Informacinėms technologijoms pasiekus neregėtas aukštumas, visai nenuostabu, kad ir Lukiškių aikštėje ar kokioje kitoje gyvenamojoje vietoje galima išvysti besislapstančius monstriukus. Tiesa, margaspalvės pabaisos pasirodo ne visiems. Būtinas išmanusis telefonas ir jame įdiegta papildomos realybės programėlė „Monster Buster“. Kartu su komanda žaidimą sukūrę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto absolventas Šarūnas ir doktorantas Žilvinas Ledai tikina šia programėle norėję tiesiog ištempti žaidėjus iš namų.

Apdovanojimų laureatas

„Windows Phone“ platformai pritaikytas žaidimas veikia panašiai kaip GPS navigacinė sistema. Telefono ekrane matydamas realų vietovės vaizdą, žaidėjas ieško pasislėpusių monstrų, o juos suradęs, privalo sunaikinti. „Kai išbandė programėlę, vienas mūsų kolega pasakojo, kad maži jo vaikai ir vėliau ragino jį eiti į lauką medžioti monstrų“, – apie žaidimo galimybę tapti pramoga visai šeimai kalbėjo Žilvinas.

Žaidimo fragmentas. Kūrėjų nuotr.

Sukurti panašios apimties žaidimą, anot programuotojų, užtrunka mažiausiai metus. Žinoma, jei jį kuria 3–4 žmonių komanda, dirbanti visu etatu. Vaikinai, už „Monster Buster“ gavę ne vieną vietinį ir tarptautinį apdovanojimą, šią programėlę vis dar tobulina.

Šarūno ir Žilvino įkurta įmonė „Tag of Joy“ 2012 m. vykusiame konkurse „Startup Weekend Lithuania“ užėmė 1-ąją vietą. Šį įvertinimą broliai vadina vienu svarbiausių „Monster Buster“ nuopelnų. Pasak Šarūno, prizą gavo labai ankstyvas žaidimo prototipas. Pergalė įtikino, kad idėja įdomi ir prasminga ją plėtoti. 2015 m. tarptautiniame konkurse „European AppCup“ programėlės kūrėjai pateko tarp trijų finalininkų. Iš viso „Monster Buster“ pelnė 7 apdovanojimus.

Susiformavusi kultūra

Kompiuterinių žaidimų taikymo spektras gan įvairus: nuo laiko užmušinėjimo važiuojant troleibusu iki naktų, praleistų prisiklijavus prie kompiuterio ekrano. Šarūnas ir Žilvinas įsitikinę, kad patys savaime žaidimai nėra pavojingi laiko rijikai, viskas priklauso nuo to, ar žaidėjas pakankamai sąmoningas ir nepraranda saiko jausmo.

Jau penkerius metus Matematikos ir informatikos fakultete Žilvinas dėsto kompiuterinių žaidimų projektavimą ir kūrimą. Pasak lektoriaus, kursas itin populiarus, net užsipildžius visoms vietoms, jis sulaukia užklausų, ar būtų įmanoma padidinti klausytojų skaičių. „Dar prieš kelerius metus Lietuvoje žmonės nežinojo, kad žaidimų kūrimą galima paversti profesija ir iš to uždirbti. Daug studentų, ir mes patys, į programavimą stojome dėl to, kad mus užkabino kompiuteriniai žaidimai“, – įsitikinęs Žilvinas.

Kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija broliai organizuoja renginį „Game Jam“. Vieną savaitgalį trijuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – žaidimų kūrimo entuziastai susirenka ir kuria programas. „2015 m. sulaukėme rekordiškai daug dalyvių – apie 500 žmonių. Į renginį ateina ne tik tie, kurie žaidimus kuria kiekvieną dieną, bet ir tie, kurie piešia tinklalapius, programuoja kitokio tipo programas, kompozitoriai, animatoriai ir t. t. Pavyzdžiui, Žilvino studentai. Išklausę kursą jie atėjo ir išbandė savo jėgas. Sakė, kad tikrai nemažai išmoko“, – pasakoja Šarūnas.

Žilvinas pabrėžia, kad „Game Jam“ nėra konkursas. Tai bendruomenę buriantis renginys, leidžiantis susipažinti ir dalytis savomis idėjomis. „Vienu metu gali padėti kelioms komandoms, nes tu su niekuo nekonkuruoji“, – paaiškina jis.

Anot brolių, spalio pabaigoje vykęs pirmasis vaizdo žaidimų kultūros festivalis „Game on“ atskleidė tikrąjį bendruomenės mastą. „Bilietai išparduoti, daugiau dalyvių tiesiog nebūtų tilpę. Tai puikus įrodymas, kad ši kultūra šalyje egzistuoja, žaidimai žmones domina ir jie sužino, jog ir Lietuvoje kuriamos inovatyvios programos“, – apibendrina Šarūnas.

„2016 m. „Game Jam“ vyks sausio 29–31 d.