Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas.

Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokių teigiamų pokyčių efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir į asmeninį gyvenimą?  Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.

Dirbti efektyviau padės tvarkinga pašto dėžutė

Įvairias efektyvumo praktikas savo kasdienybėje taikantis VU partnerystės profesorius prisimena, kad prieš kelerius metus jam dažnai trūkdavo laiko. Todėl susidomėti efektyvumo tema jį paskatino ne įkvepianti knyga ar filmas, o pats gyvenimas. Šiandien jis su šia problema nesusiduria, o aplinkiniai šmaikštauja, kad jis – tikras efektyvumo fanatikas.

„Kartais kolegos man sako: „Vytai, ar su tuo efektyvumu tu neperspaudi?“ Kaip vadovui, man yra tekę samdyti daug darbuotojų, dirbti su jais, tad matau, kam geriau sekasi, kam kiek prasčiau. Ir vienas iš dalykų, kuriuos esu pastebėjęs – darbuotojai dažnai susifokusuoja į profesinių įgūdžių tobulinimą. Tačiau konvertavimo santykis, kiek teorinių žinių žmogus turi ir kiek jų pritaiko darbe, yra gan mažas. Pamažu man atėjo suvokimas: taip, žinios yra labai svarbi dedamoji, tačiau neverta į tą stiklinę pilti labai daug vandens, jei kita stiklinė yra tuščia, o ta kita stiklinė yra efektyvumas“, – įžvalgomis dalijasi dr. V. Ašeris.

Tačiau kaip šią stiklinę pripildyti, kitaip tariant – tapti efektyvesniems? Pasak dr. V. Ašerio, viena iš praktikų, kurias darbuotojai gali pradėti taikyti savo kasdienybėje – vadinamoji zero inbox policy. Šio principo esmė –  darbinio pašto dėžutėje palikti kuo mažiau neperskaitytų laiškų.

„Jei baigdamas darbą pamatau, kad kas nors ko nors prašo, atsakau arba pasižymiu, pavyzdžiui, kalendoriuje, kad turiu tai padaryti, ir perkeliu šį laišką į „atlikta“ katalogą“, – iš pažiūros paprastą, tačiau tik dalies specialistų taikomą praktiką komentuoja VU partnerystės profesorius ir priduria, kad šiuo metu savo pašto dėžutėje turi net 50 skirtingų katalogų, į kuriuos skirsto visus gautus laiškus.

Nors dalis ekspertų teigia, kad siekiant didesnio efektyvumo gautus laiškus reikėtų skirstyti pagal svarbą, dr. V. Ašeris atkreipia dėmesį, kad tokia sistema reikalinga tik tuomet, kai žmogus per dieną sulaukia itin didelio laiškų kiekio. Pavyzdžiui, jei darbuotojas kasdien atsako vidutiniškai į 50 laiškų, visiškai pakanka tvarkos pašto dėžutėje, kurią garantuoja zero inbox policy, neretai įkvepianti susitvarkyti ne tik skaitmeninę, bet ir fizinę darbo aplinką.

Pataria nepasiduoti kraštutinumams

Daliai specialistų ši efektyvumo praktika gali būti labai naudinga, tačiau svarbu nepamiršti, kad darbo rinką sudaro pačių įvairiausių profesijų atstovai. Pavyzdžiui, dalis žmonių savo darbe nesinaudoja elektroniniu paštu. Kokiais būdais efektyvumą didinti jiems? Dr. V. Ašeris pataria atkreipti dėmesį į savo fizinę formą, kuriai didelę įtaką daro miegas ir mityba.

„Nesvarbu, ar dirbame prie kompiuterio, ar pusiau fizinį darbą, visi mes miegame. Yra daugybė dalykų, kuriuos reikia padaryti norint tvarkingai miegoti, nes tai dažniausiai yra efektyvumo pagrindas. Kokia jūsų rutina prieš miegą? Kada paskutinį kartą valgote? Kada paskutinį kartą atsigeriate? Kaip prasideda jūsų rytas? Ar iškart su telefonu rankoje, ar vandens stikline?“ ­­– mažus, tačiau reikšmingai miego kokybę veikiančius įpročius pabrėžia ekspertas.

Dr. V. Ašeris ragina nepamiršti ir subalansuotos mitybos reikšmės, tačiau skatina nepasiduoti įvairiems kraštutinumams. Pavyzdžiui,  nesilaikyti griežtų dietų, kurios organizmui sukelia didžiulį stresą, ar neskubėti iš savo raciono išbraukti gliuteno tik todėl, kad daliai žmonių jis sukelia nemalonius pojūčius.

