Pirmąjį balandžio antradienį Klasikų asociacija visus klasikos mylėtojus sukvietė jau į antrą Klasikų klubo, sumanyto asociacijos valdybos narių Agnės Zalanskaitės ir Ramintos Važgėlaitės, viešą paskaitą. Šįkart filosofas ir klasikas Kristupas Sabolius pristatė vaizduotės filosofiją didelio publikos dėmesio susilaukusioje paskaitoje „Įnirtingoji vaizduotė: nuo kepenų iki Kovos klubo“, o diskusijas vedė semiotikas Maksim Ivanov. Filosofas savo įžvalgas vaizduotės tema dėstė, daugiausia dėmesio skirdamas Platono vaizduotės sampratai.

Platonas, pasak K. Saboliaus, pats „pasižymėjęs lakia vaizduote“, pateikia vaizduotės – eikasia (tai, kas panašu į tikrovę, yra arti mąstymo, racionalu), ir phantasia (spontaniško tikrovės iškraipymo) sampratas. Vaizdinga Platono mąstymo taktika – eikastinė, ką atskleidžia garsūs filosofiniai mitai: pasakojimai apie Atlantidą, demiurgą, olos alegorija. Visgi Platonas pastebi ir nevaldomą vaizduotės galią, spontaniškumą, jėgą išskaidyti ir perkomponuoti dalykus, atsiejant juos nuo tikrovės.

Dialoge „Timajas“ svarbiausiu tyrinėjimo objektu tampa phantasia. Platonas pabrėžia vieną nepaprastą žmogaus kūno organą – kepenis, kuriose slepiasi tramdytinas, mąstymą drumsčiantis žvėris, susietas su vaizduote. Kepenyse Platonas aptinka fiziologinę sielą – kūno ir sielos susiliejimo tašką, kur vyksta žvėries kūniški procesai, randasi įvairūs įgeidžiai, tačiau jį nuolat klaidina fantastiniai atvaizdai, neleidžiantys išlaikyti sąmoningo sąlyčio su tikrove. Vėliau, pastebi K. Sabolius, vaizduotę kaip mąstymo veidrodį suvokė ir vėlyvosios Antikos filosofas Plotinas.

„Kai skaidrus protas apsiblausia, o kūną užvaldo miegas, ima šeimininkauti kepenys.“ Pasak Platono, phantasia spontaniškumas kartais gali daug daugiau nei racionalumas. Negalėdama veikti mąstymo, phantasia atsakinga už vizijas, ateities spėjimą, už tikrovę peržengiantį matymą, kas patinka Platonui, nepasitikėjusiam jusliniu patyrimu, kurį demaskuoja minėta olos alegorija: žmonės pasitiki juslėmis, o šios kliaujasi šešėliais, tad phantasia yra tai, kas leidžia išeiti iš šešėlių. Kepenų žvėris gali pamatyti dalykus, nematomus mąstant racionaliai. Tai savotiškas proto aptemimas, iracionalus šėlas, kurio metu ir galimas pranašavimas, nepasiekiamas skaidriam protui. Šėlui nurimus, mąstančioji sielos dalis stengiasi suvokti pranašystę. K. Sabolius akcentuoja Platono suvoktą fantazijos unikalumą, leidžiantį peržengti ribas, išeiti į laisvę ir rasti dieviškos tikrovės pamatą. Nevaldomas kepenų žvėris gali daug daugiau nei bet koks dialektikas.

Tada lektoriaus buvo pereita prie dabartinių laikų ir visiems geriau žinomų pavyzdžių. Pasirodo, Platono kepenų žvėris labai primena šiuolaikinę vaizduotės sampratą, kad ir Gilles Deleuze‘o. Čia K. Sabolius pateikė kino pavyzdį – filmą „Kovos klubas“, parodęs sceną, kurioje pagrindinis herojus žengia atgal į olą (tartum Platono filosofas) ir randa savo „galios gyvūną“. K. Sabolius ėmė analizuoti šį platonišką ir tolesnius epizodus: pagrindinis veikėjas, žengęs į olą, patiria vaizduotės šėlsmą, susidvejina ir atranda savąjį alter ego. Tai nutinka per phantasia išlaisvinimą. Medituodamas žmogus atsigręžia į save ir pastebi tą spontanišką žvėrį, perkuriantį tikrovę. Čia įsivaizduojantysis perkuria save patį. Pasak K. Saboliaus, būtent tokia ir yra vaizduotės prasmė – išsilaisvinti, perkuriant save. Čia lektorius priminė dažnai užmirštamą dalyką – žmogaus beribiškumą stereotipais grįsto pasaulio vaizde: šiandien žmogus yra tik į kampą užspeistas subjektas, visgi galintis pakeisti pasaulio matymo perspektyvą, išleisdamas savo žvėrį ir pasitelkdamas vaizduotę.

Paskutine teze tapo moderniųjų laikų poeto Arthur Rimbaud frazė „Je est un autre“ (liet. „aš yra kitas“). Taip dera kalbėti apie kūrėją, mat žmogus nuo melagingo savęs suvokimo pabėga supratęs, kad nėra pats sau pakankamas ir gali išsivaduoti tik atsiduodamas kažkam, kas primena mirtį. Po to įvyksta savotiškas apsivalymas, apie ką ir kalbama „Kovos klube“. Šitoks apsivalymas, K. Saboliaus manymu, tampa „pozityviąja phantasia, išlaisvinto žvėries verte ir prasme.“

Paskaitos metu K. Saboliaus aptarta vaizduotės filosofija susilaukė nemažo dėmesio, klausimai iš diskusijoms skirto laiko persikėlė į neoficialų bendravimą. Kitą kartą Klasikų klubas kvies į politologo Deivido Šlekio paskaitą „Antikos pamokos moderniai karybai“, kuri tradiciškai vyks pirmąjį mėnesio antradienį, gegužės 7 d., 19 val. vyninėje „La Boheme“.