Studento įvaizdis visada buvo kiek mitologizuojamas. Nuo vagantų (klajojančių viduramžių studentų) laikų mokslo aukštumas šturmuojantis jaunuolis buvo vaizduojamas kaip nerūpestingas išmanus linksmuolis, labiau už mokslus siekiantis gyvenimo malonumų.

Lygiai toks pat studentas aptinkamas ir šiuolaikiniuose anekdotuose – linksmai gyvenantis nuo sesijos iki sesijos, o linksmybių erdvė dažniausiai ta pati – bendrabutis. Tačiau, Vilniaus universiteto administracijos vertinimu, bendrabučiai yra poilsio ir mokymosi erdvė. Kartais šie du požiūriai susikerta tarpusavyje, sukeldami rimtą konfliktinę situaciją.

Studijuoja ar studentauja?

Naujųjų mokslo metų pradžioje konfliktas dėl elgesio bendrabutyje kilo tarp Saulėtekio al. 39 įsikūrusio bendrabučio administracijos ir čia gyvenančių studentų, atvažiavusių studijuoti į Vilniaus universitetą pagal studijų mainų programas iš skirtingų pasaulio šalių. Kulminaciją konfliktas pasiekė spalio pradžioje, nors brendo jau seniai. Kaip galima matyti iš raštų Vilniaus universiteto administracijai, tuo, kas vyko bendrabutyje, buvo nepatenkinta ir dalis čia gyvenančių studentų, taip pat gretimo – Saulėtekio al. 41 bendrabučio gyventojai. „Studentai skundėsi, kad neįmanoma vakarais ilsėtis ir mokytis. Anot jų pasakojimų, Saulėtekio al. 39 bendrabutyje nuo š. m. rugsėjo 1 d. vyksta „nesibaigiantis” vakarėlis su alkoholiu, muzika, šokiais”, – teigiama viename iš raštų. Nurodoma, kad vakarėliai vyksta iki 3-4 valandos ryto.

Vaizdo medžiagoje, kurią nufilmavo vienas iš apsaugos darbuotojų, iškviestas raminti eilinio vakarėlio dalyvių, užfiksuotas bendrose bendrabučio patalpose besibūriuojantys jaunimas. Matyti, kad kai kurie studentai gurkšnoja alų… Tamsoje paskendusi Saulėtekio alėja, vienas šviečiantis bendrabučio langas, garsūs šūkavimai – tai kito vaizdo įrašo medžiaga. Gal užfiksuoti pažeidimai ir neverti didesnio dėmesio, tačiau nereikėtų pamiršti bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių, draudžiančių vartoti alkoholinius gėrimus bendro naudojimo patalpose, triukšmauti ir trukdyti kitiems mokytis ir ilsėtis.

Pažymima, kad problemų kilo jau per pirmą oficialų vakarėlį, vykusį rugsėjo 4 dieną. Jį organizavo VU studentų atstovybė ir mentoriai. Nacionalinių patiekalų vakarėlis buvo skirtas padėti iš skirtingų šalių suvažiavusiems studentams bendrauti tarpusavyje, tačiau jis užsitęsė ilgiau, negu buvo planuota. Kaip liudija VšĮ „Vilniaus universiteto būstas” direktorius Nerijus Cicilionis, kai jis tą vakarą apie pusę dvylikos nakties atvyko į bendrabutį, vakarėlio dalyviai dar nebuvo išsiskirstę. „Į bendrabutį įėjau kartu su viena mentore, kuri užsienio studentams nešė alų. Fojė radau apie 40 žmonių. Garsiai grojo muzika, buvo daug alaus ir kitų alkoholinių gėrimų. Dalis žmonių buvo balkone – rūkė, garsiai šūkavo”, – pasakoja N. Cicilionis.

„Vilniaus universiteto būsto” direktoriaus teigimu, raminti įsismarkavusius studentus visada būna sunku. „Kiek kartų esu buvęs vakarais bendrabutyje, su girtais studentais, nesvarbu, ar jie užsieniečiai, ar lietuviai, yra problemiška kalbėti. Dažniausiai susiduriama su visišku bendrabučio taisyklių ignoravimu. Kartais dėl įžūlaus studentų elgesio ir taisyklių nepaisymo kviečiama policija”, – prisipažįsta N. Cicilionis. Pasak jo, atrodo, kad dalis užsienio studentų atvažiavo į Vilnių ne mokytis, o studentauti. N. Cicilionio manymu, būtent tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios tarp bendrabučių administracijos ir studentų kyla konfliktinės situacijos.

