VU Matematikos ir informatikos fakultete vykusiame neformaliame renginyje „Political Science Data Dive“ buvo analizuojami viešai prieinami duomenys, susiję su Seimo rinkimais, kandidatų deklaracijomis, ir kai kurie kiti su politika susiję duomenys.
Renginio metu susiskirstę į komandas dalyviai sprendė įvairius uždavinius. Mantas Zimnickas, Martynas Jusevičius ir Džiugas Tornau pateikė pasiūlymą, kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami duomenys galėtų būti pateikiami, kad juos būtų lengva analizuoti.
Arvydas Dotas, Vilmantas Alekna ir Mangirdas Adomaitis susiejo rinkimų geografinius duomenis su duomenimis apie savivaldybių gyventojus. Buvo vaizdžiai parodyta, kaip nedarbo lygis, vidutinis darbo užmokestis, pensininkų skaičius ar socialiai išlaikytinų asmenų skaičius 1000 gyventojui daro įtaką rinkimų rezultatams.
Giedrius Graževičius, Justas Godliauskas ir Kęstutis Malinauskas pademonstravo, kaip Lietuvoje veikia „rinkimų švytuoklė“. Paaiškėjo, kad šiuose rinkimuose valdžioje esančių partijų pralaimėjimą galima lyginti su triuškinama opozicijos pergale 1996 m. rinkimuose.
Julija Kosareva ir M. Adomaitis pabandė pažiūrėti, kaip kiekvienos partijos kandidatų skelbiamos turto deklaracijos atitinka Benfordo dėsnį. Benfordo dėsnis nusako, kokiu dažniu duomenyse turi pasikartoti pirmas skaitmuo. Šis dėsnis prieštarauja intuicijai, sakančiai, kad šis dažnis yra vienodas – paprastai duomenyse skaičiai su mažesniu pirmu skaitmeniu pasitaiko dažniau. Neatitiktis Benfordo dėsniui yra galimas duomenų klastojimo požymis. Labiausiai Benfordo dėsnio neatitinka Darbo partijos kandidatų deklaruojamo turto duomenys.
Aurimas Gaižauskas taip pat analizavo deklaracijose paskelbtą kandidatų turtą. Jis sukūrė kandidatų turto vizualizaciją, primenančią žmogaus akį, kurioje lengva identifikuoti, kiek koks kandidatas turi turto ir kurie kandidatai buvo išrinkti į Seimą.
Mantas Puida analizavo sugadintų biuletenių tendencijas. Buvo pastebėta, kad šie rinkimai išsiskiria nukrypimu nuo normos. Vienmandačių apygardų, kuriose antrajame ture sugadintų biuletenių skaičius viršijo pirmajame ture sugandintų biuletenių skaičių, šiuose rinkimuose buvo trigubai daugiau negu praėjusiuose dviejuose rinkimuose.
Dzidorius Martinaitis pabandė nustatyti, kurios kandidato savybės lemia išrinkimą į Seimą. Gauti statistiniai rezultatai rodo, kad trys svarbiausios savybės, lemiančios kandidato išrinkimą, yra turtas, amžius ir tai, ar jis jau yra buvęs Seimo nariu.
Edgaras Dunajevas analizavo, kaip kandidatai apibūdina savo išsilavinimą. Iš atliktos teksto analizės paaiškėjo, kad 2012 m. rinkimuose labiausiai sekėsi kandidatams, kurie apibūdindami savo išsilavinimą nurodė „Ekonomistas“, ir kad šiuose rinkimuose, skirtingai nuo praėjusių, Lietuvos rinkėjai pasitikėjo ir tais kandidatais, kurie nurodė baigę Mykolo Romerio universitetą.
Renginio metu buvo analizuojami ne tik rinkimų duomenys. Viktorija Trubačiūtė ir Petras Zdanavičius surinko visą viešai prieinamą informaciją apie valstybės aparatą ir pabandė ją pavaizduoti. Sukurtoje vizualizacijoje galima lengvai pamatyti visas pasirinktai valstybės įstaigai pavaldžias institucijas.
Reikėtų pasakyti, kad renginio metu gautos išvados yra preliminarios ir rodo, ką įdomaus galima pastebėti analizuojant duomenis per vieną dieną.
Daugiau informacijos apie renginį.
Komentarų: 2
2012-12-17 06:49
SauliusLabai šaunus renginys, gaila, kad nebegalėjau dalyvauti darbų pristatyme. Jei tokia visuomenė atsirastų Lietuvoje, nebereikėtų pasikliauti vien abejotynais rinkos tyrimais…
kadangi turiu įdomių minčių statistinės analizės bei tyrybos metodų pritaikyme, bandysiu prisidėti prie šių žmonių.
2012-12-17 06:51
Sauliusabejotinais, o ne abejotynais… :-)