SOCRATES/ERASMUS programa suteikia galimybę aukštųjų mokyklų studentams studijuoti kitų šalių universitetuose. 2199 aukštosios mokyklos iš 31 valstybės dalyvauja ERASMUS mainų programoje. Nuo jos pradžios 1987 metais daugiau kaip milijonas studentų keliavo mokytis į kitas šalis. Iš Vilniaus universiteto į kitas užsienio šalis pagal šią programą šiuo metu yra išvykę 409 studentai.

ERASMUS programa taip pavadinta XV–XVI amžių sandūroje gyvenusio Nyderlandų filosofo Erazmo Roterdamiečio garbei. Jis dirbo ir gyveno daugelyje Europos šalių, tad užmegztos pažintys ir sukaupta patirtis turėjo įtakos jo darbams.

Pagal ES ERASMUS programą mūsų studentams siūlomos 3–12 mėn. dalinės studijos užsienio universitetuose. Studentų mainai vykdomi pagal sutartis tarp Vilniaus universiteto ir ES šalių, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos aukštųjų mokyklų. Pagal šią programą į užsienį vykstantys studentai gauna ERASMUS stipendiją arba ERASMUS studento statusą.

Džiugina galimybė studijuoti ir plėsti akiratį

Beveik visi pagal ERASMUS programą į svečias šalis išvykę studentai džiaugiasi įgyta neįkainojama patirtimi, gausiu draugų būriu iš viso pasaulio, aplankytais nuostabaus grožio miestais ir gamtos kampeliais, o svarbiausia – galimybe daugiau gilintis į studijuojamą dalyką.

Martynas Zapolskis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) studentas, pusę metų studijavo Austrijos Zalcburgo universitete. Jo manymu, studijos užsienyje – ne tik puiki galimybė pagilinti užsienio kalbų žinias, geriau pažinti užsienio šalies akademinę kultūrą, aukštųjų studijų organizavimo principus, palyginti politinės kultūros ypatumus su gimtąja šalimi; kartu tai ir proga įsitraukti į tarptautinių studentų mokslinių draugijų, kitų akademinių bei studentiškų organizacijų veiklą bei įgyti kultūrinio pažinimo patirties.

Kuo studijos skiriasi nuo VU?

Daugumos svetur studijavusių studentų nuomone, studijos užsienyje skiriasi nuo mokslo mūsų Universitete. Ervinas Gaidamauskas, pusę metų Danijos Arhuso universitete studijavęs biochemiją, teigia, kad šiame universitete nereikia surinkti privalomų 30 ECTS kreditų, o užtenka trijų kursų. Tad visas dėmesys skiriamas svarbiausiems dalykams. Nėra jokių privalomų ar neįdomių dalykų, nes studijų programą gali susidaryti laisvai, atsižvelgdamas į tai, kas gali būti naudinga ateityje. Ervinui kiekvienas kursas buvo savitas ir naudingas. Teko mokytis tokių dalykų, kokie Lietuvoje iš viso nedėstomi. Arhuso universitete privalu kiekvienai paskaitai ruoštis iš anksto, todėl mokymosi procesas yra labai efektyvus. Daugelis klausimų išsiaiškinami diskutuojant.

Tame pačiame Universitete politikos mokslus studijavęs Simonas Narvydas (TSPMI) pabrėžė, kad mokslo lygis čia labai aukštas. Profesoriai sukaupę labai daug žinių, tarp jų yra nemažai visame pasaulyje žinomų ir dažnai cituojamų mokslo darbų autorių. Taikomi naujausi mokymo būdai, kai daugiau dėmesio skiriama praktiniams, įgūdžių formavimo dalykams, o ne vien teoriniams.

Liepa Pečeliūnaitė, kultūros istorijos studentė, mokėsi Korko mieste Airijoje. Ji taip pat pastebėjo, kad paskaitos nebuvo sausos, vyko diskusijos, kiekvienoje paskaitoje buvo privalu išsakyti savo nuomonę, o tai Lietuvoje nėra būdinga. Studentų pasisakymai nebuvo „nuskaityti“ iš knygų, diskusijos probleminiu klausimu kartais baigdavosi aštriu nuomonių susidūrimu.

Andrius Jurgilaitis, Lundo universitete Švedijoje studijavęs fiziką, pastebėjo, kad Lundo universitetas turi labai stiprią techninę bazę, kur galima realizuoti kilusias idėjas. Lunde semestras skaidomas į du periodus (po 2 mėnesius), per kuriuos mokomasi dviejų dalykų. Egzaminams ruoštis praktiškai nereikia, per du mėnesius būna pakankamai daug paskaitų, laboratorinių darbų, seminarų, be to, kiekvienam kursui studentas privalo paruošti projektą, prižiūrint paskirtam projekto vadovui.

Konstancija Dauguvietytė pagal ERASMUS programą studijavo psichologiją Miunsterio universitete Vokietijoje. Konstancija džiaugėsi laisva ir ne tokia formalia paskaitų ir seminarų atmosfera, kokia šiuo metu vyrauja Lietuvos universitetuose. Studentei labai patiko, kad per paskaitose buvo naudojamos įvairios priemonės – pagrindinės tezės, dalykai buvo pateikiami skaidrėse, beveik visas jas buvo galima gauti prieš paskaitas, tad nereikėjo konspektuoti visko, ką pasakoja dėstytojas. Dažnai buvo pateikiama vaizdinė medžiaga – filmai apie eksperimentus ir dokumentika.

