-
Dr. Birutė Visokavičienė
Pagaliau socialinės reformos Lietuvoje pradeda judėti – gerai, bet tai dar ne viskas. Vyriausybės numatytas tikslas bus pasiektas tik tada, kai jį lydės išbaigtas, konkretus visa apimantis įgyvendinimo mechanizmas su realiais pinigų šaltiniais.
Vyriausybės reformų plane pasigendu dviejų esminių valstybės ekonomikos reformai reikalingų pagrindų.
Pirma, fiskalinėje reformoje visos žmonių pajamos iš darbo santykių turi būti indeksuojamos nuolatos (bent du kartus per metus) pagal kainų augimą, taip, kaip visose išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse, nes pajamos nuvertėja dėl kainų augimo. Vyriausybė turėtų kasmet indeksuoti viešojo sektoriaus pajamas, o privatus sektorius, verslas, gamyba prisitaikytų prie sektino pavyzdžio pagal rinkos principus.
Antra – monetarinė sistema: kodėl bankai visai nedalyvauja šioje plačioje reformų įgyvendinimo programoje? Bankai turi būti tas pagrindinis instrumentas ir administruojantis veikėjas, nes valstybės finansai, fiskalinė politika apima tik 20 procentų visos ekonomikos, o likusieji 80 procentų priklauso monetarinės politikos ir bankų reguliavimo sričiai, ir tik visi kartu, suderintai, gali įgyvendinti vyriausybės numatytus tikslus ir mechanizmą savo priemonėmis ir instrumentais. Tik tada žmonės, dėl kurių vykdoma ši reforma, pajus realų rezultatą.
Gyvenimo gerėjimas priklauso nuo realių pajamų
Vieną kartą ir visiems laikams turėtų būti aišku visoms vyriausybėms, kad gyventojų pajamos augs, jeigu didės realios disponuojamos pajamos, t. y. darbo užmokestis, kuris lieka žmogui sumokėjus mokesčius. Kas parodys, kad jis auga? Ne valstybės kontrolė ar statistika.
Kaitaliojant mokesčius, tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžeto pajamas galima padidinti tik tuo atveju, jeigu reformą lydės užtikrinanti skaidrumą kontrolė ne tik viešajame sektoriuje, bet ir visoje ekonomikoje.
Todėl bankų dalyvavimas yra būtinas. Bankuose juda visi mūsų (juridinių ir fizinių asmenų) pinigai ir investicijos, tas judėjimas turi būti skaidrus ir matomas. Pavyzdžiui, jeigu pagal darbo sutartį bus numatyta, kad pats darbuotojas sumoka savo dalį mokesčių „Sodrai“, tai liekantis darbo užmokestis neturi sumažėti, be to, turi augti pagal vyriausybės numatytą programą.
Kol kas neaišku: ar bankai dalyvaus šioje reformoje, kodėl apie tai nekalbama, ar bankai ir toliau tik mokesčius priiminės keldami už tai savo paslaugų kainas? Bankai turėtų, vykdydami šią reformą, įdiegti debetinių ir kreditinių kortelių tvarką, o paskolas teikti pagal valstybės socialinius prioritetus, prieinamomis palūkanomis, o gal ir taikydami lengvatas.
Reformai reikia ir fiskalinės, ir monetarinės tvarkos
Tiesą sakant, pačiai vyriausybei reikia palaikyti fiskalinę drausmę. Jeigu vaiko pinigai būtų tvarkingai išmokami taikant bankų instrumentus, nebūtų tokios netvarkos, kai žmonės negauna laiku, o gal ir visai, jiems priklausančių vaiko pinigų, nes bankas išmokėtų gavėjui priklausančius pinigus ir vėliau paimtų iš valstybės sąskaitos palūkanas už pradelstą laiką.
Jeigu Lietuvos bankas ir komerciniai bankai nebus įtraukti į vyriausybės reformą, tikslus pasiekti bus labai sudėtinga ar net neįmanoma.
Tačiau vyriausybei reikia padėti, nes socialinės reformos sėkmė priklauso nuo visų minėtų valstybės institucijų ir administruojant reformą mikrolygiu.
Verta priminti, kad visas problemas dėl socialinės atskirties, skurdo, nelygybės tarp kartų ir amžiaus, demografines, emigracijos ir korupcijos problemas išspręstų universalios bazinės pajamos (UBP). Tai aktualus modelis Lietuvai būtent dabar, kai skaitmeninė revoliucija jau atėjo ir skatina pertvarkyti savo finansus ir reformuoti socialinę politiką labai atsakingai. Neatsitiktinai UBP metodą bando ir diegia modernios valstybės visame pasaulyje. Lietuva taip pat turėtų nedelsiant pradėti eksperimentuoti atskiruose šalies regionuose.
Komentarų: 4
2018-04-20 14:25
Na jau, na jau...Stulbinantis savo banalybėmis ir naivybėmis rašinėlis. Neabejoju, kad dispute tokią docentę “suvartytų” dar bakalauro pakopoje besimokantis pažangesnis studentas.
