Lapkričio 7 d. vyko konsultacinis posėdis dėl Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio restauravimo ir konservavimo plano parengimo. Šio plano parengimą remia privatus JAV fondas. Kaip buvo pažymėta, projektas jau įpusėjo, tad VU Senato salėje buvo pristatomi tarpiniai projekto įgyvendinimo rezultatai.

Šiuo metu yra pasibaigę trys istorinių Vilniaus universiteto rūmų išsaugojimo projekto etapai, kuriuos galima pavadinti parengiamaisiais. Pirmiausia buvo atlikta bendra istorinė VU centrinių rūmų komplekso raidos apžvalga. Tai padarė Istorijos fakulteto studentai, remdamiesi istoriniais komplekso piešiniais ir nuotraukomis. Studentų darbas tapo reikšmingu įnašu į bendrą projektą.

Projekto ekspertas iš JAV Alanas Freemanas, jau kurį laiką gyvenantis Lietuvoje, pabrėžė, kad kiekvieno restauravimo projekto prasmė – išsaugoti vertingiausius pastatus. „Gyvenu šitame mieste, myliu jį. Žinau, kaip būna sunku išsaugoti istorinį paveldą”, – sakė jis. Didžiausias rekonstrukcijos uždavinys – kaip, išsaugant savitus pastato bruožus, maksimaliai pritaikyti jį šiandieninėms reikmėms.

VU centrinių rūmų kompleksas yra unikalus architektūros paveldo objektas. Apie tai kalbėjo ir Richardas P. Doberis, „Dober, Lidsky, Craig and Associates” firmos, užsiimančios universitetų planavimu, partneris. Ypatingo objekto statusas reikalauja ir ypatingo požiūrio.

Remiantis „Dober, Lidsky, Craig and Associates” įmonės pasiūlyta metodika šiame etape buvo vertinamas tik pastatų eksterjeras. Skirtingų pastatų atskirų elementų – langų, durų, sienų, dekoro – būklė buvo vertinama vizualiai. Pagal atliktus vertinimus visi pastatai suskirstyti į tris – A, B ir C – kategorijas. A kategorijos pastatai – tai statiniai, kurių būklė yra pati prasčiausia, jiems išsaugoti turi būti skiriama ypač daug dėmesio. B kategorijos pastatams taip pat reikalinga rekonstrukcija, bet jų būklė yra geresnė negu A kategorijos pastatų. C kategorijos pastatai – statiniai, kurių būklė šiuo metu yra gera.

Atlikus minėtą VU centrinių rūmų komplekso įvertinimą 4 pastatai buvo priskirti A kategorijai, 9 pastatai – B kategorijai ir tik 3 pastatų būklė buvo įvertinta teigiamai. Tarp A kategorijos pastatų minima Šv. Jonų bažnyčia ir A. Mickevičiaus kieme esantys pastatai.

Pastatų suskirstymas į kategorijas pagal būklę nereiškia, kad pirmiau turėtų būti tvarkomi A kategorijos pastatai, o tik paskui pastatai, priskirti B kategorijai. Pasak R. P. Doberio, rimtų defektų galima pastebėti ne tik A, bet ir B kategorijos pastatuose. Jo manymu, pirmiausia turėtų būti pašalinti visi kritiški defektai, esantys A ir B pastatuose, ir tik po to gali būti pradėta rekonstrukcija pagal kategorijų prioritetus.

Trečias atliktas parengiamųjų darbų etapas – preliminarus rekonstrukcijos išlaidų vertinimas. Numatoma, kad darbų sąmatą galėtų sudaryti apie 75-80 mln. litų. Tačiau tai ne galutinė, o tik numanoma rekonstrukcijos kaina.

Konsultacinio posėdžio metu nuskambėjo ir taikomų metodų kritika. Atsirado tam tikrų abejonių dėl pastatų būklės vertinimo tikslumo,. „Mes sugebame paprastą klausimą padaryti komplikuotą. Amerikiečiai daro kitaip. Jie bando supaprastinti sudėtingą klausimą. Kartais tai pats geriausias kelias”, – užtarė Vilniaus universiteto centrinių rūmų komplekso būklės vertinimo metodiką Strateginės plėtros skyriaus vedėjas Algimantas Lipinaitis.

Be to, projektas turi ir patariamąjį komitetą, į kurį įeina Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Gediminas Rutkauskas, menotyrininkė Jūratė Markevičienė ir doc. dr. Eugenijus Staniūnas. Projektas labai sudomino ir Vilniaus miesto savivaldybę.

Viktoras Denisenko