Panevėžietė Greta Kesa šiuo metu dirba ir gyvena Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre. Prieš kelerius metus studijas Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykloje baigusi mergina tikina, kad gyvenimas kiekvienam iš mūsų nuolat siūlo daugybę galimybių – tiesiog reikia drąsiai išnaudoti progas – nuolat mokytis naujų įgūdžių, susipažinti su žmonėmis ir siūlyti savo pagalbą kitiems.

Kaip jaunas žmogus gali kasdien patirti įsimintinų akimirkų, geriau pažinti save ir niekada nejausti nuobodulio. „O pats geriausias laikas pradėti kelionę yra dabar!”, – sako Greta ir prisimena, kaip pati kupina entuziazmo ir įvairių sumanymų atvyko studijuoti į Lietuvos sostinę.

Baimę nugali veikla

G. Kesa pripažįsta, kad savarankiško gyvenimo sostinėje pradžia buvo pilna abejonių ir klausimų. „Kas bus, jeigu studijos man nepatiks? Ar man pasiseks rasti bendrą kalbą su dėstytojais? Gal pasirodys, kad nesu tokia drąsi, kaip apie save galvojau?“, – šypsosi Greta. „Dabar suprantu, kad kuo mažiau veiklos turi, tuo daugiau mąstai ir prisikuri gąsdinančių ateities scenarijų, kurie tikrai neprideda pasitikėjimo“, – konstatuoja VU Verslo mokyklos alumnė.

Greta pasirinko Tarptautinio verslo studijas anglų kalba. Pradėdama studijuoti ji sako nesitikėjusi, kad ilgainiui sutiks tokių įkvepiančių ir nuostabių dėstytojų kaip jos bakalaurinio darbo vadovė, kuri, įvertinusi studentės baigiamąjį darbą, paskatino su juo nuvykti į tarptautinę konferenciją Berlyne.

Įgijusi VU Verslo mokyklos diplomą Greta teigia, jog mokytis reikia visą gyvenimą – taip daro geriausi pasaulio verslininkai ir organizacijos, sugebančios prisitaikyti prie nesibaigiančių aplinkos permainų. Greta džiaugiasi, kad studijų metais pasinaudojo galimybe po trečiojo kurso vasarai išvykti į JAV pagal „Work&Travel USA” programą, taip pat įsitraukė į savanorišką veiklą, atrado AIESEC organizaciją, o joje – vaikiną, kuris vėliau tapo jos vyru. Pora mėgsta keliauti, patiria smagių nuotykių ir apie tai papasakoja savo vaizdo tinklaraštyje.

Kiekvienas studentas – svarbi bendruomenės dalis

Šiuo metu Kvala Lumpūrą tyrinėjantys sutuoktiniai prisimena savo patirtį universitete ir tikina, kad studentų organizacijos labai padeda jauniems žmonėms įsilieti į naują, nepažįstamą aplinką.

„Manau, kad universiteto bendruomenė yra ypatinga: sutinki bendraminčių, užmezgi naujų pažinčių, prasmingai leidi laiką ir, kaip buvo mano atveju, – drauge bandai keisti pasaulį“, – šypsosi Greta, Malaizijoje dirbanti tarptautinėje švietimo ir mokymų organizacijoje.

Aktyvi mergina ragina studentus išbandyti savanorystės veiklas: „Su studijomis suderintas papildomas darbas yra gerai, nes suteikia finansinę nepriklausomybę, tačiau savanorystė gali duoti dar daugiau. Aš visų savo studijų metu savanoriavau ir tai man padėjo atrasti savo aistrą – suvokti, ką labiausiai mėgstu veikti. Galiausiai būtent savanoriška veikla atvedė mane į vieną didžiausių ir pažangiausių Lietuvos įmonių – būdama 23 metų aš gavau svajonių darbą“.

