Vasario 22-24 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete lankėsi ir tris paskaitas skaitė garsus lietuvių kilmės JAV filosofas Alphonso Lingis. Sausakimša auditorija ir ilgos diskusijos po paskaitų – didžiulio susidomėjimo svečiu liudijimas.

Vilniaus knygų mugėje A. Lingis taip pat pristatė dvi naujas savo knygas: „Bendra kalba, paskiri balsai“ (tai jau trečioji jo knyga lietuviškai) ir savo fotografijų albumą „Contact / Prisilietimas“.

A. Lingio (g. 1933 m.) filosofija yra labai savito stiliaus: Friedricho Nietzsche‘s ar Martino Heideggerio mintis jis sieja su socialinių ir gamtos mokslų žiniomis, o svarbiausia – su gausia ir gilia savo kaip keliautojo patirtimi. Jis yra aplankęs per šimtą pasaulio šalių ir jo knygų puslapiai primena „Discovery Channel“ ar „National Geographic“ reportažus (beje, pastarąjį žurnalą A. Lingis skaito nuo pat vaikystės). VU Filosofijos fakultete skaitytas paskaitas apie šventumą ir religiją, apie karą ir teisingumą, apie dovanojimą ir džiaugsmą A. Lingis susiejo su savo patirtimi Sofijos sobore Stambule, karo nusikaltėlių teismu Kambodžoje ir Rio de Žaneiro karnavalais.

Doktorantūros studijas Jūs baigėte Leuvene (Belgijoje). Ar teko lankytis Prancūzijoje, kurioje tuo metu dirbo daug garsių filosofų? Ir ar Jums buvo svarbūs 1968-ųjų įvykiai Paryžiuje ir kitur?

Baigęs doktorantūros studijas Leuvene kelias vasaras praleidau Paryžiuje. Ten klausiausi garsiojo psichoanalitiko Jeano Lacano paskaitų, taip pat kartą girdėjau filosofą Maurice‘ą Merleau-Ponty, kelis kartus – Jeaną Paulį Sartre‘ą.

Neabejotinai 1968-ųjų įvykiai man buvo svarbūs. Tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Paryžiuje. Čia aš buvau 1968-ųjų vasarą, nors tie įvykiai tuomet jau slūgo. Man tai buvo tikrai svaiginantis laikas.

Kokia filosofija Jus labiausiai domina?

Vertingiausia filosofija man yra ta, kuri tiria konkrečius dalykus ir padeda juos pamatyti naujai arba giliau, o ne ta, kuri kuria didelius principus ir abstrakčius apibendrinimus.

Neretai savo tekstuose kalbate apie gamtą ir gyvybę – atrodo, Jums tai viena svarbiausių temų. Kodėl?

Galima sakyti, kad filosofijos istorijoje gyvybė buvo suvokiama negatyviai. Buvo teigiama, jog gyva būtybė yra materiali sistema, kuriai nuolat stinga energijos. Ir būtent ši stoka gyvas būtybes verčia judėti. Tačiau man atrodo priešingai: gyvas organizmas yra energijos gamintojas. Energijos jis pagamina daugiau, negu reikia jo išgyvenimui. Dauguma mūsų praalksta tik todėl, kad visą dieną vaikščiojome kalnuose.

Dažnai kalbate apie žmonių ir gyvūnų santykius. Atrodo, netgi teigiate, kad žmonės turėtų sekti kilnaus gyvūnų elgesio pavyzdžiu?

Beveik kiekvieną dieną vaikštau savo sode ir regiu dalykus, kurie mane tiesiog pribloškia. Žinote, aš gyvenu tarp daugybės paukščių. Gamtoje kasdien galite pamatyti, kaip šie paukščiai, gindami savo lizdus, puola kates ar vanagus. Jeigu norite suprasti, kas yra motiniškas instinktas ar motiniška meilė, tai galite pamatyti grynu pavidalu paukščių ir kitų rūšių elgesyje.

Pirmoje savo paskaitoje kalbėjote apie šventumą ir religines patirtis. Manote, kad tai aktualu?

Manau, kad to, kas vadinama „šventvagyste“, patirtis ir prasmė yra labai stiprūs netgi tarp netikinčiųjų. Nors pati ši sąvoka gali išnykti net ir iš modernaus religinio diskurso. Mums kelia pasibaisėjimą šventų vietų išniekinimas.

Matant tai, ką jie padarė Egipto faraonams, – atidengė jų kapus ir išviešino juos turistams, – tai tiesiog šokiruoja. Ir nemanau, jog turite tikėti senovės egiptiečių religija, kad jus tai sukrėstų. Taigi mes jaučiame, jog yra dalykų anapus profaniško pasaulio. Dalykų, kurie nėra skirti vien tik naudai, apskaičiavimui ir suvartojimui.

Globaliame pasaulyje tradicinei filosofijai išlikti darosi vis sunkiau. Ką manote apie filosofijos ir jos tradicijos likimą?

Filosofijos tradicija yra didelis turtas. Ir tai jaučia daugelis žmonių, kurie patys nėra filosofai. Jūs žinote, kad Einsteinas buvo susidomėjęs Bergsono filosofija, jie susirašinėjo. Savo universitete kartais esu kviečiamas būti išoriniu disertacijų vertintoju psichologijos, istorijos ar net fizikos srityse. Ir galima matyti, kad šiuos žmones siaubingai domina, ką apie tai gali pasakyti filosofai. Filosofija yra brangi ne tik mums, filosofams, bet ir visai žmonijai.

Jonas Skačkauskas