Iškilmingame Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje „2021-uosius metus palydint“ buvo pagerbti labiausiai nusipelnę VU akademinės bendruomenės nariai. Dešimčiai mokslininkų buvo įteikta 2021 m. Rektoriaus mokslo premija už mokslo pasiekimus. Buvo apdovanoti ir septyni jaunieji mokslininkai, tarp kurių – Medicinos fakulteto jaunesnysis asistentas Andrius Žučenka.
Kokios yra jaunojo mokslininko interesų sritys? Kas teikia daugiausia džiaugsmo darbe? Ir galiausiai – kokią reikšmę jam turi skirta Rektoriaus premija? Apie tai ir kalbėjomės su gydytoju hematologu A. Žučenka.
Papasakokite, nuo ko prasidėjo jūsų kelias į mokslą. Ar mokslininku norėjote būti nuo mažens, ar šią kryptį pasirinkote jau studijuodamas?
Mokydamasis mokykloje iš tiesų domėjausi įvairiais dalykais – matematika, kalbomis, istorija, gamtos mokslais, stengiausi žvelgti į pasaulį fundamentaliai – nuo galaktikų iki ląstelių, molekulių ir atomų. Tad pasirinkti studijas universitete buvo nemažas iššūkis, nors aplink dauguma jau buvo išsirinkę savo tolimesnį kelią. Ypač ryžtingi ir motyvuoti buvo besirenkantys medicinos studijas.
Pasvėręs visus už ir prieš, taip pat pasirinkau medicinos studijas, o jų metu supratau, kad ateityje norėsiu derinti gydytojo darbą su moksline veikla. Jau nuo antro kurso kartu su grupiokais pradėjome aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje veikloje, atlikome pirmuosius mokslinius darbus, tai ir buvo tie pirmieji žingsniai moksle.
Vyresniuose kursuose supratau, kad mane labiausiai domina hematologija – sudėtinga, be galo įdomi sritis su milžiniškomis perspektyvomis tiek gydymo, tiek mokslo požiūriu. Ši sritis jungė viską, kas mane labiausiai domina medicinoje – tai onkologija, genetika, imunologija, farmakologija, intensyvioji terapija, klinikiniai tyrimai. Hematologijos rezidento kelias tikrai nėra lengvas, tačiau visos rezidentūros metu, vadovaujamas mokslinio vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, aktyviai dalyvavau mokslinėje veikloje, ją tęsiu ir toliau.
Kokios yra jūsų mokslinių interesų sritys? Kokioms temoms skiriate daugiausia dėmesio?
Pagrindinės mano domėjimosi sritys yra ūminės leukemijos, kaulų čiulpų transplantacija, taikinių terapija. Šiuo metu daugiausia laiko skiriu atsparios / recidyvavusios ūminės mieloleukemijos tyrimams. Tai yra mano doktorantūros studijų tema.
Tyrimų metu mes vertiname įvairių taikinių terapijos vaistų, jų derinių saugumą ir efektyvumą gydant ūminę mieloleukemiją. Lygiagrečiai atliekame ląstelinius, vaistų sinergijos tyrimus. Be to, bendradarbiaudami su VU GMC ir biotechnologijų kompanija „Droplet Genomics“ tiriame ūminės mieloleukemijos lastelių atsparumo chemoterapijai ir taikinių terapijai mechanizmus.
Darbuojatės VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vidaus ligų šeimos medicinos ir onkologijos klinikoje, Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute. Taip pat tęsiate doktorantūros studijas. Kaip atrodo jūsų darbo diena? Kaip viską suspėjate?
Mokslinį darbą tenka derinti, kadangi dirbu gydytoju hematologu VULSK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos skyriuje. Pagrindinę dienos dalį sudaro tiesioginis darbas su pacientais stacionare bei ambulatorinėje grandyje. Dieną vyksta vizitacijos, pacientų, klinikinių tyrimų aptarimai, konsiliumai, moksliniai seminarai, studentų hematologijos pratybos. Na ir, žinoma, visi darbai, susiję su moksline veikla bei doktorantūros studijomis.
Taigi kiekviena diena būna itin intensyvi, kupina iššūkių ir niekada neprailgsta, atvirkščiai – nuolat trūksta laiko. Dažnai tenka palikti kai kuriuos darbus vėlyviems vakarams arba savaitgalio dienoms ir taip, deja, aukoti poilsį ar laisvalaikį su šeima ir draugais.
Kas jums jūsų darbe teikia daugiausia džiaugsmo? Kas yra toji varomoji jėga, motyvuojanti atrasti, siekti, tobulėti?
Neabejotinai – išgelbėtos pacientų gyvybės. Vien per pastaruosius kelerius metus mūsų centre daugybei pacientų, sergančių standartiniam gydymui atspariomis onkohematologinėmis ligomis, buvo skiriami patys moderniausi vaistai ar gydymo metodai dėl klinikinių tyrimų ar vilties / ankstyvo vaistų prieinamumo programų. Tai būtų buvę neįmanoma be didelių mūsų centro pastangų ir gydytojų atsidavimo, noro išgelbėti kiekvieną pacientą net ir pačiose beviltiškiausiose situacijose. Mane supa puikūs kolegos, motyvuojantys tobulėti tiek praktinėje medicinoje, tiek moksle. Žinoma, labai palaiko ir kartu džiaugiasi mano šeima bei draugai.
Šiais metais jums buvo skirta Rektoriaus premija. Kokia buvo pirmoji jūsų reakcija sužinojus apie tai? Ką jums reiškia ši premija?
Tai buvo netikėta, bet labai pradžiuginusi žinia. Kartu tai yra įvertinimas visai Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro komandai už mūsų vykdomą aukšto lygio mokslinę veiklą ir, neabejotinai, mokslo pritaikymą sėkmingai gydant pacientus.
Šio apdovanojimo nebūčiau gavęs be mane supančių žmonių, tad norėčiau labai padėkoti savo moksliniam vadovui prof. L. Griškevičiui, visiems VULSK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro kolegoms, VU akademinei bendruomenei, taip pat savo šeimai ir gausiam draugų būriui.
Komentarų nėra. Būk pirmas!