Diana Makarovaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Antrą kursą VU Verslo mokykloje baigusi Diana Makarovaitė irgi pabrėžia, kad papildoma veikla sostinėje, Vilniaus universitete ir studentų bendruomenėje yra labai vertinga. Merginos vasara pilna aktyvios veiklos, draugų ir įspūdžių. Pasirinkusi studijas VU Diana vėliau įsiliejo ir į Verslo mokyklos Studentų atstovybės veiklą.

Padėdama kitiems studentams Diana sužinojo ir išmoko daug naujų dalykų, užmezgė naudingų kontaktų su įmonėmis ir įdomiais žmonėmis. Iš Telšių į Vilnių studijuoti atvykusi mergina teigia, kad Studentų atstovybėje praleistas laikas buvo labai svarbus jos saviraiškai. „Studentų atstovybės nariai kartu gali įgyvendinti daugybę šaunių idėjų, todėl nuoširdžiai siūlau visiems įsitraukti ir kurti aktyvią bendruomenę“, – tikina Diana.

Dėstytojas ir studentas – dialogo partneriai

VU Verslo mokyklos studentė taip pat atkreipia dėmesį į draugiškus dėstytojus ir vertina administracijos pastangas kurti aplinką, kurioje visi jaučiasi jaukiai ir patogiai.

„Prieš atkeliaudama į universitetą nuogąstavau, kad dėstytojai stovės prie lentos ir monotoniškai bers informaciją, bandys mums „į galvas įkalti“ kuo daugiau teorijos, reikalaus perskaityti krūvas knygų. Tačiau baimė buvo nepagrįsta“, – atskleidžia būsima trečiakursė Diana.

Vita Remenytė. VU nuotr.

„Turbūt didžiausias iššūkis studentams, ypač atvykusiems iš kitų miestų, yra savarankiškas gyvenimas sostinėje. Sprendimų laisvė, visiška atsakomybė už savo veiksmus, aplinkos pasikeitimas – tokios permainos lengvos būna ne visiems. O kur dar studento ir dėstytojo dialogu grindžiamas mokymosi procesas: daugumai pirmakursių tai būna neįprasta, nes skiriasi nuo patirties gimnazijoje. Vis dėlto vėliau mūsų absolventai dialogą su dėstytojais įvardija kaip vieną iš didžiausių universiteto privalumų“, – pastebi VU Verslo mokyklos Studijų tarnybos vadovė Vita Remenytė.

Tad studijas Verslo mokykloje pasirinkusi Diana pajuto, kad mokymosi procesas vyksta visiškai kitaip, negu ji įsivaizdavo prieš atvykdama į Vilnių. „Kiekvienas dėstytojas yra savo srities ekspertas, turintis praktinės, profesionalios patirties, galintis pateikti gausybę realių situacijų pavyzdžių, kartu su studentais sprendžiantis tuos pačius klausimus, kurie neduoda ramybės šių dienų verslo įmonėms. Tad studentai lengvai susitapatina su pažangiais verslininkais, geriau supranta įvairių situacijų aplinkybes ir iššūkius. Natūraliai įsitraukiame į mokymosi procesą per asmeninę patirtį, mokomės mąstyti kaip verslo atstovai. Todėl aš mėgaujuosi kiekviena paskaita ir seminaru, žaviuosi dėstytojų žinių bagažu ir gebėjimu užmegzti ryšį su auditorija“, – teigia studentė. Dianai labai svarbu, kad VU dėstytojai kiekvieną studentą vertina kaip kolegą, skatina dalintis mintimis, diskutuoti, taip pat suteikia daug žinių ir sukuria uždavinių, kuriuos tenka išnarplioti individualiai arba susibūrus į komandą.

