus nuotraukų iš šios grupės kelionės į Portugaliją… ir atsiverčia knygą. Ne mokslinę ir ne teorinę, o seną poezijos rinkinį, ir visai auditorijai skaito eiles! Pabaigoje priduria: „Buvote pasyviausia grupė mano karjeroje, tačiau ne blogiausia… Šiais metais paliekate universitetą, ir aš noriu Jums palinkėti: „Jei mylit, BŪTINAI PASAKYKIT, KAD MYLIT, nes rytoj gali būti per vėlu, ir dėl to gailėsitės visą gyvenimą.“

Net ir ispanų studentai buvo šokiruoti. O įdomias ir išskirtines paskaitas dažnai palydi studentų aplodismentai dėstytojui.