Baigiantis paskutiniam stojimo į magistrantūros studijas etapui, Vilniaus universitetas (VU) į magistrantūrą ir profesines pedagogikos studijas jau priėmė 1464 asmenis, 1166 iš jų – į valstybės finansuojamas vietas.

Statistikos duomenimis, net 598 priimti asmenys bakalauro studijas baigė prieš metus ar anksčiau ir į magistrantūrą stoja po pertraukos. Daugiausia stojančiųjų po pertraukos šiemet sulaukė VU Šiaulių akademija (75 %), Medicinos fakultetas (56 %), Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas (50 %) ir Kauno fakultetas (48 %).

Anot VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, vis dažniau pasirenkama daryti pertrauką po pirmosios studijų pakopos, tačiau tai gali būti naudinga ir universitetui, ir studentams, ir visuomenei.

„Po pertraukos į magistrantūrą sugrįžę studentai atsineša daugiau gyvenimiškos ir profesinės patirties, aiškiau žino, ko nori iš studijų, kelia aukštesnius reikalavimus, o tai universitetui labai sveika – ši patirčių įvairovė yra didelė paskata judėti į priekį, ieškoti naujų sprendimų ir jausti darbo rinkos dinamiką, – sako doc. V. Jaskūnas. – Tai, kad studentai sugrįžta, yra ženklas, jog jie turi supratimą apie magistrantūros studijų sukuriamą vertę, didesnes profesines ir finansines galimybes. Įvairūs tyrimai rodo, kad magistrantai daugiau uždirba, yra pajėgesni ir konkurencingesni.“

Pasak prorektoriaus, kuo daugiau aukštesnio lygio kvalifikaciją turinčių žmonių, tuo visuomenė yra pajėgesnė ir kultūriškai, ir ekonomiškai.

Dar viena šiemet pastebėta tendencija – bakalauro studijas užsienyje baigę absolventai studijuoti magistrantūroje sugrįžta į Lietuvą. Vilniaus universitete šiemet tokių net 60.

„Aiški motyvacija, kodėl bakalauro studijų jauni žmonės važiuoja į užsienį – jie nori kitokios patirties, kitokios aplinkos, kitokios kultūros. Būsimi studentai meta sau iššūkį, o tai – labai geras ir sveikintinas dalykas. Tačiau išvažiavę jie nebūtinai įstoja į akademiškai pajėgiausius universitetus – čia jiems svarbiau nauja patirtis ir tarpkultūrinė, kitokios įvairovės aplinka“, – mano doc. V. Jaskūnas.

Prorektorius sako, kad, sukaupę patirties bakalauro pakopoje, žmonės pradeda galvoti apie jos realizavimo galimybes, o jų Lietuvoje, ypač kalbant apie startą, yra daug daugiau negu užsienyje.

„Lietuvoje mes turime dar labai daug neišnaudotų progų ar neišplėtotų sričių. Pats pasitenkinimas pradėti efektyvius ir reikalingus projektus nuo nulio Lietuvoje yra daug didesnis, nei tampant tiesiog didelio organizmo dalimi užsienyje. Ne paskutinėje vietoje ir kultūrinė erdvė – čia jautiesi saugiau ir komfortiškiau, nei naujoje aplinkoje statydamas gyvenimą nuo pradžių. Toli gražu ne visi tai gali padaryti“, – sako jis.

Šiemet stojantieji į VU magistrantūros studijas gali rinktis iš daugiau nei 100 studijų programų, tarp kurių dvi naujos – menų terapija (dailės terapija) Medicinos fakultete ir aukštųjų technologijų verslas Verslo mokykloje.

14 magistrantūros studijų programų siūlo ir šiais metais prie VU prisijungusi Šiaulių akademija. Ji taip pat kviečia rinktis 1,5 metų trukmės profesines pedagogikos studijas, suteikiančias mokytojo kvalifikaciją. Ją galima įgyti ir Filosofijos fakultete, pasirinkus vienerių metų trukmės mokyklos pedagogikos studijas. Vienu metu galima studijuoti ir magistrantūros, ir profesinių pedagogikos studijų valstybės finansuojamose vietose, be to, gauti ir 300 eurų dydžio kasmėnesinę skatinamąją stipendiją.

Prašymai stoti į magistrantūros studijų programas teikiami VU informacinėje sistemoje iki rugpjūčio 25 d.