Bendradarbiavimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, gebėjimas kritiškai įvertinti savo įgūdžius ir gaunamą informaciją – šie XXI a. gebėjimai įrašyti ne tik darbo skelbimuose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimų duomenimis, būtent šiuos gebėjimus kaip esminius diegiant inovacijas mokyklose nurodo pažangiausios švietimo sistemos.

Dėmesio centre – gebėjimai

„Mes dažnai galvojame, kad inovacijos švietime – tai tik programavimas, IT ir skaitmeninės technologijos. Tai svarbu. Tačiau, anot tarptautinių ekspertų, daug svarbesnės inovacijos – besikeičiantis mokytojo ir mokinio santykis, kur mokytojas nėra griežtas dėstytojas, o pagalbininkas siekiant rezultatų. Inovacija švietime yra tai, kad orientuojamasi ne vien tik į aukštus akademinius rezultatus, bet ir į platų bendrąjį lavinimą, kur gebėjimai rinkti ir analizuoti informaciją yra ne mažiau svarbūs nei tiesiog „iškalta“ daugybos lentelė“, – mintimis iš pokalbių su Lietuvos ir tarptautiniais švietimo ekspertais dalijasi europarlamentaras Antanas Guoga, vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančio Lietuvos mokytojų forumo, įkvėpto #Switch!, iniciatorius.

Forume su mokytojais bendrausiantis Singapūro universiteto Kompiuterijos mokslų departamento asocijuotasis profesorius Tan Sun Teck akcentavo, kad Singapūre XXI a. gebėjimams ir jų stiprinimo rezultatams skiriamas toks pats dėmesys kaip ir mokytojų įgalinimo ar mokyklų tikslų temai.

„Šiandieninė mokykla turi ugdyti asmenybę, gebančią drąsiai rinktis profesiją, apie kurios egzistavimą mes dar net nežinome“, – sakė profesorius Tan Sun Teck, apžvelgdamas vos prieš metus Singapūre įdiegtas programas, kurios sutelkė dėmesį į taikomąjį ir gyvenimiškų įgūdžių mokymąsi. Pirmoji programa padeda vidurinės mokyklos moksleiviams praktiškai suprasti, ką jie mokosi, pavyzdžiui, mokslo, technologijų  arba verslumo srityse. Antroji skirta ugdyti tam tikras charakterio savybes ir asmeninius įgūdžius, tokius kaip bendradarbiavimas. Vienos mokyklos stiprina taikomuosius ir gyvenimiškus įgūdžius per menų ar sporto kryptį, o kitos siūlo moksleiviams įsitraukti į paslaugų, nevyriausybinius sektorius. Pavyzdžiui, padėti neįgaliesiems, bendradarbiauti su senjorais, suprasti klimato kaitos priežastis ir imtis prevencijos. Švietimo ministerija kasmet kiekvienos mokyklos išskirtinei programai skiria po 50 tūkst. Singapūro dolerių (32,6 tūkst. eurų).

„Kaip inovaciją įvardyčiau ir sprendimą mažiau dėmesio skirti vien akademiniams moksleivių pasiekimams. Jeigu norime, kad mūsų piliečiai pasiruoštų sudėtingiems pokyčiams ir tam mokytųsi visą gyvenimą, turime dar mokykloje suteikti moksleiviams erdvės ir laiko ugdyti vidinę motyvaciją ir džiaugsmą mokytis, atrasti savo pomėgius“, – apie pokyčius, pradėtus vos prieš pusmetį, pasakojo profesorius. Singapūre nuspręsta per artimiausius trejus metus laipsniškai mažinti egzaminų skaičių įvairaus amžiaus moksleiviams. Užuot rengusios egzaminams, laiką mokyklos skirs įtraukiančios pedagogikos ir XXI a. gebėjimų stiprinimo programoms.

