Balandžio 21 d. Tartu mieste įvyko Tartu, Latvijos ir Vilniaus universiteto rektorių susitikimas. Jame buvo pasirašyta deklaracija dėl aktyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo. Rektoriai taip pat pasirašė ir kreipimąsi į Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes, kuriame paragino valdžios atstovus skirti daugiau dėmesio mokslui ir „pripažinti strateginį ir nacionalinį visų trijų Baltijos valstybių interesą kiekvienoje šalyje turėti bent vieną pasaulinio lygio universitetą“.

Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos, trijų pagrindinių Baltijos šalių universitetų rektorių susitikimas Tartu, įvykęs šio miesto universiteto rektoriaus profesoriaus Alarso Kario iniciatyva, buvo labai vaisingas. „Visada yra naudinga pasikeisti patirtimi. Nors mes jau anksčiau esame pasirašę dvišales bendradarbiavimo sutartis ir su Tartu, ir su Latvijos universitetais, tačiau visada galima rasti būdų, kaip bendradarbiauti dar efektyviau“, – sakė B. Juodka.

Rektorius pažymėjo, kad galvojama apie bendrų studijų programų kūrimą su Tartu ir Latvijos universitetais. Pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti – VU Užsienio kalbų institutas jau rengia su minimais universitetais bendrą magistrinę mokytojų rengimo programą.

Vilniaus universitetas būtų suinteresuotas stiprinti bendradarbiavimą su geriausiomis Baltijos šalių aukštosiomis mokyklomis ir doktorantų rengimo srityje. „Tartu universitetas yra mažesnis nei Vilniaus universitetas. Jame yra apie 16–17 tūkst. studentų, tuo tarpu pas mus mokosi apie 23 tūkst. studentų, tačiau doktorantų jie turi beveik du kartus daugiau negu mes“, – pažymėjo B. Juodka.

Rektorius gyrė ir tai, kaip geriausias Estijos universitetas panaudoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus. „Tartu universitetas gali pasigirti moderniu Chemijos fakulteto pastatu. Jie teigia, kad dabar tai yra pats geriausias Chemijos fakulteto pastatas ne tik Estijoje, bet ir visoje Europoje. Taip pat įspūdingas yra ir Žmogaus genomo tyrimo centras, kuriam vadovauja profesorius Andersas Metspalu. Beje, praėjusiais metais jis tapo mūsų universiteto garbės daktaru“, – pasakojo B. Juodka. Tartu universiteto Žmogaus genomo tyrimo centras aktyviai bendradarbiauja su VU Žmogaus genetikos centru. „Tai rodo, kad mūsų universitetų mokslininkai aktyviai bendrauja“, – pažymėjo rektorius.  

Pasak B. Juodkos, įvykęs susitikimas su kolegomis rektoriais parodė, kad visi trys Baltijos šalių universitetai – Vilniaus, Tartu ir Latvijos – turi panašią ateities viziją. Aukštosios mokyklos supranta, kad šiandien jos konkuruoja dėl studentų globalioje erdvėje. B. Juodka pažymėjo, kad, kaip ir Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nemažai kalbama apie studentų siekį išvykti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas (nors Estijoje apie tai kalbama rečiau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje). „Mes sutarėme, kad reikalinga tam tikra valstybinė ir vyriausybinė politika šiuo klausimu. Jeigu jaunimas teigia, kad išvažiuoja, nes čia blogos studijos, žema jų kokybė (nors aš asmeniškai su tuo negaliu sutikti), vadinasi, reikia, kad kiekvienoje iš mūsų šalių valstybiniu lygiu būtų išskirta po vieną geriausią universitetą, kuris būtų remiamas ir kurį būtų siekiama pakelti iki aukšto europinio lygio“, – teigia B. Juodka. Pasak jo, tai ir paskatino rektorius pasirašyti atitinkamą kreipimąsi į Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybes.

Rektorius papasakojo ir apie įdomią Tartu universiteto patirtį, kuri yra aktuali ir Vilniaus universitetui. Taip sutapo, kad šiais metais buvo patvirtintas naujas Tartu universiteto Statutas. Estijos parlamentas priėmė jį kaip įstatymą, kuriame fiksuojamas Tartu nacionalinio universiteto statusas. Be to, šio universiteto Tarybos sudarymo principas yra identiškas tam, kurį savo naujame Statute siūlo ir Vilniaus universitetas (kai ministras skiria savo atstovus į Tarybą pasirinkdamas juos iš universiteto siūlomų kandidatų).

Galima priminti, kad VU 2009 m. nepavyko įtikinti Seimo priimant naują Mokslo ir studijų įstatymą įtvirtinti nacionalinį Vilniaus universiteto statusą. Be to, vis dar nėra žinoma, ar naujas VU Statutas, šiuo metu pateiktas Seimui, bus priimtas būtent kaip įstatymas (tai, ko dėl istorinio tęstinumo siekia Vilniaus universitetas). „Tie dalykai, kurie Lietuvoje tarp Seimo narių kelia tiek daug aistrų, Estijoje nesukelia niekam jokių problemų ir yra savaime suprantami“, – konstatavo B. Juodka. Jis išreiškė viltį, kad, nagrinėdami naują Vilniaus universiteto Statutą, Lietuvos parlamentarai galėtų pasekti Estijos kolegų pavyzdžiu.