Naujosios technologijos nuolat tobulėja ir nenumaldomai veržiasi į kasdienį mūsų gyvenimą, todėl dieną be išmaniojo telefono, apyrankės ar kito prietaiso įsivaizduoti darosi vis sunkiau. Vis dėlto dalis žmonių nelaukia didžiųjų technologijų kompanijų naujienų ir patys buriasi į įvairias entuziastų bendruomenes, kurios gali būti matomos kaip jungiamosios grandys tarp plačiosios visuomenės ir mokslinio, technokratinio diskurso.

„Artimesnis susipažinimas su jų veikla suteikia galimybę pasitikti ateitį geriau suprantant technologijas, kurios mus pasieks už penkerių ar dešimties metų, jų niuansus, nesutapatinti tariamų grėsmių su realiomis. Atsirandant naujoms socialinėms praktikoms, iš pradžių visuomenėje nėra joms pritaikytų socialinių normų. Jos formuojasi kartu su diskusijomis dėl reglamentavimo ir kontrolės, kurioms svarbu tinkamai pasiruošti“, – teigia tyrimą šia tema atlikusi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė Maryja Šupa.

Tyrimo vadovė Maryja Šupa

Biotechnologijų entuziastų bendruomenių narius vienija platus srities išmanymas

VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedroje atliktas tyrimas „Globalios naujųjų technologijų kūrėjų bendruomenės: kriminologinis pjūvis“ parodė, kad biotechnologijų entuziastų bendruomenės apima tris skirtingas veiklos sritis. Viena jų, pasak šio tyrimo vadovės M. Šupos – „pasidaryk pats biologija“ (angl. DIY biology). Taip apibūdinamos žmonių grupės, kuriančios miniatiūrines laboratorijas biologiniams procesams tirti savo namų sąlygomis arba su bendraminčiais steigiančios bendruomenines laboratorijas tyrimams, įvairiems bandymams, susijusiems su genetine analize, smulkiomis mikroorganizmų modifikacijomis, atlikti.

„Pavyzdžiui, modifikuojant jogurto bakterijas bandoma pakeisti galutinio produkto skonį. „Pasidaryk pats biologijos“ entuziastai gilinasi į procesus, kurie anksčiau buvo įmanomi tik universitetų ar stambių korporacijų laboratorijose. Per pastarąjį dešimtmetį laboratorinė įranga tapo prieinama žmonėms už gerokai mažesnę kainą, kai kuriuos įrenginius dabar įmanoma pasigaminti patiems – tai leido susikurti tokioms bendruomenėms“, – pasakoja tyrimo projekto vadovė.

Antra atšaka – vadinamieji grinderiai, siekiantys savarankiškai modifikuoti žmogaus kūną ir praplėsti kūno galimybes naujomis technologijomis. Juos domina įvairaus pobūdžio, pavyzdžiui, magnetiniai, implantai, suteikiantys magnetinio lauko jutimą, arba mikroschemų implantavimas, leidžiantis elektronines spynas atidaryti su pirštu, o ne su kortele.

„Dažnai grinderiai patys sau atlieka implantavimo operacijas, nes daugelyje valstybių medikai tokias procedūras atlikti atsisako. Todėl šios grupės nariai privalo išmanyti saugumo technikas – sterilizaciją, tinkamų įrankių pritaikymą, implanto įvedimą, žaizdų priežiūrą. Kai kurie šios grupės atstovai patys gamina ir išbando implantus, todėl papildomai gilinasi į įvairių medžiagų sąveiką su žmogaus kūnu, tinkamo apsauginio sluoksnio paieškas, kad kūnas implanto neatmestų, nagrinėja ilgalaikį implantų poveikį organizmui, irimą“, – aiškina M. Šupa.