Inovacijų skonis – išlaisvintam mokytojui ir mokiniui

„Inovacijos turi leisti mokiniui ir mokytojui patirti sėkmę, atradimus, skatinti atrasti mokymosi prasmę ir stiprinti mokymosi motyvaciją, teikti pažinimo džiaugsmą“, – sako Vilniaus universiteto profesorė dr. Vilija Targamadzė, moderuosianti diskusiją „Inovatyvi mokykla: neišvengiamybė ar tradicijų žlugdymas?“.

Profesorė mano, kad Lietuvoje reikalingos į pozityvų mokinio, mokytojo, švietimo pagalbos specialisto, vadovo ugdymo ir saviugdos rezultatų gerinimą orientuotos inovacijos. Pasak jos, šiandien mokyklai reikia ne tik pavienių mokytojų taikomų ar modulinių, bet ir sisteminių inovacijų, pavyzdžiui, išmanios edukacijos, skirtos pažinti mokinį.

„Naujoji karta yra paveikta virtualios erdvės ir neretai mokytojai dirba su ja kaip su neatpažintu skraidančiu objektu“, – sako prof. V. Targamadzė. Pasak jos, keičiasi mokytojo veiklos vektoriai – koncentruojamasi į ugdymo personalizavimą, bendradarbiavimą, o ne direktyvų mokymą. Švietimo ekspertės nuomone, vertinant šiuos poreikius, dera baigti tikrinimus mokyklose, paremtus kietais kriterijais ir rodikliais, kurie skatina pedagogo veiklos standartizavimą ir suvienodinimą. Jos nuomone, inovatyvi švietimo politika siekia vertinti ugdymo rezultatus – mokinio brandą, pasiekimus, pažangą.

Profesorė įsitikinusi, kad nors kartą pajutęs inovacijų skonį ir sėkmingai jas pritaikęs pedagoginėje veikloje mokytojas pats tampa inovacijų kūrimo ar jų paieškos agentu. „Tai patrauklu. Taip ugdymas ir saviugda tampa vieniu, kuris suskamba naudojant tinkamus instrumentus ir jais sumaniai grojant. Tai iš esmės pakeičia mokytojo vaidmenį iš vykdytojo, įsprausto į primetamus rėmus, į kūrėjo, bendradarbiaujančio su mokiniu ir drauge konstruojančio ugdymo procesą. Atsiranda ir kūrybinis džiaugsmas, teigiamos emocijos“, – neabejoja V. Targamadzė.

Profesorė primena, kad inovacijos yra susijusios ir su rizika. Ji pataria visokeriopa kontrole nebeskiepyti mokytojams baimės suklysti, o padėti mokytis konstruktyviai veikti. „O svarbiausia – nesubiurokratinti ugdymo ir mokytojo, mokyklų vadovų neversti paklusniais vykdytojais. Kartu dera padėti kai kuriems mokytojams, vadovams suprasti, kad naujoji karta yra tikrai kitokia“, – apibendrina profesorė.

Mokytojai atviri, tik reikia laiko pasiruošti

IT edukacinės iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ mokymų vadovas Kęstutis Mačiulaitis pritaria, kad šiandien labiausiai reikalingos yra tos inovacijos, kurios padeda vaikus ruošti kitokiam gyvenimui, nei buvo paruošti patys mokytojai. „Inovacijos švietime yra dėmesio sutelkimas į vaiką, pasitikėjimas jo gabumais, skatinimas klysti, bandyti dar kartą ir mokytis iš klaidų, ieškant kūrybiško sprendimo pamokoje užduotai užduočiai“, – sako visiems Lietuvos penktokams micro:bit kompiuteriukus suorganizavusios komandos narys.

