Vilniaus universiteto mokslininkai surengė viešą diskusiją, kuria siekta išsiaiškinti, ar pastaruoju metu visuomenėje netylančios kalbos apie neigiamą mobiliojo ryšio poveikį sveikatai yra pagrįstos.

Diskusijoje dalyvavę VU Fizikos, Medicinos fakultetų mokslininkai, Ryšių reguliavimo tarnybos, telekomunikacijų bendrovių, Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovai šiuo klausimu pateikė įvairių nuomonių. Tačiau prieita prie vieningos išvados, kad baimę visuomenėje kelia nežinojimas, kas yra elektromagnetinės bangos ir kokį poveikį sveikatai jos sukelia. Mokslininkams trūksta duomenų ir įrodymų, kad elektromagnetinės bangos kenktų sveikatai.

VU Fizikos fakulteto doc. Algimantas Kežionis teigė, kad visuomenėje diskutuojant apie mobiliojo ryšio bazinių stočių poveikį sveikatai dažniausiai remiamasi mokslo nepatvirtintomis hipotezėmis. „Iki šiol nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių mobiliojo ryšio bazinių stočių sukuriamo elektromagnetinio lauko poveikį“, – sakė A. Kežionis. Pasaulyje ir Europoje atlikta nemažai tyrimų, tačiau kol kas jokių įrodymų negauta. Vienpusiškai teigti, kad mobiliojo ryšio antenų ir mobiliųjų telefonų skleidžiamos bangos yra žalingos, negalima.

„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) institucijos kartu su Kembridžo (Anglija) ir Masačiusetso (JAV) universitetų mokslininkais apibendrino elektromagnetinio spinduliavimo studijas ir jokių patvirtinimų apie poveikį sveikatai nesurado“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Telekomunikacijų inžinerijos katedros docentas Ričardas Pocius.

Visuomenėje kalbos apie mobiliojo ryšio antenų ir pačių mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikį paaštrėjo po dokumentinio filmo „Grėsmingas signalas“ (rež. Talalas Jabaris) peržiūros. Vienas pagrindinių filmo entuziastų – švedų profesorius Olle Johanssonas gimtojoje šalyje po daugelio viešų pareiškimų apie neigiamus padarinius sveikatai, tariamai sukeltus elektromagnetinių laukų, buvo įvertintas „Metų klaidintojo 2004“ titulu. Šį titulą Švedijos skeptikų (Vetenskap och Folkbildning, VoF) organizacija suteikė mokslininkui, skleidusiam nerimą pristatant faktais neįrodytas hipotezes.

Susitikimo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja gydytoja Asta Razmienė supažindino su mobiliojo ryšio bazinių stočių įrengimo bei priežiūros tvarka. Lietuvoje nustatyta mobiliajam ryšiui leistina spinduliuotės norma yra viena mažiausių pasaulyje. Maksimali leistina elektromagnetinės spinduliuotės higienos norma siekia 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Daug kur Europoje yra leidžiama 1000, Amerikoje – 500 mikrovatų į kv. cm. Be to, nustatyta, kad kuo tankiau išdėstytos bazinės stotys, tuo mažesnį poveikį patiria mobiliųjų telefonų naudotojai. Kuo rečiau išdėstytos bazinės stotys, tuo mobilusis telefonas daugiau „spinduliuoja“ pokalbio metu.

Šiuo metu Lietuvoje galiojanti higienos norma patvirtinta remiantis 1999 m išleista Europos Sąjungos direktyva. Šioje higienos normoje pateikti reikalavimai visiems norminiams parametrams, išskyrus specifinį sugerties faktorių, kuris bus reglamentuotas patikslintoje, numatomoje išleisti 2012 m., higienos normoje. „Bet kokie fizikiniai ar cheminiai faktoriai daro įtaką mūsų gyvenimui, tik svarbu žinoti, kokiu laipsniu. Dabar bandome atsakyti į klausimą – ar iš tikrųjų higienos normos yra pagrįstos? Bet medikai greičiau persistengs ir nustatys keliskart griežtesnes normas“, – sakė Gintaras Dikčius, VU Fizikos fakulteto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros profesorius.

Nors mokslu visuotinai pagrįstų įrodymų apie elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai ir nėra, tačiau siūloma laikytis tam tikrų praktinių rekomendacijų. Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto doc. dr. Šarūnas Kučingis pateikė keletą rekomendacijų, kaip naudotis mobiliuoju telefonu: laukiant sujungimo su pageidaujamu abonentu mobiliojo telefono nelaikyti prie pat ausies, kol vyksta reikalingo abonento paieška, kalbant telefoną siūloma atitraukti šiek tiek nuo ausies. Pokalbiai turėtų būti kiek įmanoma trumpesni, jei truks ilgiau nei 10 min. – geriau naudoti laisvųjų rankų įrangą. Mobilųjį telefoną siūloma laikyti įdėkle ar laikiklyje nuo kūno ne mažesniu nei 1,5 cm atstumu. Svarbu, kad įdėkle ir laikiklyje nebūtų metalo.

Tėvai vaikus turėtų supažindinti su mobiliųjų telefonų naudojimosi instrukcijomis. Vaikai ir paaugliai auga ir vystosi, todėl jų organizmai yra jautresni. Nors Lietuvoje nėra nustatytas vaikų amžius, nuo kada galima naudotis telefonu, tačiau visuomenės sveikatos specialistai, vadovaudamiesi PSO rekomendacijomis, pataria jais pradėti naudotis kuo vėliau ir kalbėti tik esant būtinybei. Naujosios technologijos ir telekomunikacijos plėtojasi sparčiai ir kelia vis didesnį visuomenės susidomėjimą. Tačiau naudojantis jomis siūloma laikytis protingo atsargumo.

Kontaktiniai asmenys: doc. dr. Algimantas Kežionis, Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas. Tel. : (8-5) mob. +370 698 43 894, el. p. algimantas.kezionis@ff.vu.lt.

Doc. dr. Šarūnas Kučingis, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Visuomenės sveikatos institutas. Tel. : (8-5) 239 8738, el. p. sarunas.kucingis@mf.vu.lt.