Lapkričio 20 d. diskusijoje „Atmerk akis – laikas veikti: švietimas“ švietimo ir mokslo institucijų, verslo ir valdžios atstovai dalijosi nuomonėmis apie šiuo metu šalyje vykstančius pokyčius švietimo srityje ir kaip juos įgyvendinti panaudojant 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Diskusiją organizavo asociacija „Žinių ekonomikos forumas“. Joje dalyvavo Švietimo ir mokslo, Kultūros, Ūkio, Finansų  ministerijų, verslo įmonių atstovai, studentų organizacijų atstovai, Moksleivių sąjungos prezidentas, universitetų, kolegijų atstovai.

Mintimis apie tendencijas švietimo sistemoje ir aukštajame moksle, išryškėjusias diskusijoje, dalijasi šio renginio dalyvis ir pranešėjas mokslo reikalų prorektorius prof. Eugenijus Butkus.

„Dabar pabrėžiama, kad Europos struktūrinė parama turi būti ne įsisavinta, o panaudota. Europos Komisija ateinančiu laikotarpiu griežčiau kontroliuos Europos finansus, todėl šalys narės turi atlikti parengiamuosius darbus“, – teigia prof. E. Butkus. Lapkričio 19 d. priimtas Europos Sąjungos biudžetas bus peržiūrėtas po trejų metų atsižvelgiant į tai, kaip efektyviai šalys naudoja tuos pinigus. Tad „Žinių ekonomikos forumas“ ėmėsi iniciatyvos suburti suinteresuotas institucijas aptarti ateinančio laikotarpio efektyvaus struktūrinės paramos lėšų panaudojimo principų. Įvairias struktūrinės paramos priemones administruos Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijos. Jau žinoma, kad investicinių lėšų infrastruktūrai ateinančiu laikotarpiu bus skiriama nedaug, daugiau bus orientuojamasi į žmogiškuosius išteklius. Tačiau dažnai būna taip, kad tokie projektai, deja, sunkiai apčiuopiami, galutinis rezultatas ne tik nesvarbus, o kai kada net ne visada matomas.

„Pagrindinė idėja, nuskambėjusi diskusijoje, tokia: turime pasiekti, kad ugdytume kūrybingą, mąstantį, aktyvų specialistą, o tai pradedama jau vidurinėje mokykloje. Jeigu lygintume tas dvi grandis, tai, mano manymu, vidurinio ugdymo grandis silpnesnė, joje yra daugiau spręstinų sudėtingų uždavinių, nes aukštosios mokyklos remiasi tuo, kas parengta vidurinėse mokyklose. Mano prielaida tokia: visi vaikai yra kūrybingi ir gabūs, tačiau tai pradingsta jau pradinėse mokyklose“, – sako mokslo reikalų prorektorius. Anot jo, tam yra daug priežasčių. Nuolatinė kaita, kai keičiama nežinia ko siekiant, mokyklose jau nebėra profiliavimo, jis yra sušvelnintas, tačiau rezultatų dar nepajutome. Vidurinėje mokykloje reikalingi tam tikri pokyčiai, kurie skatintų mokytojus rimčiau vertinti mokinius, nes dabartinė nuostata yra tokia – viskas per sudėtinga, egzaminų per daug, mokomasi tik teorinių dalykų, nėra praktikos. Bet niekas to nesukurs, tik pati švietimo sistema. Spaudimas, kad visi mokytųsi universitetuose ir aukštosiose mokyklose, lėmė atitinkamai parengtas programas – rengti mokinius studijoms. Tuo tarpu praktinė dalis palikta likimo valiai. „Reikia aiškiai pasakyti, kad universitetuose ir aukštosiose mokyklose gali studijuoti tik tam tikra dalis abiturientų, ne per 2/3, o pagal europinį vidurkį – 50–55 proc. Statistika ir duomenys rodo, kad tiek ir yra mokinių, gebančių siekti to rezultato. O kita dalis turėtų rinktis studijas kolegijose, profesinėse mokyklose. Nes verslui daugiausia reikia specialistų, turinčių praktinių įgūdžių“, – mano prof. E. Butkus.

Būta ir minčių, kad investicijos į slėnius nieko neduoda. „Priminiau, kad investicijos į verslą tiesiogiai ne tik iškraipo rinką, bet ir nepasiekia tų rezultatų, kurių būtų galima tikėtis. Daug lėšų buvo investuota į gamybą, kuri labai greitai sensta ir nefunkcionuoja. Išimtis  – viena kita aukštųjų technologijų įmonė, atsiradusi dėl tų investicijų. Tad, kol slėniai dar visiškai nefunkcionuoja, manau, tokios išvados yra ankstyvos“, – dalijasi įžvalgomis prorektorius.

Esama Lietuvoje verslo įmonių, kurios siekia pažangos ir mato perspektyvą investuoti į mokslo tyrimus ir  plėtrą, bet, prof. E. Butkaus nuomone, bėda ta, kad tokių įmonių, kurios siekia mokslo indėlio, geba suformuoti aiškius uždavinius, tikslus, yra nedaug. „Štai „Thermo Fisher“ vadovas A. Markauskas sakė, kad jie patenkinti specialistais, kuriuos parengia  Vilniaus universitetas, aišku, reikia juos papildomai mokyti, bet tai natūralu. Jeigu verslas pradės labai aiškiai ir viešai deklaruoti, kad jiems svarbu specialisto kompetencijos, gebėjimai, tai universitetiniai specialistai ir ras savo vietą, kur galės parodyti pakankamai platų išsilavinimą ir gebėjimą adaptuotis ir mokytis. Šie dalykai yra be galo svarbūs“, – samprotauja pašnekovas.

