Universiteto bendruomenė yra itin svarbi visos Lietuvos aukštojo mokslo sistemos kaitos dalis. Manome, kad būtent bendruomenė gali geriausiai užtikrinti Universiteto teikiamų studijų kokybę, surasti geriausius studentų ir jaunų mokslininkų paramos būdus. Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto rektoriaus – Universiteto bendruomenės veido ir lyderio – veiklos programa studentams itin svarbi.

• Labiau įtraukti studentus ir jaunus mokslininkus į Universitete vykstančius procesus.

Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamomis Lietuvos aukštojo mokslo reformos gairėmis bei politinių partijų susitarimu, būsimi studentai turėtų mokėti didesnę įmoką už studijas. Natūralu, kad adekvačiai turėtų stiprėti ir visų studijų pakopų (įskaitant ir doktorantų) studentų balsas sprendžiant jiems aktualius klausimus Vilniaus universitete. Mūsų duomenimis, šiuo metu toli gražu ne visų Universiteto fakultetų Tarybose atstovaujama doktorantūros ir magistrantūros programų studentams. Šią situaciją būtina nedelsiant taisyti. Labiau įtraukiant studentus į Universitete vykstančius procesus, raginame studentų skaičių Universiteto bei akademinių padalinių atstovaujamuosiuose organuose padidinti iki 15–20 proc.

• Sukurti dėstytojų pedagoginio darbo vertinimo sistemą.

Dabartinė dėstytojų atestacijos tvarka grindžiama tik mokslinės veiklos kriterijais, todėl sistemingos ir efektyvios studijų kokybės užtikrinimo sistemos Vilniaus universitete nėra. Dėstytojų pedagoginio darbo vertinimo sistema, įgyvendinama per kiekvieno semestro pabaigoje vykdomas anonimines elektronines (studento duomenų bazėje esančias) studentų apklausas, leistų nustatyti kiekvieno Universiteto dėstytojo pedagoginio darbo kokybę. Studentų atstovams turėtų būti sudarytos sąlygos susipažinti su šio reguliariai atliekamo dėstytojų pedagoginio darbo vertinimo rezultatais.

Tikime, kad Vilniaus universiteto bendruomenė gali geriausiai užtikrinti teikiamų studijų kokybę, todėl kiekvieno semestro pabaigoje vykdomas dėstytojų pedagoginio darbo vertinimas ir studentų atstovų įtraukimas į šį procesą yra esminė studijų kokybės užtikrinimo sąlyga.

• Didinti bakalauro studijų studentų motyvaciją.

Dabartinė Vilniaus universiteto priėmimo tvarka sudaro galimybę į Universitetą įstoti dažnai vien dėl „prestižinio diplomo“ studijuojantiems jaunuoliams. Problema gilėja dėl to, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tvarka leidžia stojant į aukštąsias mokyklas nurodyti net 20 studijų programų.

Raginame kuo skubiau inicijuoti LAMA BPO priėmimo taisyklių pakeitimus, pagal kuriuos stojant į aukštąsias (universitetines) mokyklas būtų nurodomos ne daugiau kaip 3–5 studijų programos. Nesulaukus kitų aukštųjų mokyklų pritarimo, siūlome organizuoti atskirą Vilniaus universiteto priėmimą.

• Didinti studentų ir dėstytojų tarptautinį mobilumą.

Vilniaus universitetas turėtų siekti, kad kuo daugiau studentų bent pusmetį studijuotų užsienio universitetuose ir kad kuo daugiau dėstytojų stažuotųsi kitų šalių akademinėse institucijose. Atsižvelgiant į Europos Komisijos siūlymus toliau plėtoti Europos universitetų tarpusavio bendradarbiavimą¹, siūlytume per penkerių metų laikotarpį padvigubinti tarptautinių mainų apimtis. Siekiant šio tikslo būtina didinti užsienio partnerių skaičių, siekti efektyvesnio fakultetinių ERASMUS programos koordinatorių darbo. Jie turėtų užsiimti ne tik naujų fakulteto partnerių paieška, bet ir rengti viešus tarptautinius konkursus dėstyti vieną ar kitą kursą, studijų programą, didinti užsienio kalba dėstomų dalykų skaičių. Būtina, kad reguliarios dėstytojų stažuotės taptų reguliaria jų akademinės veiklos dalimi.