Nesusikalbėjimo problema

Iš užsienio atvažiavę studentai taip pat turi ką pasakyti. Jų manymu, dalį atsakomybės dėl konfliktinių situacijų turi prisiimti ir bendrabučio administracija. Analizuojant penkių punktų raštą, kurį studentai pateikė Vilniaus universiteto administracijai, galima pastebėti, kad dažna konflikto atsiradimo priežastis yra paprasčiausias nesusikalbėjimas.

Bendravimo problema – viena iš esminių problemų, su kuriomis susiduria studentai, atvažiavę iš užsienio. Akivaizdu, kad žmogus, atsidūręs vienas svetimame mieste ir svetimoje šalyje, jaučia tam tikrą diskomfortą. Vakarėliai padeda studentams užsieniečiams atrasti naujų draugų, geriau susipažinti su bendrabučio kaimynais. „Mums tikrai patinka kartu gaminti valgį ir kalbėtis, bet jau keletą dienų mums neleidžiama vakarais sėdėti kartu virtuvėje ir valgyti”, – skundžiasi bendrabučio gyventojai.

Bendrabučio administracija aiškina, kad tokie studentų priekaištai yra ne visai pagrįsti. Tiesiog vakarėliai neretai buvo rengiami ne tik fojė, bet ir bendrose virtuvėse. Suprantama, jog kai virtuvę užima tam tikras skaičius žmonių, kiti bendrabučio gyventojai nebegali naudotis ja pagal paskirtį. „Gaminti maistą, valgyti ar ramiai kalbėtis virtuvėse niekas nedraudžia”, – tikina bendrabučio administracija.

Kaip problema įvardijama tai, kad studentai ne visada sugeba susikalbėti su bendrabučio darbuotojais. Užsieniečiai skundžiasi, kad ypatingų problemų kyla bandant bendrauti anglų kalba, kuri lietuviškai nemokantiems studentams dažniausiai būna pagrindinė bendravimo priemonė. „Mums, studentams užsieniečiams, yra tikrai sunku gyventi tarptautiniame bendrabutyje, kur niekas, net administratorius, nekalba angliškai”, – piktinasi studentai.

Pasak Vilniaus universiteto administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, konfliktinių situacijų atsiradimo priežastys įvairios. Jo manymu, čia ne tik nesusikalbėjimo klausimas. „Jeigu galėtume visus studentus užsieniečius apgyvendinti po vieną, įvairių problemų iš karto sumažėtų”, – įsitikinęs A. Pikturna. Šiuo metu dauguma studentų gyvena viename kambaryje dviese – tokiomis sąlygomis neretai atsiranda kultūriniai konfliktai, kambariokai nesugeba bendrauti tarpusavyje. Tuo pat metu A. Pikturna pažymi, kad mažiau nesklandumų dėl to iškyla su studentais, atvažiavusiais iš Rytų Europos. Vakarų Europos atstovai yra įpratę prie geresnių sąlygų, jie labiau vertina savo asmeninės gyvenimo erdvės neliečiamumą ir nenori ja su niekuo dalytis.

A. Pikturna teigia, kad studentai iš Rytų Europos yra pripratę prie griežtų bendrabučio taisyklių. Jiems dėl to nekyla jokių klausimų. Visai kita situacija yra su studentais, atvykusiais iš Vakarų. „Daugelis jų nėra gyvenę bendrabučiuose net savo šalyje. Jie nelabai įsivaizduoja, kas tai yra. Suprantama, kad žmogus, gyvenantis namuose su tėvais, turi visai kitas gyvenimo sąlygas negu studentas, gyvenantis bendrabutyje”, – pabrėžia A. Pikturna.

Konfliktinės situacijos sprendžiamos

Administracijos reikalų prorektorius nurodo, kad centrinė Vilniaus universiteto administracija stebi ir analizuoja situaciją bendrabučiuose. Po įvykusių konfliktų iš esmės buvo nagrinėjamos jų atsiradimo priežastys, bandoma ieškoti kompromisų ir atsirandančių problemų sprendimo būdų. Pasak A. Pikturnos, studentams užsieniečiams buvo parašytas atsakymas, kuriuo jie daugiau ar mažiau liko patenkinti.

Siekdama, kad konfliktinės situacijos nepasikartotų, administracija ėmėsi konkrečių veiksmų. Dirbti bendrabutyje buvo priimtas naujas jaunas darbuotojas, galintis laisvai kalbėti ne tik lietuviškai ir rusiškai, bet ir angliškai. A. Pikturna pažymėjo, kad ir pačioje administracijoje atsirado naujas žmogus, tiesiogiai atsakingas už užsieniečių bendrabutyje apgyvendinimą, kuris taip pat lengvai bendrauja su atvažiuojančiais studentais keliomis kalbomis.

