Šiemet Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) Medicinos istorijos muziejus mini savo veiklos 30-metį. Čia gali apsilankyti visi, kurie neabejingi nuolat mįslių ir paslapčių kupinam kilniam medicinos mokslui. Organizuojamų ekskursijų metu lankytojai kviečiami susipažinti su originalia muziejaus ekspozicija, apžiūrėti įdomias kelių šimtmečių senumo MF sukauptas kolekcijas ir išgirsti intriguojančių istorinių pasakojimų. O kokia gi yra medicinos muziejų universitetuose reikšmė ir perspektyvos? Apie tai tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje, skirtoje paminėti garbingą VU MF Medicinos istorijos muziejaus veiklos sukaktį, kalbėjo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos muziejininkystės specialistai, mėgėjai ir entuziastai.

„Kiekvienas universitetas ir fakultetas turi savo unikalią istoriją, – sveikindamas muziejų 30-mečio proga kalbėjo VU MF dekanas prof. Algirdas Utkus. – Akademinės bendruomenės gyvavimo faktai ir ryškios asmenybės bėgančių metų kaleidoskope sudėlioja nuostabią margaspalvę istorinių įvykių mozaiką, nuspalvinančią universiteto gyvenimą nepamirštamais prisiminimais, kuriuos privalome saugoti.“ Pasak dekano, labai svarbu, kad šiais, ypatingais VU veiklos metais (440 metų jubiliejus) MF Medicinos istorijos muziejus buvo integruotas į neseniai įkurtą Komunikacijos skyrių. Šis pokytis neabejotinai atvėrė naują turtingo metraščio puslapį. Tikimasi, kad muziejus taps reikšmingu Lietuvos medicinos istorijos komunikacijos ir edukacijos centru.

„Graikai šias išskirtines istorijos ir kultūros paveldo įstaigas vadino „museon“ – mūzų buveinėmis. Nuostabu, kad kūrybinio įkvėpimo deivės globoja muziejus! Tačiau mūsų fakulteto muziejų globojančios deivės vardas yra ypatingas – Medicina“, – kalbėjo pranešimą apie muziejaus istoriją skaitydama VU MF Medicinos istorijos muziejaus darbuotoja Irma Kušeliauskaitė. Jos nuomone, dabartinės muziejaus funkcijos yra rinkti, saugoti, moksliškai tyrinėti ir pateikti visuomenei istorines medicinos meno ir kultūros vertybes. Ypač tas, kurios sukurtos Lietuvos medicinos puoselėtojų ir atspindi nevienareikšmį šio mokslo raidos kelią.

VU MF Medicinos istorijos muziejus turi ilgą ir dramatišką istoriją, prasidėjusią dar XVIII a. pabaigoje. Pirmasis anatomijos muziejus buvo 1777 m. įkurtas prancūzų anatomo ir chirurgo Jacobo Briotet (1746–1819). Jame buvo eksponuojami normalią ir patologinę anatomiją liudijantys preparatai. Šios kolekcijos didėjo ir jau XIX a. pradžioje ėmė garsėti kaip vienos didžiausių Europoje. Adamo Bieliewicziaus (1797–1840) vadovavimo muziejui laikais eksponatų skaičius išaugo iki 3000. 1832 m. Rusijos caras Nikolajus I uždarė VU ir MF tapo Imperine Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademija. 1842 m. muziejaus kolekcijos buvo išvežtos į Kijevą. 1919 m. Vilniuje įkurtas Lenkijos Stepono Batoro universitetas. Taip prasidėjo naujasis universiteto, fakulteto ir muziejaus gyvenimo periodas (1919–1939). Beje, 1920 m. vasarą pirmosios Vilniuje rastos kaukolės tapo įspūdingos dabartinės kaukolių kolekcijos pradininkėmis (dabar muziejuje jų yra daugiau nei 3000 ir ši kolekcija yra viena didžiausių Europoje).

Tačiau oficiali šiuolaikinio VU MF Medicinos istorijos muziejaus-archyvo įkūrimo data yra 1989 m. gegužės 17 d. Vėliau, 1998 m. gegužės 1 d., MF įsteigus Medicinos istorijos ir informacijos centrą, muziejus-archyvas reorganizuotas į Medicinos istorijos muziejų ir tapo šio centro struktūriniu padaliniu. 1999 m. Kultūros ministerijoje muziejus įregistruotas kaip žinybinė įstaiga. O dar po metų jis tapo Lietuvos muziejų asociacijos ir Europos medicinos istorijos muziejų asociacijos nariu. Nuo 2002 m., kai buvo atlikta VU MF reorganizacija, muziejus yra VU Visuomenės sveikatos instituto struktūrinis padalinys prie Medicinos istorijos ir etikos skyriaus.

VU MF Medicinos istorijos muziejuje eksponuojami įvairios paskirties ir įvairių istorinių laikotarpių chirurginiai bei kiti medicininiai instrumentai ir aparatūra, VU MF profesorių ir dėstytojų personalinės kolekcijos, fotoikonografinė medžiaga, vaistų kolekcijos ir kt. Įrengtas vieno iš buvusių MF dekanų – profesoriaus Salezijaus Pavilonio kampelis, jame sukurta profesoriaus kabineto darbinė aplinka. Muziejuje nuolat veikia edukacinė kilnojamoji paroda „Medicinos mokslo sklaida senajame VU 1781–1842 m.“ Vienas seniausių muziejaus eksponatų – prieš 300 metų (1699 m.) Leipcige išleista P. Verheyveno medicinos knyga „Corporis humani anatomia…“. Muziejuje saugomas ir itin retas maršalo Jozefo Pilsudskio smegenų tyrimą aprašantis leidinys ir nuotraukų albumas.

Tarptautinėje konferencijoje kalbėjo viena iš šio muziejaus kūrėjų – doc. dr. Vitalija Miežutavičiūtė. Ji pagerbė dr. Aurimo Andriušio ir Silvijos Stakulienės, nenuilstamai daug metų rašiusių Medicinos istorijos muziejaus puslapius, atminimą. Apie Pamario medicinos universiteto Medicinos muziejaus Šcecine (Lenkija) istoriją, iššūkius ir ateities perspektyvas pasakojo dr. Joanna Nieznanovska. Rygos Stradinio universiteto Anatomijos muziejaus patirtimi pritraukiant lankytojus dalijosi kolegė iš Latvijos dr. Ieva Libiete. Jos kolegė iš Rygos dr. Maija Pozemkovska pademonstravo, kaip Latvijoje pedagoginės programos naudojamos muziejuose studentų medicinos istorijos mokymams. Žinomą Varšuvoje ir už jos ribų Medicinos istorijos muziejų pristatė dr. Adamas Tysckiewiczius. Konferenciją vainikavo Vilmos Gudienės iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus pranešimas „Universiteto muziejus – pedagoginio proceso dalis“.

Tikimasi, kad bendra panašių medicinos istorijos muziejų veikla ir tarptautinis bendradarbiavimas ir toliau reikšmingai prisidės prie medicinos mokslo vertybių išsaugojimo, mediko profesijos prestižo stiprinimo ir visuomenės domėjimosi bei didžiavimosi turiningomis medicinos mokslo vertybėmis.