• Sukurti kokybiškus Vilniaus universiteto bendrojo universitetinio lavinimo dalykų modulius, atsižvelgiant į skirtingas studijų kryptis.

Dabartinė Universiteto bendrojo universitetinio lavinimo dalykų (toliau – bendrųjų dalykų) sistema nėra efektyvi ir ne visai atitinka savo paskirtį. Todėl stebime nerimą keliantį atvirkštinį procesą, kai studentai vis labiau linkę studijuoti tik studijų programų pagrindų dalykus.

Pabrėždami didelę bendrųjų dalykų reikšmę universitetinių studijų procese, siūlome sukurti bendrųjų dalykų modulius, sudarytus, pavyzdžiui, iš keturių didesnės apimties dalykų ir pritaikytus skirtingos srities (t. y. humanitarinių, socialinių, fizinių ir biomedicinos mokslų ir kt.) specialybių studentams. Manome, kad kiekvieno modulio dalykų studijų kokybę užtikrintų ne tik dėstytojų pedagoginio darbo vertinimas, bet ir rengiami vieši konkursai modulio dalykų programoms sukurti.

• Pradėti naujo bendrabučio statybas.

Viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas“ valdomuose bendrabučiuose vis labiau trūksta vietų. Studentai prašo daug geresnių gyvenimo sąlygų ir yra pasiryžę už vietos nuomą mokėti didesnę sumą. Itin skundžiamasi gyvenimo sąlygomis gyvenant trise triviečiuose kambariuose, tačiau prašymo gyventi dviese dėl vietų trūkumo patenkinti negalima. Dėl teikiamo prioriteto apgyvendinant bakalauro pirmojo kurso studentus, beveik nepatenkinami magistrantūros pirmo kurso studentų prašymai. Universitetui bendradarbiaujant su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis vis opesnis tampa užsienio studentų apgyvendinimo klausimas. Taip pat akivaizdu, kad dėl sudėtingos esamų pastatų būklės jų remonto kaštai būtų daug didesni nei naujo bendrabučio statybos.

Atsižvelgdami į Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Senate skaitytą pranešimą, raginame ieškoti kuo palankiausių galimybių ir kartu su VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ pradėti naujo bendrabučio statybas.

• Siekti, kad studijuoti galėtų daugiau neįgaliųjų.

Norime atkreipti dėmesį į augančią studentų su negalia problemą. Vis daugiau asmenų su negalia siekia aukštojo išsilavinimo Vilniaus universitete, tačiau studijų sąlygos, socialinė aplinka dažnai netenkina specialių šių studentų poreikių.

Esame įsitikinę, kad Universitetas turėtų rūpintis, jog galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą būtų prieinama visiems to norintiems, siekiantiems ir gebantiems visuomenės nariams. Todėl raginame spręsti negalią turinčių studentų problemas užtikrinant jų studijų kokybę bei tinkamą socialinę aplinką, kuri jiems padėtų įsilieti į akademinę bendruomenę bei pasijusti visaverčiais jos nariais.

• Modernizuoti Universiteto vadybos sistemą ir skatinti tolesnę Universiteto integraciją į Europos mokslo ir studijų erdvę.

Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos ir Bolonijos proceso mokslo, studijų ir inovacijos politikos tikslus, universitetų vaidmuo yra esminis. Šia prasme Vilniaus universiteto kaip pagrindinio Lietuvos universiteto valdymo efektyvumo didinimas ir tolesnė integracija į europines ir tarptautines akademinio bendradarbiavimo struktūras nemažai prisidėtų prie šalies konkurencingumo plėtotės. Efektyvesnis Universiteto valdymas ir tarptautinio bendradarbiavimo intensyvumo didinimas ne tik darytų Universitetą labiau konkurencingą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu, bet ir teigiamai paveiktų studijų kokybę. Dėl šių priežasčių Vilniaus universiteto Studentų atstovybė taip pat kviečia kandidatus į Vilniaus universiteto rektorius savo rinkiminėse programose skirti ypatingą dėmesį konkretiems veiksmams atnaujinant Universiteto valdymo sistemą ir plečiant bendradarbiavimą tarptautiniu ir europiniu lygmeniu.

Vilniaus universiteto studentų atstovai Senate

Pastaba:

2006 m. gegužės 10 d. Europos Komisijos komunikatas „Delivering on the modernisation agenda for universities: education, research and innovation” (COM(2006) 208 final).