Buvo išsakyta mintis, ir prof. E. Butkus jai pritartų, kad išorės partnerių įtaka tam tikroms studijų kryptims, programoms gali ir turi būti didesnis. „Nereikia neigti, kad kartais aukštosiose mokyklose dėstomi kai kurie užsisenėję dalykai. Vienas pranešėjas iš verslo pasaulio pasidalijo patirtimi, kad kalbėdamas su vieno techniškojo universiteto rektoriumi pasakė, jog aukštosiose mokyklose reikia tą ir aną keisti, ir gavo atsakymą: „O ką aš darysiu su tais dėstytojais, kurie tiek metų tai dėstė?“ Visuomenė turi labai aiškiai išsakyti savo lūkesčius. Trūksta susikalbėjimo, dialogo ir vieniems kitų girdėjimo. Aš irgi kviečiu visus į konkretų dialogą, noriu, kad vieni kitus girdėtume ir imtumėmės veiksmų“, – ragina profesorius.

Lėtai vykstantys procesai aukštajame moksle neleidžia tikėtis greitų rezultatų. Tokiu atveju net specialistų poreikį sunku prognozuoti.  Prof. E. Butkaus nuomone, akivaizdu, kad pas mus per ilgos studijos. Kai kurios bakalauro studijų programos, kur sujungti dviejų sričių mokslai (biochemija, biofizika ir pan.), yra tikrai labai sudėtingos, joms gal ir neužtektų trejų metų, bet yra daugybė tokių, kurios visame pasaulyje baigiamos per trejus metus. „Nemanau, kad mūsų jaunimas labai negabus ir, be to, nesame tokie turtingi, kad be pagrindo pratęstume studijų laiką“, – svarsto pašnekovas.

Universitetai turi reaguoti į dinamišką pasaulį. Turėtų rastis pokyčių ta kryptimi, aišku, ir įstatyminė bazė turi būti tam paruošta.

Diskusijos dalyviai išsakė savo mintis, į kokias sritis reikėtų investuoti. „Buvo pasvarstymų, kad reikia lėšų aukštųjų mokyklų, universitetų, kolegijų restruktūrizacijai, optimizacijai, pertvarkai, reformai, akivaizdu, kad tai Lietuvoje yra pribrendęs klausimas, bet niekas jo nenori ar bijo, vengia spręsti. Turi būti ne formalūs, o kokybiški pokyčiai, tam turi būti finansiškai pasirengta. Vilniaus universitetui reikia pagalvoti apie pedagogų rengimą“, – sako prof. E. Butkus.

Vilniaus universitetas yra labai svarbi aukštojo mokslo sistemos dalis. Prorektorius mano, kad mes turime labai aiškiai matyti ir numatyti, kokie yra mūsų prioritetai.

Reikia numatyti lėšų įvairių žmogiškųjų išteklių kompetencijų kėlimui ir gebėjimų ugdymui. „Mes turime pasiruošti tai, kas mums yra reikalinga. Kol kas kai kurie fakultetai yra gana uždari, vengia atsiverti išorei, remiasi tik savo žmonėmis. Tai nėra blogai, bet jeigu matome, kad reikia, tai turim kviestis mokslininkus iš kitur, taip pat ir iš užsienio. Turime dėti visas pastangas tarptautiškumui didinti. Jeigu mes sugebėtume gauti daugiau lėšų doktorantūrai, tai galėtume kviestis daugiau doktorantų iš užsienio šalių, dabartinė stipendija ir finansinės sąlygos nepatrauklios net doktorantams iš trečiųjų šalių“, – teigia mokslo reikalų prorektorius.

Probleminis klausimas – praktikos sistemos kūrimas ir jos tobulinimas. Reikėtų kurti praktikos vietas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (su studento atsivežtomis lėšomis). Buvo pabrėžta, kad reikia lėšų tarpdiscipliniškumo ugdymui. Lėšos būtų orientuotos ne į vieną labai siaurą kryptį, o bandoma praplėsti studijų aprėptį, jungtinių laipsnių įteisinimą, pirmiausia su aukščiausio lygio užsienio universitetais.

„Mes turėtume inicijuoti tokius projektus, kurie yra naudingi ne tik kokiam nors padaliniui, fakultetui ar grupei asmenų su nedidele, kartais net menkai apčiuopiama pridėtine verte, o universitetui plačiąja prasme. Reikia platesnio, strateginio požiūrio į projektus, kurie mums svarbūs universiteto mastu, taip pat tų projektų koordinacijos. Tarkime, praktika turėtų būti naudinga ne keliems fakultetams, o visam universitetui, apimtų visas studijų programas, kad būtų sukurta sistema, suteikianti galimybę studentui įgyti praktinių įgūdžių per praktiką ir kiekvienas studentas galėtų ja pasinaudoti“, – svarsto prof. E. Butkus.

Dar vienas universitetui labai svarbus dalykas, anot prof. E. Butkaus – užtikrinti pradėsiančių veikti slėnių atsinaujinimą, funkcionavimą. Tam irgi reikės finansinių resursų. Turime siekti, kad tokios priemonės būtų numatytos ir galėtume jomis pasinaudoti.