K. Mačiulaitis pasidalijo praėjusių mokslo metų pabaigoje atliktu tyrimu apie pokyčių svarbą švietime. Net 95 proc. atsakiusiųjų iš 150 mokyklų paminėjo, kad reikia pokyčių formaliajame švietime. „Nemažai mokytojų sakė, kad pradžioje reikia mokyti būtent juos, supažindinti su inovacijomis, duoti ir mūsų atvežamą įrangą išbandyti būtent jiems, o paskui kreiptis į vaikus. Mokytojams reikia laiko pasiruošti ir drąsiau jaustis dėstant naujas technologijas. Mokytojai džiaugiasi įranga ir medžiaga, kurią mes jiems suteikėme, savanoriais, atvažiuojančiais į mokyklas ir vedančiais įvadinę pamoką. Trūksta tik laiko“, – tyrimo rezultatus atskleidė Kęstutis.

Pasak jo, mokyklų bendruomenės vertina tai, kad kažkas pagaliau pokyčius įgyvendina praktiškai. „Dar anksti rinkti kiekybinius duomenis apie gebėjimų stiprėjimą, tačiau vaikams patinka naujosios technologijos ir būtent informatikos pamoka, nuo kurios pradėjome, jiems pasidarė įdomesnė. Vaikai ankstyvame amžiuje susidomėjo ir gavo programavimo praktikos, elektronikos žinių pradmenų“, – pasakojo IT edukacinės iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ mokymų ekspertas.

Technologijos – ne mokytojui pakeisti, o krūviui mažinti

Singapūro universiteto profesorius dr. Tan Sun Teck sako, kad nors programavimas nėra privalomas mokyklose, visos mokyklos turi galimybę dalyvauti „Smagiojo programavimo“ programos konkurse ir mokyti moksleivius programavimo pradmenų jau pradinėje mokykloje. Vyresnių klasių moksleiviai programavimo jau mokosi kaip vieno iš privalomos programos dalykų.

Danijoje programavimas taip pat nėra privalomas. Pasak Lietuvos mokytojų forume pranešimą vadovų dalyje skaitysiančio Danijos mokyklų vadovų asociacijos prezidento Clauso Hjordalio, šalies švietimo sistemoje jau kuris laikas įgyvendinamos kelios bandomosios „Technologinio supratimo“ programos. Šiuo metu trečiokai mokomi programuoti. Taip pat Danijos nacionalinės televizijos inicijuotas projektas mokiniams suteikė galimybę dirbti su micro:bit kompiuteriukais. „Mokyklų vadovų asociacija supažindina vadovus su daiktų internetu (IoT). Vis dėlto programavimas dar nėra privaloma švietimo programos dalis“, – sakė Danijos ekspertas.

Aptardamas, kokie inovacijų iššūkiai aktualūs šiandieninėse mokyklose, prof. Tan Sun Teck primena, kad nors kompiuteriai pakeis beveik visas profesijas, tačiau neturėtų pakeisti mokytojų. „Vertybės ir asmeninis ryšys yra svarbūs ugdant jaunimą. Inovacijos padės mokytojams sumažinti jų darbo krūvį. Tačiau mokytojų parama ir bendradarbiavimas mokiniams išliks tiek pat svarbūs“, – teigia jis.

Kokios inovacijos šiandien mokyklai reikalingiausios, kaip inovacijos keičia mokytojo vaidmenį, kokias inovacijas taiko geriausiomis pasaulyje laikomos švietimo sistemos, bus aptariama Vilniaus universitete vasario 28 d. A. Guogos paramos fondo ir Vilniaus universiteto organizuojamame Lietuvos mokytojų forume, įkvėptame #Switch! Renginyje įžvalgomis ir patirtimi dalysis Lietuvos ir tarptautiniai švietimo ekspertai iš Suomijos, Singapūro, Danijos, Belgijos, Olandijos. Vyks dvi programos mokytojams ir mokyklų vadovams.

Registracija į mokytojų programą čia. Registracija į vadovų programą čia. Renginio naujienos čia.

Tiesioginė renginio transliacija – lrt.lt portale vasario 28 d. nuo 10.30 val.