„Kaip susitvarkyti mitybą be didelių šokų? Mano mityboje balansas atsirado prieš 3 ar 4 metus, kai išgirdau sąvoką T formos lėkštė. Lėkštėje nusibraižome didžiąją T raidę ir ją padaliname. Didžiąją pusę, arba 50 proc. lėkštės, turi sudaryti daržovės, pageidautina, kuo daugiau žalių, bet tinka ir spalvotos. Antras ketvirtis yra mėsa, žuvis ir panašūs dalykai, o paskutinis – bulvės, ryžiai ir makaronai“, – asmeninės mitybos principais dalijasi dr. V. Ašeris.

Norėdami būti laimingesni, žmonės laikosi dopamino dietos

Dar viena svarbi efektyvumo dedamoji – gebėjimas tinkamai atsipalaiduoti. Pasak dr. V. Ašerio, tai daroma pačiais įvairiausiais būdais: pradedant paprasčiausia meditacija, baigiant pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančia vandens terapija – plūduriavimu (angl. isolation chamber): „Iš esmės žmogus atsiduria vonioje su stogeliu. Joje esančiame vandenyje yra daug druskos tirpalo, leidžiančio plūduriuoti. Visi turime 5 pojūčius, o plūduriavimas beveik visus juos atima: nieko nebematai, nieko nebegirdi, neužuodi, skonio taip pat nebėra, tad lieka tik lytėjimas“, – paaiškina pašnekovas.

Tiesa, dalis žmonių drąsiai išmėgina ir plačiajai visuomenei mažai žinomus metodus. Pavyzdžiui, lankosi šeimos konsteliacijos (arba šeimos sisteminio išdėstymo) seansuose: „Tai vadinama pseudomokslu, tačiau jo šalininkai tiki, kad tam, kas mes esame šiandien, didelę įtaką padarė mūsų praeitis. Kitaip tariant, mes atliepiame savo praeitį. Bet kas, kas įvyko šeimoje, ypač tada, kai buvome maži, yra tarsi įrašyta į mūsų asmenybę. Šeimos konsteliacijos pasiūlo būdus, leidžiančius apie save išaiškinti tam tikrus svarbius aspektus“, – pasakoja dr. V. Ašeris.

Pašnekovas atskleidžia, kad Silicio slėnyje pastaruoju metu sparčiai populiarėja hipnozė, o jį patį domina dopamino dieta: „Kaip ji veikia? Įsivaizduokime, kad šioje tinklalaidėje aš kalbinu Simoną, tačiau jis nesišypso, vengia akių kontakto. Klausiu: Simonai, kas vyksta? O jis atsako, kad 2 valandas laikosi dopamino dietos, todėl negali daryti nieko, kas jam suteiktų laimės, kitaip tariant – organizme skatintų dopamino gamybą. Besilaikantieji šios dietos tiki, kad, kurį laiką susilaikius nuo dopamino, likusią dienos dalį jis gaminsis sparčiau“, – šypsodamasis aiškina dr. V. Ašeris.

Efektyvumui didinti patariama pasitelkti išmaniuosius įrenginius

Siekiant didesnio efektyvumo patariama pasinaudoti ne tik įvairiomis praktikomis, bet ir skaitmeniniais įrankiais, padedančiais geriau planuoti laiką ar įvertinti kasdien patiriamo streso lygį. Pasak dr. V. Ašerio, naujausi prietaisai dažniausiai stebi širdies darbą, gliukozės kiekį kraujyje ir smegenų veiklą.

„Kaip mūsų organizmas atrodo tada, kai patiriame stresą? Tikiu, kad išmanusis žiedas daliai klausytojų yra ne naujiena. Jį užsidėjus sekamas ne tik pulsas – t. y. kiek kartų per minutę suplakė jūsų širdis, bet ir tai, kuo skiriasi jos dūžiai. Taip sekamas širdies ritmo variabilumas (HRV). Kai esame atsipalaidavę, mūsų širdis plaka skirtingais dūžiais, kai patiriame stresą – dūžiai tampa vienodi. Ką duoda šis žinojimas? Pavyzdžiui, man tai padėjo sužinoti, kad skaitydamas elektroninius laiškus patiriu išties didelį stresą“, – atskleidžia dr. V. Ašeris.

VU partnerystės profesorius pataria pasidomėti ir specialiais matuokliais, kurie leidžia kraujyje palaikyti normalų gliukozės kiekį: „Mūsų organizmas gerai veikia tik tada, kai gliukozė yra tam tikruose intervaluose. Ji negali būti per žema, tačiau negali būti ir per aukšta. Kartais tai labai sunku suprasti, ypač tokiomis dienomis, kai nespėji pagalvoti, ar nori valgyti. Matant savo gliukozės kiekį,  galima suprasti, kad per artimiausias 15 minučių būtina pavalgyti arba kituose dviejuose susitikimuose būsite daug mažiau efektyvūs“, – tikina ekspertas.