Vilniaus universitetas gali pasidžiaugti ne tik vienais geriausių, labiausiai motyvuotų studentų, bet ir jaunais, iniciatyviais dėstytojais, kurie yra ne tik puikūs savo srities specialistai, bet ir labai įdomios asmenybės. Vienas iš jų – dr. Vaidotas Vaičaitis, šiuo metu Teisės fakultete dėstantis lyginamąją konstitucinę teisę, valstybės tarnybą ir administracinę atsakomybę.
37 metų dėstytojas pedagoginį darbą pradėjo dirbti ne iškart pabaigęs studijas. Baigęs VU Teisės fakultetą jis penkerius metus dirbo valstybės tarnyboje – Seimo Teisės departamente. Pajutęs poreikį gilintis į konstitucinės teisės sritį, įstojo į doktorantūrą VU. Studijuodamas doktorantūroje metus praleido Europos teisės teorijos akademijoje Briuselyje, kur gavo teisės teorijos magistro laipsnį – LLM. Vėliau stažavosi Paryžiaus lyginamosios teisės institute, Europos universiteto institute Florencijoje bei Federalizmo, regionalizmo ir savivaldos institute Romoje.
Ateitininkų organizacija leidžia geriau pažinti save
V. Vaičaitis yra vienas iš nedaugelio VU dėstytojų, kurie priklauso senai, XX a. pradžioje susikūrusiai Ateitininkų organizacijai. Šiai organizacijai prieškariu priklausė tokios Lietuvos įžymybės kaip Stasys Šalkauskis, Pranas Dovydaitis, Adelė Dirsytė, Juozas Lukša-Daumantas, Vytautas Mačernis, Vincas Mykolaitis- Putinas ir kt. V. Vaičaitis, dar būdamas studentas įstojęs į šią organizaciją, rado daugelį atsakymų į tuo metu jam buvusius svarbius gyvenimo klausimus. Ateitininkų principai – katalikiškumas, tautiškumas, visuomeniškumas, inteligentiškumas ir šeimyniškumas – tuo laiku būsimam dėstytojui pasirodė labai priimtini. Nuo tada visas pedagogo gyvenimas yra susietas su šia savanorystės pagrindu veikiančia krikščioniška organizacija. Anot dėstytojo, priklausymas jai padeda geriau pažinti save, leidžia savo laisvalaikį skirti tarnaujant kitiems: tiek vaikams vasaros stovyklose, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.
Didžiausios aistros – užsienio kalbos ir piligriminės kelionės
Jaunam dėstytojui energijos pakanka ne tik bendrauti su studentais ar dalyvauti visuomeninės organizacijos veikloje. Dar jis mokosi naujų užsienio kalbų ir keliauja. Kalbų mokymasis susijęs su V. Vaičaičio kelionėmis. Pasak dėstytojo, per užsienio kalbą betarpiškai gali pajusti tos šalies kultūrą, geriau pažinti jos papročius ir mentalitetą. Pažindamas skirtingas kultūras, gali geriau pažinti ir savo šalies kultūrą, aiškiau ją identifikuoti, suvokti jos gerąsias puses ir trūkumus. Dėstytojas džiaugėsi, kad dėstant tenka daug keliauti, tad geras įvairių užsienio kalbų mokėjimas čia labai praverčia.
V. Vaičaitis vyksta ne tik į mokslines konferencijas ar stažuotes, bet ir dažnai keliauja kaip piligrimas. Šios kelionės ne visada komfortabilios, tačiau visada atgaivina sielą. Per pastaruosius kelerius metus dėstytojas aplankė Meksiką, Šventąją Žemę, Egiptą. Anot pedagogo, piligriminės kelionės yra nuostabios tuo, kad viską matai šiek tiek kitomis akimis. Patiri daug įspūdžių, įgiji tarpkultūrinės patirties, pažįsti tos šalies visuomenę tarsi iš vidaus. Pavyzdžiui, Guadalajaroje (Meksikoje) dėstytojas buvo apgyvendintas šeimoje ir galėjo palyginti eilinės meksikiečių šeimos gyvenimą, jos pomėgius ir tradicijas su mūsų šeimomis.
Iš kelionės po Šventąją Žemę V. Vaičaitis atsivežė neišdildomų įspūdžių – aplankė Jėzaus Kristaus gimimo vietą – Betliejų, Nazaretą, Kafarnaumo griuvėsius, Kanos vestuvių vietą bei Jeruzalę, kur Jėzus buvo nukryžiuotas. O Egipte didžiausią įspūdį paliko naktinis žygis į Sinajaus kalną, kur Mozė gavo dešimt Dievo įsakymų.
Dėstytojo nuomone, kiekviena piligriminė kelionė savotiškai „uždega“ noru keisti savo aplinką ir dalintis nauja patirtimi su kitais.
Komentarų nėra. Būk pirmas!