Dar nedaugeliui girdėtas geografinės informacinės sistemos (GIS) pavadinimas šiandien apima itin platų duomenų analizės spektrą: pradedant požeminėmis komunikacijomis ir baigiant palydovinių vaizdų apdorojimu. Vis plačiau taikoma technologija suteikia galimybę tradicinius verslo analizės duomenis pritaikyti įvairiose srityse konkrečioms problemoms spręsti, pavyzdžiui, žemės ūkyje – palydovinių duomenų analizės rezultatus panaudoti pasėlių kokybės stebėsenai ir priežiūros planams koreguoti.
Taikant GIS, lokalizuojami duomenys leidžia matyti ne analizės lenteles, o konkrečias vietas žemėlapyje, todėl pavėžėjimo paslaugų ir logistikos sektoriuje sukaupti susisiekimo komunikacijų duomenys panaudojami optimaliam maršrutui rasti, rinkodaroje ir versle socialiniai, demografiniai, transporto apkrovos duomenys – naujoms reklamos ir pardavimų vietoms nustatyti. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorius dr. Andrius Balčiūnas teigia, kad tai jau verslo pamėgtas ir taikomas įrankis efektyvesniam darbui vykdyti.
„Jei turite kepyklą, kuri kasdien po visą Lietuvą į šimtus parduotuvių turi išvežioti savo produkciją, susiduriate su įvairiais iššūkiais – skirtingi regionai, miestai, gatvės, eismo intensyvumas, pristatymo laikas, turimi transporto pajėgumai, sąnaudos. Norint sėkmingai spręsti šiuos klausimus, vien lentelių neužteks, o GIS suteikia galimybę spręsti daugiakriterius analizės uždavinius pasitelkiant geografiją, pavyzdžiui, turimam transporto parkui sudaryti maršrutus, kurie nebūtų ilgesni nei 500 km, truktų ne ilgiau kaip 8 val., aptarnaujant visas pardavimų vietas. Kiekvienas sutaupytas kilometras versle skaičiuojamas sutaupytomis išlaidomis kurui, amortizacijai ir t. t., o sutaupant šimtui transporto priemonių kiekvieną dieną, tai jau tampa svarbiu elementu visos įmonės verslo procesų kontekste“, – pasakoja fizinių mokslų daktaras.
Itin platus pritaikymas
Pasak mokslininko, GIS pradėtos kurti dar XX a. septintajame dešimtmetyje ir ilgą laiką taikytos aplinkos stebėsenos duomenims apdoroti, analizuoti ir modeliuoti. Tačiau greitai buvo suprasta, kad GIS gali būti taikomos kur kas plačiau nei vien mokslinėms problemoms spręsti ar padėti atsakyti į mokslininkų nagrinėjamus geografinius klausimus, pavyzdžiui, apie aplinkos veiksnių įtaką tam tikrų teritorijų užterštumui, stebėsenos duomenų koreliaciją tam tikrose vietose.
„GIS taikymo sritimis laikomas informacinių sistemų, taikomųjų programų kūrimas, erdvinių duomenų kūrimas ir apdorojimas, žemėlapių ir informacinių duomenų suvestinių kūrimas“, – sako VU Kartografijos ir geoinformatikos katedros dėstytojas.
A. Balčiūnas pabrėžia, kad šios sistemos, be pagalbos mokslui, itin plačiai taikomos versle.
„Pavyzdžiui, dažnai didesnės prekybos įstaigos turi savo lojalumo korteles ir kaupia duomenis apie jų turėtojų gyvenamąją vietą tam, kad galėtų platinti reklaminę korespondenciją ir pan. Lokalizavus šias vietas žemėlapyje, savo pardavimų vietas, maršrutus, kuriais parduotuves pirkėjai pasiekia automobiliais, pėsčiomis, viešuoju transportu, turint transporto intensyvumo duomenis, sukaupiama itin patogi verslo įžvalgoms GIS duomenų bazė, kurią panaudojus galima atsakyti į įvairius klausimus“, – teigia „GIS-Centras“ Informacinių technologijų skyriaus vedėjas.
Pasak VU lektoriaus, GIS gali padėti ne tik efektyviai apdoroti reikiamus duomenis, bet ir rasti atsakymus į konkrečius klausimus: „Tokia duomenų bazė gali padėti nuspręsti, kuriuose stenduose reklamuoti kitos savaitės akcijas dviračiams bei jų priedams, kurie stendai yra arčiau konkurentų ir juose reikėtų įdėti reklamą apie savo produkciją, identifikuoti vietas, kur turimas klientų ratas yra mažas ir ten didinti investicijas į reklamos plotų nuomą.“
Taikymui reikia kompleksinių žinių
Pasak A. Balčiūno, gebėjimai ne tik taikyti GIS, bet ir suprasti, kaip kiekvienoje dalykinėje srityje jas panaudoti, reikalauja kompleksinių specialistų žinių: „Tam, kad būtų suprantama, kaip paruošti duomenis pasėliuose augančios produkcijos sveikimui, derlingumui nustatyti, neužteks vien tik žinoti, kaip naudotis GIS, prireiks ir konkrečių žinių apie analizuojamą dalykinę sritį.“
VU dėstytojas pabrėžia, kad privataus sektoriaus pamėgtos GIS reikalauja ir vis daugiau kvalifikuotų, tokių kompleksinių žinių turinčių specialistų, tačiau jų trūksta. Viena tokių vietų, kur galima išmokti GIS taikymo subtilybių – VU vykdomos kartografijos ir geografinės informacijos sistemų studijos VU Chemijos ir geomokslų fakultete.
„Verslo konkurencingumas skatina tokių technologijų kaip GIS taikymo potencialo didėjimą – taupyti sąnaudas, būti arčiau kliento tiek geografiškai, tiek emociškai, lengviau prognozuoti“, – teigia Lietuvos kartografų draugijos pirmininkas.
Tam, kad GIS analizė būtų sėkminga, rezultatai – patikimi, o sukurti sprendimai pritaikomi versle, reikalingos tam tikros sąlygos, kurios šiandien dar kelia įvairių iššūkių. Pasak A. Balčiūno, dažna kliūtis yra institucijų turimų duomenų prieinamumas.
„Teisinis duomenų naudojimo reguliavimas kol kas nėra itin parankus verslui. Nors duomenys ir yra vieši, bet didelė dalis jų nėra atviri ir nėra aiškios jų panaudojimo komercijai galimybės. Lietuvos startuolių ekosistema tam tikrais atvejais susiduria su sudėtinga situacija, nes turi pirkti duomenis iš vietinių institucijų arba „Google“ ar kitų užsienio kompanijų. O tai didina sąnaudas“, – apie iššūkius pasakoja A. Balčiūnas.
Plečiantis ne tik GIS taikymo galimybėms, bet ir sritims, kuriose šios sistemos gali būti panaudojamos, taupomos įmonių sąnaudos, paprastėja kompleksinių problemų sprendimai ir atsiveria naujos darbo vietos. VU dėstytojo nuomone, specialistų, turinčių reikalingų gebėjimų ir įgūdžių gerai valdyti bei naudoti GIS, ateityje reikės vis dažniau.
Komentarų nėra. Būk pirmas!