Homeopatija – tai gydymo būdas, kurį XVIII a. pabaigoje pasiūlė vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas. Pavadinimas „homeopatija“ kilęs iš graikų kalbos: homeo (panašus) ir pathos (kentėti). Pavadinimas atskleidžia vieną pagrindinių homeopatijios principų – gydyti reikia tuo, kas sukelia negalavimą.

Homeopatijos šalininkai vaistų poveikį aiškina tuo, kad vanduo „atsimena“ pirminę medžiagą, kuri buvo daug kartų atskiesta. Manoma, kad homeopatiniais vaistais yra suaktyvinama organizmo imuninė sistema, veikiant ją mažomis aktyvių medžiagų dozėmis. Taip imuninė sistema yra stimuliuojama pradėti gydymo procesą.

Skeptikai tvirtina, kad homeopatiniai preparatai tėra cukraus ir vandens mišinys, nes juose, be vandens, nėra jokių veikliųjų medžiagų. Todėl jie gali turėti tik placebo (savitaigos) efektą.

Kaip yra iš tikrųjų? Ar homeopatija – saugus, natūralus ir veiksmingas gydymo būdas, ar mokslinio pagrindo neturintis mitas, klausiame farmakologės, Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros doc. dr. Jolantos Gulbinovič.

Svarbus homeopatijos principas – potenciacija. Homeopatiniai vaistai gaminami daug kartų skiedžiant pradines medžiagas ir gautus skiedinius intensyviai kratant ir plakant. Toks gamybos būdas ir vadinamas potenciacija. Homeopatų nuomone, kuo mažesnis medžiagos kiekis galutiniame produkte, tuo didesnė jos potencija. Homeopatai naudoja kelias skiedimų skales. Pats S. Hanemanas naudojo šimtainę skiedimo skalę (C skalė), kiti homeopatai naudoja dešimtainę skalę (D ar X skalė). Skiedžiant pagal šimtainę skiedimo skalę, kiekvienu skiedimu medžiaga praskiedžiama 100 kartų. S. Hanemanas dažniausiai naudojo 30 C skiedimą, t. y. pradinė medžiaga būdavo praskiedžiama 1060 kartų. Akivaizdu, kad, naudojant tokį skiedimą, galutiniame produkte dažniausiai nėra nė vienos pradinės medžiagos molekulės. Pavyzdžiui, populiarus homeopatinis preparatas Oscillococcinum gaminamas iš laukinių ančių kepenų ir širdies ekstrakto, jį skiedžiant 200 C skiedimų. Norint, kad galutiniame produkte būtų bent viena pradinės medžiagos molekulė, pradinėje medžiagoje turėtų būti daugiau molekulių, negu jų yra visoje visatoje. S. Hanemano laikais dar nebuvo žinoma apie medžiagų sudedamąsias dalis – molekules ir atomus, todėl jis šios problemos nekėlė. Dabartiniai homeopatai aiškina, kad nesvarbu, jog galutinis produktas neturi pradinės medžiagos molekulių, skiediklis, pvz., vanduo ar laktozė, turi atminimą apie jame buvusias medžiagas ir veikia dar geriau.

Homeopatijos gydymo būdas remiasi savita filosofija. Anot homeopatų, žmogaus organizmas yra labai tobula sistema, sugebanti palaikyti pastovumą ir susitvarkyti su įvairiais negalavimais. Jeigu atsitinka taip, kad žmogus suserga, vadinasi, organizmą reikia „pažadinti“, t. y. reikia duoti medžiagų, kurios sukelia panašų sutrikimą. Tuomet organizmas atpažins svetimas medžiagas ir jų sukeliamus pokyčius ir bandys juos pašalinti, kartu pašalins ir buvusius negalavimus. Būtina pažymėti, kad homeopatai negydo atskiros ligos, o gydo pacientą, atsižvelgdami į jo fizinę, psichinę būklę, mitybą ir kt.

Homeopatiniai preparatai gaminami iš augalinių, gyvūninių, mineralinių žaliavų, sintetinių cheminių medžiagų. Pradinė žaliava gali būti įvairūs gyvūnų nuodai, patologiniai organizmo produktai (pvz., išmatos, šlapimas, skrepliai, kraujas, audiniai). Homeopatinių preparatų gamyba ir platinimas Europoje yra reglamentuoti Europos teisės aktų. Homeopatiniai vaistai turi atitikti saugumo reikalavimus, juose neturi būtį ligą sukeliančių komponentų (bakterijų, virusų), kurių dažnai aptinkama gyvūninės kilmės produktuose. Todėl Europos Sąjungoje yra tik pavieniai gyvūninės kilmės homeopatiniai preparatai.

Daug diskusijų kelia homeopatinių vaistų efektyvumas. Tradicinė medicina ir šiuolaikinis mokslas neturi įrodymų, kad šie preparatai veikia kaip nors kitaip negu placebas. Yra atlikta homeopatinių vaistų tyrimų, kurie parodė šių preparatų veiksmingumą. Tačiau tai buvo nepatikimi tyrimai, kurių rezultatų nepavyko atkartoti.

Bet nors homeopatiniuose preparatuose dažnai nėra veikliosios medžiagos ir jų efektyvumo įrodyti nepavyksta, kai kurie žmonės jais gydosi ir sako, kad jie padeda.