Prieš trejus metus Europos Sąjungos šalyse mokslo tyrimams buvo panaudota daugiau kaip 12 mln. gyvūnų.

Mokslininkai tikriausiai vienbalsiai tvirtintų, kad mokslo tyrimams ir jų pritaikymui žmonijos labui eksperimentai su gyvūnais yra neišvengiami. Tačiau bandymams su gyvūnais priešinasi gyvūnų teisių gynėjai.

Anksčiau tokie eksperimentai būdavo itin žiaurūs. Gal šiuo metu bandymų su gyvūnais yra ne tiek daug? Kokius eksperimentus leidžiama daryti, o kurie jau yra uždrausti, klausiame Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos muziejaus vedėjos dr. Gritos Skujienės.

Šiuo metu Europoje dar neapsieinama be eksperimentų su gyvūnais mokslo vardan, o kai kurių eksperimentų netgi daugėja, pvz., ekeperimentų su genetiškai modifikuotais gyvūnais. Kelios valstybės narės patvirtino, kad tendencija naudoti daugiau pelių sietina su naujomis mokslinių tyrimų galimybėmis, kurias teikia genų modifikacija. Genetiškai modifikuoti gyvūnai naudojami tiek medicinos, tiek veterinarijos tyrimuose. Daugiau gyvūnų pradėta naudoti anatomijos ir vystymosi biologijos, fiziologijos, genetikos ir vėžio tyrimų sričių, taip pat imunologijos ir mikrobiologijos sričių bandymuose. Daugiau kaip 60 proc. ES naudotų gyvūnų panaudota moksliniams tyrimams ir plėtrai medicinos, veterinarijos, odontologijos ir fundamentinių biologinių tyrimų srityse. Medicinoje, veterinarijoje ir odontologijoje naudojamų produktų ir prietaisų gamybos ir kokybės kontrolei panaudota 14,9 proc. visų bandomųjų gyvūnų. Toksikologiniams ir kitiems saugos vertinimams panaudota 8,7 proc. visų bandomųjų gyvūnų. Taip pateikiama oficialioje Europos Komisijos 2010 m. ataskaitoje https://ec.europa.eu/environment/chemicals/lab_animals/pdf/sec_2010_1107.pdf. Ten rašoma,  kad 2008 m. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse bandymams ir kitiems mokslo tikslams buvo panaudota daugiau nei 12 mln. gyvūnų. Peliniai graužikai ir triušiai sudarė daugiau kaip 80 proc. visų ES bandymams naudotų gyvūnų. Antroji daugiausiai naudotų gyvūnų grupė (~10%) – šaltakraujai gyvūnai (žuvys, varliagyviai ir ropliai). Trečioji daugiausiai naudotų gyvūnų grupė – paukščiai (~ 6%). Tyrimai su arkliais, asilais ir jų mišrūnais, kiaulėmis, ožkomis, avimis ir galvijais tesudarė 1,4 proc. Plėšrieji gyvūnai sudarė tik 0,3 proc., o nežmoginiai primatai – 0,08 proc. visų 2008 m. naudotų gyvūnų. Kaip buvo pateikta ir dviejose ankstesnėse statistinėse ataskaitose, 2008 m. ES bandymų su žmogbeždžionėmis nebuvo atlikta.

Norint geriau apsaugoti mokslo tikslais naudojamus stuburinius gyvūnus ir jų embrionus bei galvakojus moliuskus, 2010 m. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES. Ši direktyva yra svarbus žingsnis siekiant galutinio tikslo – visiškai pakeisti procedūras, kuriose mokslo ir mokomaisiais tikslais naudojami gyvi gyvūnai, kai tik tai yra įmanoma padaryti moksliniu požiūriu. Tuo tikslu ja siekiama sudaryti palankesnes sąlygas alternatyvių metodų plėtojimui ir juos propaguoti. Taip pat ja siekiama užtikrinti aukšto lygio gyvūnų, kuriuos vis dar reikia naudoti procedūroms, apsaugą. Numatyta, kad ši direktyva turėtų būti nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į besivystančias mokslo ir gyvūnų apsaugos priemones.

Lietuvoje leidimus atlikti eksperimentus su gyvūnais išduoda LR valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ten pateikti prašymai perduodami Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pirmininkui ir komisija parengia išvadą dėl eksperimento. Taip, įgyvendinant su gyvūnų gerove, sveikata ir sauga susijusius Lietuvos Respublikos ar Europos Bendrijos teisės aktus, siekiama išvengti: eksperimentų vykdymo neturint leidimo, nereikalingo eksperimentų vykdymo ir kartojimo, netikslingo gyvūnų žalojimo, skaudinimo, baiminimo dėl eksperimento vykdytojų kompetencijos trūkumo ar blogai suplanuoto eksperimento, gyvūnų skausmo, kančių, baimės ar ilgalaikio sužalojimo dėl tinkamo gyvūnų laikymo, gydymo ar numarinimo po eksperimento sąlygų neužtikrinimo, per didelio gyvūnų skaičiaus panaudojimo, gyvūnų, kurie nėra specialiai auginami eksperimentams, nepagrįsto naudojimo.

Minėtoje ataskaitoje pateiktais duomenimis, 2008 m. Lietuvoje tyrimams buvo panaudoti 5 582 gyvūnai, iš jų daugiausia, 91,61proc. – pelinių graužikų, 3,56 proc. – triušių; 2,67 proc. – žuvų ir varliagyvių. Jokie gyvūnai Lietuvoje nebuvo naudojami kosmetiniams gaminiams testuoti, o pagrindinė jų paskirtis – mokymo bei medicinos, odontologijos ir veterinarijos mokslų plėtra.