Egzaminai įvairiose Europos universitetuose vyksta skirtingai, bet beveik visi studentai teigė, kad nusirašyti yra neįmanoma. O ir patys studentai ten nenori rizikuoti, nes jeigu būtų pagauti, iš karto būtų šalinami iš universiteto. Andrius Jurgilaitis teigė, jog Lundo universitete egzaminai organizuojami labai griežtai. Yra speciali egzaminų laikymui skirta auditorija, vaikšto prižiūrėtojai, o ir kiekvienas studentas prieš egzaminą turi pateikti savo asmens dokumentą.

Liepos Pečeliūnaitės, studijavusios Korko universitete, patirtis kiek kitokia. Ten tarpinis atsiskaitymas – esė probleminiu klausimu – rašomas kiekvienam studijuojamam dalykui. O egzaminai Korko universitete vyksta tik kartą per metus, gegužės mėnesį. Tuomet atsiskaitoma už abu kurso semestrus. Egzaminų temas dėstytojai pateikia anksčiau, tad studentai pasirenka įdomiausias temas ir į jas gilinasi, o ne „kala“ viską iš eilės. Per egzaminą nereikalaujama surašyti faktų – tai esė, apžvelgianti visus įmanomus temos kampus.

Santykiai su dėstytojais labai šilti

Dauguma išvykusių svetur studentų džiaugėsi labai šiltais santykiais su dėstytojais. Lietuvoje ir apskritai Rytų Europos universitetuose tarp dėstytojų ir studentų labai dažnai egzistuoja didelė atskirtis, studentai yra priversti klausytis ilgų ir nuobodžių dėstytojų monologų. Anot Julijos Jurkonytės, metus studijavusios ekonomiką Autonoma de Madrid universitete Ispanijoje, čia tarp dėstytojų ir studentų dominuoja dialogas. Labai įdomu, kad šiame universitete mokslo metų pradžioje studentė galėjo 2 savaites lankyti paskaitas ir pasirinkti sau įdomius bei naudingus dalykus, taip pat ir savo dalyką gerai išmanančius dėstytojus. Toks pasirinkimas iš tiesų skatina tiek studentų motyvaciją, tiek daug efektyvesnį dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą.

Simonas Narvydas Arhuso universitete bendraudamas su dėstytojais ar žinomais profesoriais nepajuto Lietuvoje būdingo hierarchiško susiskirstymo vaidmenimis „studentas–dėstytojas“ ir jo primetamo poreikio jaustis nelygiaverčiu pokalbio dalyviu. Arhuso universitete norėdamas pasikonsultuoti ar šiaip pabendrauti mokslo reikalais, gali net nesusitaręs iš anksto ateiti pas profesorių į kabinetą. Jei jis tuo metu nebus užsiėmęs, tai būtinai pakvies prisėsti, pasiūlys arbatos ir paklaus, kaip sekasi. Lietuvoje taip pat galima tokių dėstytojų atrasti, bet Danijoje tokia bendravimo kultūra jaučiama kiekviename žingsnyje.

Andrių Jakelaitį Lundo universitete irgi nustebino, kad dėstytojai su studentais bendrauja kaip su sau lygiais, ir studentas į juos gali kreiptis vardu. Grįžus į Lietuvą Andriui teko priprasti prie kiek šaltesnių santykių.

Kultūrinė pažintinė patirtis

Studentams, atvykusiems pagal ERASMUS programą į kitos šalies universitetą, atsiveria galimybė ne tik susirasti draugų iš viso pasaulio ir taip pažinti kitą kultūrą, taip pat ir pakeliauti. Julija Jurkonytė, atvykusi studijuoti į Ispaniją, susirado draugų beveik iš viso žemyno – iš Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, JAV, Čilės, Meksikos, Kolumbijos, Ekvadoro ir kt. Be to, Julija labai pamėgo ispanišką gyvenimo būdą, jų muziką ir virtuvę, futbolą, lotyniškus šokius, šiltą ir nuoširdų bendravimą. „Erasmus Network“ atstovai organizavo užsienio studentams daug kelionių. Studentė aplankė įžymiausius Ispanijos miestus: Madridą, Toledą, Barseloną, Valensiją, Seviliją, Granadą. Dalyvavo garsiose šalies šventėse, matė koridą ir flamenko. Būdama svečioje šalyje Julija patyrė, kad pasaulis yra daug platesnis ir įvairesnis, nei jai anksčiau atrodė.

Konstancijai Dauguvietytei taip pat didžiausią įspūdį paliko bendravimas su studentais iš kitų šalių. Anot Konstancijos, gyvendama bendrabutyje su studentais iš Azijos ar Afrikos, turėjo galimybę prisiliesti prie retų ir nepažintų šių kontinentų kultūrų. Tokia patirtis iš tiesų yra neįkainojama. Konstancija su kitais ERASMUS studentais turėjo galimybę pakeliauti. Ji aplankė ne tik įvairius Vokietijos miestus bei pilis, bet ir žymiausias Olandijos, Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vietas.

Dauguma išvykusių svetur studentų džiaugėsi, kad ERASMUS studijos juos subrandino kaip asmenybes, jie įgijo savarankiškumo, jų gyvenimuose atsivėrė visai naujos galimybes. Tokias studijas jie rekomenduotų kiekvienam studentui, norinčiam tobulėti.