Vilniaus universiteto bibliotekoje, prie Lituanistikos skaityklos (Universiteto 3, III a.), iki spalio 22 d. veiks baltarusių etnografo Isako Serbovo (1871–1941) nuotraukų paroda. Tai puiki proga susipažinti su 1911–1913 m. kolekcijos nuotraukomis, kurios saugomos VU bibliotekos Rankraščių skyriuje.
Parodos tikslas – atkreipti Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkų ir visuomenės dėmesį į fotografinį I. Serbovo palikimą, saugomą Vilniuje. Parodą parengė Vilniaus universiteto biblioteka ir Europos humanitarinio universiteto Baltarusijos istorijos tyrimų institutas.
Kolekciją sudaro trijų mokslinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga. I. Serbovo kelionių akimirkos užfiksuotos ne tik nuotraukose, bet ir rankraštinėse bei publikuotose ataskaitose, kurios saugomos Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Rusijos geografų draugijos Šiaurės Vakarų skyriaus fonde (F34).
I. Serbovo fotografijose matome Polesės gamtinio regiono, apimančio didesnę pietų Baltarusijos ir šiaurės Ukrainos teritorijų dalį, kaimų gatveles ir gyventojus švenčių dienomis, valstiečių trobas ir žemės ūkio įrankius, klojimus ir tvartus, šieno džiovinimo įrenginius, tvarkingai sukrautas šieno kupetas, vėjo malūnus, medines bažnytėles ir kapinaites su aukštais šiam regionui būdingais kryžiais. Etnografas užfiksavo ir valstiečių buitinio gyvenimo akimirkas: moterys pjauna javus, rauna linus ir kanapes, verpia, skuta bulves, vyrai aria jaučiais ir ruošia šieną, vaikai gano avis… Į fotografo objektyvą pakliuvo ne tik Polesės šlėktos ir miestiečiai, bet ir įvairių religijų, tautinių mažumų atstovai – čigonai, žydai.
Fotografas įamžino Polesės gamtą ir žmogaus poveikį jai: pelkių sausinimą, kelių tiesimą pelkėse, Oginskio kanalą, kuris pirmasis sujungė Baltijos ir Juodosios jūros baseinus.
Ypatingą vertę turi etnografiniai portretai, kuriuose I. Serbovas perteikė valstiečių charakterį ir tradicinį regiono kostiumą. Gausiai ornamentuoti balti moterų drabužiai ir įmantrūs galvos apdangalai liudija aukštą meninę ir buitinę valstiečių kultūrą. Fotografo objektyvas užfiksavo pasiturintį XX a. pirmosios pusės Baltarusijos valstiečių gyvenimą.
Nuotraukų geografija apima šiuolaikines Minsko, Bresto, Gomelio ir Mogiliovo apskritis. Iš 73 gyvenviečių, kuriose fotografavo I. Serbovas, mūsų laikais aštuonios dabar priklauso Ukrainai. Suprantama, kad etnografo surinkta medžiaga svarbi ne tik tradicinio Baltarusijos ir Ukrainos pasienio, bet ir viso Polesės regiono kultūriniams tyrimams.
Šiandien apžvelgdami I. Serbovo fotografinį palikimą mes galime konstatuoti jį esant pirmuoju baltarusių vizualiniu antropologu. Jį galima laikyti vienu iš Baltarusijos etnografinės fotografijos lyderių. Šis tyrinėtojas tapo pirmu archajinės Polesės regiono praeities fotokorespondentu.
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma baltarusių etnografo Isako Serbovo (1871–1941) 1911–1913 m. darytų 435 etnografinių nuotraukų kolekcija iš Minsko gubernijos Bobruisko, Barysovo, Červenės, Mozyriaus, Pinsko, Rečycos ir Slucko apskričių. Ši dokumentų kolekcija ypač vertinga tyrinėjant Baltarusijos etnografiją, tradicinę kultūrą, tautinį kostiumą ir architektūrą. Tai unikalus anų laikų vizualinis šaltinis, atskleidžiantis, kokia buvo Baltarusija ir baltarusiai prieš 100 metų.
Komentarų nėra. Būk pirmas!