Užsienio kalbų instituto Socialinių ir humanitarinių mokslų anglų kalbos katedros docentė Lina Bikelienė pripažinimą geriausia dėstytoja vadina malonia kalėdine staigmena. „Universitete pradėjau dirbti paskutiniais praėjusio tūkstantmečio mėnesiais“, – sako dėstytoja, jau skaičiuojanti aštuonioliktus savo darbo metus Vilniaus universitete. Ji užaugo aplinkoje, kurioje atrodė, kad tapti dėstytoja – nuoseklus žingsnis įvykių sekoje: mokinė – studentė – dėstytoja. L. Bikelienė anglų–ispanų, anglų–prancūzų ir anglų–rusų specialybių pirmo–ketvirto kursų studentams dėsto anglų kalbos fonetiką, semantiką ir tekstynų lingvistiką. Anot dėstytojos, norint sudominti studentus savo dėstomu dalyku reikia pačiai mylėti savo darbą, domėtis naujovėmis. Žinoma, studentų pasiruošimas bendradarbiauti taip pat yra be galo svarbus. Tai pats patikimiausias receptas.
Kas Jums svarbiausia dėstant – kontaktas su auditorija, grįžtamasis ryšys, geras medžiagos išdėstymas?
Svarbi šių trijų dalykų visuma. Sauso (nors ir gero) medžiagos išdėstymo nepakanka. Manau, kad itin svarbu turėti kontaktą su auditorija, kad studentai galėtų drąsiai klausti, diskutuoti. Šimtu procentų tikiu grįžtamojo ryšio nauda. Grįžtamasis ryšys iš studentų skatina dėstytoją tobulėti, o skirtas studentams – užtikrina vertinimo skaidrumą.
Kokie studentai Jus žavi?
Žavi smalsūs, mąstantys, atsakingi studentai, suprantantys, ką jie veikia universitete. Studentai, kurie yra pasiruošę studijuoti, o ne tik studentauti.
Ko sau niekada neleidžiate bendraudama su studentais?
Niekada sau neleidžiu pamiršti, kad jie – asmenybės.
Ar turite savą studentų motyvavimo sistemą?
Vis dar tikiu, kad studentai, apsisprendę studijuoti, turi pakankamą motyvaciją dirbti. Svarbu jos „nenumarinti“.
Ar turite savą receptą, kaip geriau padėti studentui išmokti užsienio kalbą?
Banalu, bet sprendimas studijuoti kalbas – tai sprendimas mokytis visą gyvenimą. Dvi sudedamosios dalys, galinčios palengvinti mokymosi procesą: motyvacija ir darbas.
Mokantis užsienio kalbą, kas, Jūsų nuomone, yra svarbiausia dėstytojui ir kas svarbiausia studentui? Į ką reikia atkreipti dėmesį?
Kalba nuolatos kinta, todėl ir dėstytojas, ir studentas turi būti pasiruošę nuosekliai dirbti ir tobulėti. Svarbu, kad šis pasiryžimas nebūtų vienpusis.
Kokios patirtys Jums, kaip dėstytojai, yra pačios įsimintiniausios?
Visada prisimenu po paskaitos ar seminaro pasakytą ačiū. Atmintin taip pat įsirėžė prieš daugelį metų įskaitos neišlaikiusio studento žodžiai: „Jūs žiauri, bet teisinga.“ Stengiuosi būti tiesiog teisinga.
Koks Jūsų dėstymo stilius?
Studijų metais viena dėstytoja klausdavo, ar norime demokratijos, ar pirštokratijos (kai dėstytoja nurodo, kas turi atsakinėti). Kiek įmanoma, bandau skatinti demokratiją, studentams suteikti pasirinkimo laisvę, taip neišvengiamai skatindama prisiimti atsakomybę už savo rezultatus.
Kaip manote, ką šiandien studentai vertina – asmenines dėstytojo savybes, dėstymo metodiką, bendravimo kultūrą? Ar dėstytojas turi stengtis patikti studentams?
Manau, kad studentai vertina visumą. Ar verta stengtis patikti? Žinoma, jei patikimą suprasime kaip sugebėjimą sudominti, sugebėjimą prieinamai, bet kompetentingai pateikti dėstomą medžiagą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!