Antai autorė pareiškia, kad “visos žmonių pajamos iš darbo santykių turi būti indeksuojamos nuolatos (bent du kartus per metus) pagal kainų augimą, taip, kaip visose išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse, nes pajamos nuvertėja dėl kainų augimo.” ?? Gal ji galėtų paminėti bent dešimt iš tų “visų” išsivysčiusių demokratinių valstybių (pvz. paėmusi EBPO šalių sąrašą), kur tokia indeksacija bent du kartus per metus vykdoma? Ar dr. Visokavičienė tikrai įsitikinusi (turi duomenų, gali duoti į juos nuorodą), kad tokia _visų_ (taigi ir privačiame, ir viešąjame sektoriuje) darbo pajamų indeksacija vyksta, pvz. JAV, JK ar Švedijoje? Labai vargu… Maža to, paprasta logika sako, kad jeigu tose visose išsivysčiusiose demokratinėse šalyse visos žmonių pajamos iš darbo santykių būtų nuolat indeksuojamos pagal kainų augimą, tai nei vienos pajamų gavėjų grupės perkamoji galia niekada nesumažėtų – o taip, deja, nėra…
Kitas šypseną keliantis pareiškimas: “Bankai turėtų, vykdydami šią reformą, (…) paskolas teikti pagal valstybės socialinius prioritetus, prieinamomis palūkanomis, o gal ir taikydami lengvatas.” ??? Regis, autorė tikrai nuoširdžiai galvoja, kad komercinių bankų veiklos tikslas yra valstybės socialinės politikos aprūpinimas finansiniais ištekliais :-) Hmmm… Betgi ekonomikos mokslų daktarei neturėtų būti sunku susirasti kokį nors nesudėtingą bankininkystei skirtą vadovėlį ar, pagaliau, pasikalbėti apie tai su savo kolegomis finansistais.
Bet užvis vaizdžiau ponios ekonomistės lygį iliustruoja ši jos straipsnio tezė: “Kas parodys, kad jis [darbo užmokestis, kuris lieka žmogui sumokėjus mokesčius] auga? Ne valstybės kontrolė ar statistika.” O čia tai bent: ekonomistė teigia, kad tiriant ekonominius reiškinius, reikia vadovautis ne statistika! Įdomu, o kuo gi? Gal kavos tirščiais ar VBS agentūros ištarmėmis?:)
2018-04-20 15:33
OponentuiOponentui linkiu susipažinti su vyriausybės reformų projektu, tada bus aišku. Valstybės biudžeto finansuojamų sektorių atlyginimai indeksuojami pagal infliaciją vakarų šalyse. Galite pasitikrinti kad ir artimiausioje Švedijoje.
Apie bankus reikia išmanyti oponentui, siūlau patirinėti vakarų demokratinių šalių bankininkystę.
Straipsnyje kalbama apie vyriausybės reformų užmojus ir jau dabar matomas įgyvendinimo kliūtis ir spragas. Nežinau oponento vardo ir labai abejoju Jo kompetencija.
2018-04-27 12:01
Na jau, na jau...Tipiškas išsisukinėjantis [straipsnio autorės?] atsakymas, kuriame dominuoja “linkėjimai” ir “siūlymai”, užuot konkrečiai pabandžius pagrįsti tuos savo teiginius, kuriems skirti priekaištai.
Straipsnyje buvo teigiama, kad “VISOS[pabr.mano] žmonių pajamos iš darbo santykių turi būti indeksuojamos nuolatos (bent du kartus per metus) pagal kainų augimą, taip, kaip visose išsivysčiusiose demokratinėse valstybėse”, dabar gi mėginama jau nusukti į šoną ir teigiama, kad “Valstybės biudžeto finansuojamų sektorių atlyginimai indeksuojami pagal infliaciją vakarų šalyse”. Ak, tai jau nebe _visos_ pajamos iš darbo santykių ir nebe “bent du kartus per metus” tose vakarų šalyse indeksuojamos? Jau liko tik _valstybės biudžeto finansuojamų sektorių_ atlyginimai ir šiaip indeksacija – nebūtinai dukart ar bent karta per metus? :-) (Beje, ar ponios ekonomistės kompetencija jai leidžia skirti sąvokas “visos pajamos iš darbo santykių” ir “tarifinis atlyginimas/alga”?).
Beje, apie tokią tariamą (dukart per metus pagal infliaciją) biudžetinių algų indeksaciją Švedijoje: gal ponia autorė galėtų, užuot siuntinėjusi į Švediją, pateikti nuorodą į šaltinį, kuriuo remiasi šitaip teigdama? Nes niekur neradau tokios kasmetinės (ar, juolab, dukart per metus) biudžetinių algų indeksacijos minimos; greičiau atvirkščiai – teigiama, kad kartą per metus vertinamas darbuotojo rezultatyvumas ir nuo jo rezultatų (o ne nuo infliacijos) priklauso, ar jo alga bus padidinta, ar (sic!) sumažinta.
Ir dar: kadangi ponia sakosi ištyrinėjusi vakarų demokratinių šalių bankininkystę, tai gal ji galėtų pateikti konkrečių nuorodų į tas šalis, kuriose komerciniai bankai vienu savo veiklos tikslų laiko prisidėjimą prie vyriausybės socialinės politikos vykdymo (t.y. teikia paskolas “pagal valstybės socialinius prioritetus”)? Pvz. ar tai yra Chase Manhattan Bank, Sumitomo Bank, Bank of America, Barclays PLC, ar pan. žinomų bankų veiklos motyvas? Patvirtinkite savo teiginius faktais ir nuorodomis į jų šaltinius, miela ponia.
2018-04-20 22:42
matematikasTokio briedo jau senai nebuvau skaitęs, praskaidrino nuotaiką.
Nuo kada universiteto laikraštis tapo politikų tribūna?