Pasak A. Pikturnos, šiuo metu taisomas ir dar vienas svarbus trūkumas. Jis pažymi, kad VšĮ „Vilniaus universiteto būstas” sutartyje, kurią pasirašo visi bendrabutyje gyvenantys užsieniečiai, buvo labai nekonkrečiai surašytos taisyklės, kurių turi laikytis bendrabučio gyventojai. „Užsienio studentai dažniausiai yra linkę paisyti tvarkos ir įstatymų, bet jie gali tiesiog nežinoti visų elgesio bendrabutyje reikalavimų. Manau, kad kai pasirašydamas sutartį studentas įsipareigos laikytis konkrečių, čia pat surašytų, taisyklių – tai jis jų ir laikysis”, – sako A. Pikturna.

Galėtų būti ir geriau

Reikia pripažinti, kad bendrabučių problema Vilniaus universitete yra gana opi. Numatoma, kad bendrabutis turėtų būti vieta, kur studentas galėtų ne tik pailsėti, bet ir, jei reikia, pasimokyti, kitaip sakant – erdvė, visapusiškai pritaikyta gyvenimui ir studijoms, tačiau idealistinės vizijos susiduria su esamomis realijomis. „Šiandien bendrabutis atlieka tik tą funkciją, kad studentui yra kur grįžti pernakvoti”, – teigia A. Pikturna. Pasak jo, būtų gerai labiau pritaikyti Vilniaus universiteto bendrabučius ne tik gyvenimui, bet ir savarankiškoms studijoms, o gal ir laisvalaikiui, tačiau čia, kaip įprasta, susiduriama su lėšų klausimu.

A. Pikturna pripažįsta, kad tarp bendrabučių, kuriuose gyvena studentai lietuviai, ir bendrabučių, kuriuose gyvena studentai užsieniečiai, yra skirtumas. Nors užsieniečiai gali mėgautis geresnėmis gyvenimo sąlygomis, jie taip pat neretai lieka nepatenkinti. A. Pikturna teigia, kad tai atsitinka dėl to, kad net patys geriausi VU bendrabučiai neatitinka Vakarų Europos universitetų bendrabučių standartų. Tačiau administracijos reikalų prorektorius tikina, kad į tuos standartus orientuojamasi.

Pasak A. Pikturnos, į studentų pastabas ir pageidavimus bandoma atsižvelgti. Pavyzdžiui, jo manymu, būtų neblogai rasti galimybę praplatinti bendro naudojimo virtuves, padaryti taip, kad studentai čia galėtų ne tik gaminti maistą, bet ir valgyti, pabendrauti. Tačiau tokia galimybe džiaugtųsi pirmiausia studentai užsieniečiai. Prorektorius teigia, kad studentai, suvažiavę mokytis į VU iš skirtingų Lietuvos miestų, neturi tokios bendravimo tradicijos. Jie yra įpratę valgyti kambariuose ir greičiausiai joks virtuvės praplatinimas jų gyvenimo būdo nepakeis.

Kaip vieną iš trūkumų A. Pikturna įvardija tai, kad nei tarp studentų lietuvių, nei tarp studentų užsieniečių nėra jokio savivaldos organo, kuris galėtų padėti centrinei administracijai stebėti padėtį bendrabutyje, o gal net pasižymėti savarankiškai sprendžiant bendrabučio problemas. Pasak A. Pikturnos, toks savivaldos organas galėtų tapti tarpininku tarp studentų ir administracijos. „Reguliariai susitikinėti su visai studentais yra neįmanoma, tačiau su penkias šešiais atstovais nuo bendrabučio kiekvieną mėnesį susitikti nors pusvalandžiui ir aptarti, kokios yra problemos, kokie nusiskundimai – visai realu”, – svarsto A. Pikturna.

Administracijos reikalų prorektorius pažymi, kad, palyginti su butų nuomos kainomis Vilniaus mieste, bendrabučio kaina yra tikrai juokinga. „Studentai turi nepamiršti, kad valstybinės dotacijos bendrabučiams nėra. Bendrabučiai gyvena iš surinkto nuomos mokesčio”, – primena A. Pikturna. Pasak jo, norint iš esmės pagerinti gyvenimo sąlygas, reikėtų žymiai pakelti nuomos mokestį. Vilniaus universitetas nesiruošia to daryti, atsižvelgdamas į tai, kad bendrabučiai neretai tampa tikru išsigelbėjimu tiems studentams, kurie tiesiog negali sau leisti išsinuomoti butą ar kambarį. Tačiau, pasak A. Pikturnos, tam tikro bendrabučio nuomos brangimo išvengti nepavyks, nes pastaruoju metu smarkiai pabrango komunalinės paslaugos, išaugo išlaidos infrastruktūrai.