Trečia atšaka – kiekybinės savastys (ang. quantified self) – žmonių grupės, norinčios išmatuoti, kaip veikia jų kūnai – nuo miego valandų per parą iki pulso ar tam tikrų maistinių medžiagų kiekio organizme: „Šie žmonės dažnai tam naudoja išmaniuosius įrenginius – pavyzdžiui, išmaniuosius laikrodžius arba miego ciklų matavimo įrangą, uždedamą ant galvos ir prijungiamą prie telefono. Stebėjimo tikslas – fiksuoti pokyčius ir nuolat save tobulinti, o tobulinimosi būdai gali būti patys įvairiausi: pradedant gyvenimo būdo pakeitimais, tęsiant sportu ir baigiant maisto papildų, be recepto ar su receptu parduodamų vaistų vartojimu.“

Naujų technologijų srityje kvestionuojamas veiklos legalumas

Pasak M. Šupos, tyrimu buvo siekiama nustatyti, kas kriminologiniu požiūriu yra aktualu šių bendruomenių veikloje bei diskusijose. „Viena vertus, tai – temos, susijusios su pačių bendruomenių veikla, jos legalumu ar nelegalumu. Kita vertus – tai bendresni klausimai apie naujų socialinių praktikų atsiradimą, o kartu su jomis – apie naujų socialinių normų ir socialinės kontrolės formų kūrimą“, – tyrimo tikslus pristato projekto vadovė.

Anot jos, dalis kiekvienos nagrinėtos biotechnologijos entuziastų veiklos sričių atsiduria legalios ir nelegalios veiklos erdvėje, tačiau tai dažnas reiškinys naujai kuriamų technologijų srityje. Pavyzdžiui, nagrinėjant „Pasidaryk pats biologijos“ atvejį, veiklos legalumas priklauso nuo to, ar tam tikros genų inžinerijos formos yra leidžiamos, ar draudžiamos toje valstybėje, kokie saugumo reikalavimai taikomi laboratorijoms, dirbančioms su biologine medžiaga.

„Grinderių bendruomenėse daug diskusijų kelia klausimai apie žmogaus kūno autonomiją – kiek individai turi teisės nuspręsti, ką daro su savo kūnu, kokią riziką gali prisiimti arba neprisiimti, jeigu eksperimentuoja. Šios bendruomenės dažnai akcentuoja požiūrį, kad būtina bendruomenėje palaikyti maksimalias saugumo praktikas, užkirsti kelią komplikacijoms ir vengti bet kokių potencialių susidūrimų su teisėsauga, siekiant netapti moralinės panikos taikiniu“, – pasakoja M. Šupa.

Quantified self gali pasirodyti kaip labiausiai kasdienis ir vartotojiškas judėjimas, tačiau ir jo veikloje gali būti priartėjama prie nelegalios veiklos ribos. Vienas iš pavyzdžių – vaistų naudojimas kitokiais tikslais, negu nurodyta oficialiose instrukcijose, arba vaistinių medžiagų, skirtingai reglamentuotų skirtingose valstybėse, įsigijimas internetu.

„Visose nagrinėtose bendruomenėse kyla platesnių diskusijų apie tai, kaip biotechnologijų srities problematiką aktualizuoja plačioji visuomenė. Pavyzdžiui, yra paplitęs mitas, kad „bioteroristai“ galėtų pasinaudoti bendruomenine laboratorija ir sukonstruoti biologinį ginklą, nors realybėje tai menkai tikėtina ir netapo tokia problema, kokios tikėjosi kai kurių valstybių teisėsauga. Kitas pavyzdys – susipynę mitai apie genetinę inžineriją, implantuotas mikroschemas, nuotolinį žmonių valdymą“, – teigia tyrimo vadovė.

Mokslininkės tvirtinimu, šie ir kiti mitai visuomenei yra itin aktualūs, apie juos yra diskutuojama ir entuziastų bendruomenėse, o tokių diskusijų analizė parodo įtampą tarp visuomenės išreiškiamo socialinės kontrolės poreikio ir realių arba kaip tik nesamų grėsmių.

Tyrimas „Globalios naujųjų technologijų kūrėjų bendruomenės: kriminologinis pjūvis“ finansuotas VU Mokslo skatinimo fondo lėšomis (projekto Nr. MSF–JM–13). Tyrimą atliko projekto vadovė Maryja Šupa ir tyrėja Ingrida Kruopštaitė.