Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto profesorius habil. dr. Aivaras Kareiva 2019-uosius praleido stažuotėje Kiūšiū universitete (Kyushu University) Japonijos mieste Fukuokoje. Pagrindinis beveik metus trukusios stažuotės tikslas – sukurti naujos kartos biokeraminių medžiagų technologiją, kuri sumažintų uždegimų ir implanto atmetimo tikimybę.
Profesoriau, stažuotės tikslas buvo ambicingas – sukurti naujos kartos technologiją, kuri sumažintų uždegimų ir implanto atmetimo tikimybę. Ar pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų?
Ir taip, ir ne. Sukurtos naujos technologijos šiuolaikinėms biokeraminėms medžiagoms gauti. Tačiau medžiagų tinkamumas naudoti implantologijoje dar tebetiriamas. Testai su gyvūnais (žiurkėmis, kiškiais, šunimis) užtrunka ne vieną mėnesį. Susintetintos medžiagos pusmečiui implantuojamos į skirtingus kaulinius audinius ir yra stebimas jų biosuderinamumas, tiriamos kitos biologinės savybės. Norint padaryti tikslias išvadas, bioeksperimentus reikia kartoti. Todėl tikslus atsakymas į šį klausimą bus vėliau.
Stažuotė truko beveik metus. Jeigu palygintume lietuvių ir japonų mokslininkų įdirbį šioje srityje, į kurią pusę svirtų svarstyklės?
Vienareikšmiškai japonų mokslinių tyrimų lygis biomedžiagų srityje yra vienas aukščiausių pasaulyje, mums Lietuvoje su japonais sunkoka būtų ir lygintis. Mokslinių tyrimų finansavimas skiriasi keliais, o kartais ir keliasdešimt kartų. Nors gyvūnų mylėtojai jau ir Japonijoje protestuoja prieš gyvūnų naudojimą biologiniuose bei medicininiuose tyrimuose, tačiau šiandien šie tyrimai yra finansuojami Japonijos vyriausybės ir aprobuoti Etikos komiteto. Biomedžiagų mokslinė draugija Japonijoje yra subūrusi tūkstančius tyrėjų ir verslo atstovų, per metus organizuoja keletą tarptautinių ir nacionalinių mokslinių konferencijų, intensyviai remia mokslinius tyrimus šioje srityje. Deja, Lietuvoje apie tokios draugijos veiklą nesu girdėjęs.
Esate atlikęs daugiau nei 30 mokslinių stažuočių. Ar buvo dalykų, kurie Jus nustebino Tekančios saulės šalyje?
Neteko matyti ar girdėti, kad kurioje nors kitoje šalyje tyrėjai dirbtų po 18 valandų per parą, 7 dienas per savaitę. Antrą valandą nakties profesoriaus asistentas dviračiu po darbų išvažiuoja ilsėtis, o aštuntą ryte jau dirba laboratorijoje. Taip ir nesupratau, ar jie turi kitokį laisvalaikį, nei darbas.
Gal Jūsų tirta technologija sulaukė ortopedijos ir odontologijos sričių specialistų dėmesio? Kaip verslas prisideda prie mokslinių tyrimų Lietuvoje ir Japonijoje?
Verslininkai Japonijoje puikiai supranta, kad investicija į biomokslus taip greitai neatsiperka. Visos naujovės turi būti šimtus kartus patikrintos bandymuose su gyvūnais, su savanoriais pacientais. Ir tik tada, jei neaptinkama kokio nors agresyvaus pašalinio poveikio, gali būti siūlomos ligoniams. Viskas užtrunka ne vienerius metus, o kartais ir dešimtmečius. Lietuvoje verslininkams labiau rūpi susigrąžinti investicijas čia ir dabar.
Galbūt jau esate išsikėlęs naujų mokslinių iššūkių?
Šiais metais į Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą doktorantūrą įstojo nauja doktorantė. Kartu su japonų tyrėjais suformulavome jai labai įdomias užduotis.
Padrąsinamasis žodis jauniesiems kolegoms:
Būtinai reikia važiuoti stažuotis į užsienio universitetus, mokslo centrus ir institutus. Jūsų laukia naujos idėjos, nauji mokslinių problemų sprendimo keliai, naujos patirtys, naujos kultūrinės ir asmeninės pažintys. Tai klasika, patikrintas ir patvirtintas faktas visame pasaulyje.
Komentarų nėra. Būk pirmas!