Grįždamas prie studentų užsieniečių problemų ir bendrabučio savivaldos idėjos, A. Pikturna pažymėjo, kad panašų vaidmenį šiandien jau atlieka mentoriai, tačiau norėtųsi aktyvesnio jų darbo. Prorektorius išreiškė nuomonę, kad ir Vilniaus universiteto studentų atstovybė galėtų aktyviau pasireikšti kuriant studentų savivaldą, skirti daugiau dėmesio kasdieniam studentų gyvenimui.

Trukdo ir triukšmas, ir suvaržymai

Gyvenimą Saulėtekio al. 39 bendrabutyje „Universitas Vilnensis” paprašė įvertinti ir keleto čia apsistojusių studentų užsieniečių. Jų vertinimai buvo skirtingi.

Mathiasas, atvažiavęs į Vilniaus universitetą dalinių studijų iš Vokietijos, pasiskundė, kad gyvendamas bendrabutyje jis susidūrė su tam tikrais nepatogumais. Labiausiai jam kenkė nuolatinis triukšmas. „Labai sunku pailsėti, kai norisi miegoti, o kažkas šalia vaikšto, garsiai kalba, šūkauja, linksminasi”, – sako jis. Tai ypač opi problema studentams, gyvenantiems šalia bendros virtuvės, kuri dažniausiai tampa neoficialia studentų susibūrimo vieta.

Studentai, atvažiavę dalinių studijų iš Rytų Europos, palankiau vertino bendrabučio gyvenimo sąlygas. Pasak Georgo, atvykusio iš Gruzijos, gyventi užsieniečiams skirtame bendrabutyje yra patogu. Jis prisipažino, jog iš kolegų lietuvių girdėjo, kad vietiniams studentams skirtuose bendrabučiuose gyvenimo sąlygos yra tikrai daug prastesnės. „Pats nežinau, niekada nebuvau lietuvių bendrabučiuose, bet mūsų bendrabutis gana geras”, – teigia jis.

Uljana – studentė iš Ukrainos, šiuo metu studijuojanti Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, pažymi, kad bendrabučio taisyklėse yra labai daug draudžiančių punktų. Ji nurodo, kad asmeniškai nejaučia dėl to didesnio diskomforto, nes panašios taisyklės galioja ir bendrabučiuose Lvovo mieste, kur ji studijuoja, tačiau pažymi, kad studentams iš Vakarų Europos, pripratusiems prie laisvesnio gyvenimo stiliaus, būna sunku susitaikyti su tam tikru jų asmeninių laisvių apribojimu. Taip pat ji sako, jog bendrabutis yra vienintelė erdvė, kurioje studentai jaučiasi galintys šeimininkauti. „Mes neturime kitos vietos, kur dar galėtume rengti vakarėlius, organizuoti kokius nors kitus renginius”, – sako ji.

Gana neblogai vertindami gyvenimo sąlygas Vilniaus universiteto bendrabutyje, daugelis studentų galiausiai vis vien užsimena, kad yra ir tam tikrų nepatogumų. Galima sakyti, kad visų problemų kertinis akmuo yra, viena vertus, triukšmas, kurį kelia kiti studentai, o kita vertus, bendrabučio taisyklės, griežtai reglamentuojančios studentų elgesį. Pasak Indiros, studentės iš Kirgizijos, bendrabutyje labai sunku rasti tikrai tylią vietą, kur galima būtų ramiai atsidėti savarankiškam darbui. Čia pat galime pateikti ir kitą nuomonę. „Studentams reikia turėti galimybę ne tik mokytis, bet ir prasiblaškyti, pasilinksminti”, – sako Vittoria, studentė iš Italijos.

Žinoma, ar gyventi bendrabutyje, ar ne, kiekvienas studentas sprendžia asmeniškai. Pavyzdžiui, Gerritas – studentas matematikas iš Danijos pasirinko kitą būdą. Jis kartu su draugu nuomojasi butą Vilniaus centre. Savo pasirinkimą jis pagrindė tuo, kad vykti iš bendrabučio į Matematikos ir informatikos fakultetą jam buvo toloka. „Be to, nesu įpratęs dalytis savo kambariu su kuo nors kitu”, – aiškina Gerritas.

Viktoras Denisenko