Supa tarpkultūrinė aplinka

Būtent gebėjimą dirbti komandoje akcentuoja VU Verslo mokyklos Studijų tarnybos vadovė V. Remenytė. „Studijuoti susirenka labai skirtingi žmonės, tad gebėjimą dirbti komandoje studentams tenka lavinti nuolat, nes versle tai yra viena svarbiausių kompetencijų. Be to, Verslo mokykloje yra daug užsienio studentų ir dėstytojų, tad pirmakursiai turi išmokti dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje. Žinoma, taip jie dar geriau suvokia tarptautinio verslo specifiką, gali lengviau suvokti, lyginti, analizuoti Lietuvoje ir užsienyje veikiančias verslo įmones, verslo procesus, pasaulinių korporacijų veiklą“, – teigia V. Remenytė ir pasidžiaugia, kad šiandien studentai greičiau pritampa multikultūrinėje aplinkoje.

Verslo mokykla skatina studentus pasisemti tarptautinės patirties, pažinti kitas kultūras. „Šaunu, kad studentai iš tiesų nori išvykti studijuoti pagal ERASMUS+ ir kitas mainų programas į užsienio universitetus. Savo studentams taip pat siūlome galimybę įgyti dvigubą diplomą – t. y. pusę studijų laiko studijuoti čia, Lietuvoje, o kitą pusę – Prancūzijoje arba Suomijoje ir gauti VU ir užsienio aukštosios mokyklos diplomą. Studentai, kurie renkasi studijas anglų kalba, jau studijų metu Lietuvoje gali įgyti tarpkultūrinės patirties, nes dalis kurso draugų yra iš užsienio“, – atkreipia dėmesį VU Verslo mokyklos Studijų tarnybos vadovė V. Remenytė.

Bakalauro studijas baigusiems ir jau kelerius metus padirbusiems absolventams Verslo mokykla šiemet siūlo naujovę – 1 metų trukmės magistrantūros studijų programą „MBA Entrepreneurship“.

Verslo įmonės vertina talentus

Anot Studijų tarnybos vadovės, Verslo mokyklai yra labai svarbu suprasti studentų lūkesčius ir poreikius. „Dabartiniai studentai tikisi gauti naujausių žinių, kompetencijų ir įgūdžių, kurie atitinka šių dienų verslo aktualijas. Tad didžiulį dėmesį skiriame tam, kad studijų metu suteikiamos žinios būtų aktualios ir pritaikomos. VU Verslo mokykloje siekiame, kad studentai įgytas žinias mokėtų taikyti praktiškai, pavyzdžiui, baigiamasis darbas gali būti studijų metu įkurto ar kuriamo vieno ar kelių studentų verslo projektas – tokiu būdu jie gali pademonstruoti, kaip universitete įgytas žinias sugeba pritaikyti realiame gyvenime“, – pasakoja V. Remenytė akcentuodama, kad verslo studijose teorijos ir praktikos dermė yra itin svarbi.

VU Verslo mokyklos studentai taip pat atlieka praktiką įmonėse Lietuvoje arba užsienyje. Praktikai numatytas 4 mėnesių laikotarpis per paskutinį studijų universitete semestrą. V. Remenytė pastebi, kad studentai aktyviai renkasi ir savanorišką praktiką įmonėse vasarą arba savanoriauja socialiniuose projektuose.

Per praktiką studentai įsigilina į įmonių veiklos specifiką, bendrauja ir bendradarbiauja su verslo profesionalais atlikdami konkrečias užduotis. Todėl įmonės dažnai atkreipia dėmesį į aktyvius, smalsius ir kūrybingus Verslo mokyklos talentus.

„Palaikome gerus santykius su finansų, draudimo, IT, turizmo sektoriaus įmonėmis. Plėtojame ryšius ir su lietuviško, ir su užsienio kapitalo bendrovėmis.

Dalis mūsų studentų dar universitete ima kurti nuosavus verslus, o mokyklos bendruomenė džiaugiasi jų sėkme. Apskritai, kai aplink studijuoja verslūs žmonės, nemažai svarbių ryšių ir bendrų projektų užsimezga tiesiog auditorijose – mūsų studentai tampa verslo partneriais“, – sako V. Remenytė.