Lietuvos jūrų muziejui šiemet minint Lietuvos laivyno 100-metį, kuris siejamas su 1921 m. kovą į Klaipėdos uostą įplaukusiais pirmaisiais lietuviškais laivais „Jūratė“ ir „Kastytis“, visuomenėje kilo diskusija apie Lietuvos laivyno ištakas. Siekiant atsakyti į kilusius klausimus, lapkričio 6 d. 15 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks forumas „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“, kuriame dalyvaus ir Vilniaus universiteto (VU) istorikai doc. Genovaitė Kirkienė ir prof. Alfredas Bumblauskas.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad šie metai įspūdingi jūrinėmis sukaktimis: „2021 m. Lietuvos istorijos kontekste minimos dvi sukaktys – Lietuvos jūrų muziejaus inicijuotas jūrinio laivyno 100-metis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus 400-osios mirties metinės. Diskusijoje „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“ ir siektume aptarti šias abi sukaktis ir jų istorinius fonus.“

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojo, vyr. fondų saugotojo Romualdo Adomavičiaus, kalbant apie Lietuvos jūriškumą ne visada sutariama dėl „jūrinės valstybės“ ir „jūrų laivyno“ sąvokų. Minint pirmųjų laivų su Lietuvos vėliava išplaukimo į jūrą 100-metį, pasigirsta argumentų, kad Lietuvos jūrų laivyno pradžia galėtų būti siejama su 1609 m. J. K. Chodkevičiaus vadovautu jūrų mūšiu su Švedijos laivynu prie Salacgryvos.

„Forume bus aptariami istoriniai kontekstai ir Lietuvos jūriniai siekiai, kiek jie gali būti siejami su „jūrinės valstybės“ ir „jūrų laivyno“ (ar „jūrinės politikos“) sąvokomis, – sako R. Adomavičius. – Įvertinus istorinių laikotarpių ir Lietuvos valstybinės santvarkos skirtumus ir faktą, kad būtų sudėtinga sutarti dėl bendrų vertinimo kriterijų, forumo tikslas yra ne pateikti vieną istorinę „tiesą“, o išklausyti visus praeities tyrėjų argumentus. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip dabartinė šalies jūrinė bendruomenė reflektuoja jūrinės valstybės atmintį. Galbūt šiais metais minimos datos yra netikslios ir Lietuvos jūrinės valstybės istoriniame kontekste reikia papildymų ir patikslinimų?“

Istorikai išskiria kelis galimus pokalbio apie Lietuvos jūriškumą rakursus. Ieškant jūriškumo pradžios, kreipiamas dėmesys į sėkmingą LDK etmono J. K. Chodkevičiaus kovą naudojant iš priešo perimtus laivus ir padegamuosius branderius, kuri 1609 m. kovo 23–24 d. Salio (Salacgryvos) jūrų mūšio su Švedijos laivynu metu parodė galimą jūrinį Lietuvos potencialą. XVI ir XVII a. Prūsija ir dalis Livonijos kartu su svarbiais regiono Dancigo ir Rygos uostais buvo atitinkamai Abiejų Tautų Respublikos ir LDK priklausomos teritorijos. 1568 m., prieš pasirašant Liublino uniją, Žygimantas Augustas įsteigė Jūrų komisiją (lot. Commissio Maritima). Keliamas klausimas, ar tai paskatino jūrų laivyno ir jūrinės politikos formavimąsi.

R. Adomavičius pabrėžia, kad XX a. pradžioje, kuriantis moderniam valstybingumui, jūros dėmuo lietuvių inteligentų tautiniame naratyve vietą atrado per Pirmąjį pasaulinį karą.

„Jūra visų pirma suvokta kaip ekonominė ir politinė būtinybė, leidžianti užmegzti prekybinius ryšius su Vakarais ir taip prisidedanti prie valstybės politinio nepriklausomumo. Tarpukariu Lietuva 1921 m. įsitvirtino prie Baltijos jūros, bet tik XX a. 4-ajame dešimtmetyje pradėjo vykdyti aktyvią jūrinę politiką. Įkurti valstybiniai prekybinis ir karinis laivynai, prekių srautai nukreipti jūrų keliais, per visuotines Jūros dienas visuomenė supažindinta su jūrine kultūra, propaguotas jūrinis sportas“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus atstovas.

Forume „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“ diskutuos istorikai Romualdas Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus), doc. Genovaitė Kirkienė (VU), prof. Alfredas Bumblauskas (VU), prof. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas). Diskusiją moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Forumas „Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?“ vyks lapkričio 6 d. 15 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje ir bus transliuojamas LRT portale ir Jūrų muziejaus bei partnerių socialinio tinklo paskyrose. Renginio dalyviams reikalinga registracija.

Gyvas dalyvavimas renginyje konferencijų salėje galimas tik su galimybių pasu.