Universitetas dažnai asocijuojasi su tam tikra tradicija. Kiekviena aukštoji mokykla stengiasi pabrėžti savitumą, akademinius ir socialinius principus, kuriais ji vadovaujasi, savo vietą mokslo ir studijų pasaulyje. Kita vertus, šiandien kiekvienas universitetas siekia pademonstruoti ir savo modernumą, sugebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančio pasaulio iššūkius. Universitetai keičiasi ir šių pokyčių perpratimas leidžia prognozuoti tai, kaip aukštosios mokyklos gali atrodyti po kelių dešimtmečių. Tačiau kai kurie ekspertai (pavyzdžiui, šiame straipsnyje minimas futurologas prof. Davidas Passigas) įspėja, kad spėlionės apie universitetų ateitį yra rizikingas reikalas, nes ateitis ir jos nulemti pokyčiai gali pranokti visus mūsų lūkesčius.

Vilniaus universitetas kuria ateities pamatus šiandien

Vilniaus universitetas jau šiandien aktyviai dalyvauja projektuose, kurie turėtų užtikrinti universiteto raidą artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui, šiais metais duris turi atverti naujas VU bibliotekos pastatas Saulėtekyje. Apie šį projektą daug kartų rašėme. Verta priminti, kad tai nebus dar viena klasikinė biblioteka, bet Mokslo komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), kurio funkcijos yra daug platesnės. Planuojama, kad MKIC užtikrins universiteto studentams ir dėstytojams (bei kitiems suinteresuotiems asmenims) plačias informacijos paieškos galimybes. Pastate bus įrengtos darbo ir poilsio zonos, o jis pats bus atviras lankytojams 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę. Tokį MKIC darbo laiką nulems šiuolaikinių universitetinių studijų principai, kai studentui suteikiama daugiau savarankiškumo ir laisvės (ypač įvedus modulinio pobūdžio studijas), o informacijos poreikis tik auga.

Kitas svarbus projektas – tai integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimas. Beje, MKIC yra vieno tokio centro – „Saulėtekio“ slėnio – dalis. Tokie integruoti centrai, kur mokslas gali atrasti sąlyčio taškų su verslu, nėra naujiena pasaulyje, tačiau Lietuvos universitetams bei kitoms mokslo ir verslo struktūroms tai yra naujas raidos etapas. Universiteto funkcijos plečiasi, jos jau nėra apribotos vien studijų ar mokslo tyrimų sritimi. Numatoma, kad universitetų ir verslo struktūrų sąsaja padės pagrindą ateities ekonomikai. Slėniai turėtų padėti įgyvendinti Lietuvos, kaip šiuolaikinių technologijų ir inovacijų šalies, strategiją. Nuo šių projektų sėkmės priklauso ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir šalies ateitis.

Universitetai 2030 metais

Kalbant apie bandymus pažvelgti į ateitį, verta paminėti ne taip seniai paskelbtą viziją „Mokslioji Lietuva 2030“. Tai bandymas projektuoti šalies ateitį, paremtą tokiais dalykais kaip nuolatinis žmonių mokymasis, kūrybiškumas, naujovės ir mokslo žinių taikymas. Kaip ir dauguma vizijų, „Mokslioji Lietuva 2030“ piešia idealų pasaulį, kuris labiau primena utopiją nei realybę (kad ir ateities). Tačiau, kita vertus, ši vizija nubrėžia idealistines gaires, kurias tikrai vertėtų pabandyti paversti realių darbų vaisiais.

Vizijoje daugiau dėmesio skiriama žmogui – kūrybingos ir veržlios mokslo visuomenės atstovui. Kaip rašo vizijos kūrėjai, fantazuodami apie 2030 metus: „Lietuvos ekonomikos centre yra antrepreneris, verslus ir sumanus žmogus, globalios ekonomikos „kūrybinės revoliucijos“ augintinis ir vėliavnešys. Jis sugeba įžvelgti dar tik gimstančias naujas verslo galimybes, išlikti „ant bangos“, neprarasdamas vertybinių orientyrų. Lietuviškoji verslumo kultūra sintetina šiaurietiško pasitikėjimo ir bendradarbiavimo, vokiško sistemiškumo ir organizuotumo, anglosaksiško iniciatyvumo, savikliovos ir drąsos rizikuoti pradus.“ Suprantama, kad tokį žmogų kažkas turi išugdyti ir ta atsakomybė pirmiausia tenka aukštosioms mokykloms.

Kokie gi bus Lietuvos universitetai 2030 metais? Vizijos autoriai bando atsakyti ir į šį klausimą. Pasak jų, universitetai turi tapti „Lietuvos ūkio plėtros atrama ir miestų ekonomikos dalimi“. Vizijos kūrėjai tikisi, kad po aštuoniolikos metų Lietuvos aukštosios mokyklos sėkmingai konkuruos tarptautinėje erdvėje. „Daugiakalbiai, tarptautiški universitetai, tapę gyvybingų daugiakultūrinių socialinių mokslų židiniais, šalyje tolygiai paskirsto žmogiškuosius išteklius, išsilavinimą ir verslumo lygį“, – toks ateities aukštųjų mokyklų paveikslas piešiamas vizijoje. Taip pat nurodoma, kad ateityje Lietuvos aukštosios mokyklos „yra perorientuotos nuo akademizmo į asmens kūrybiškumo, inovatyvumo, verslumo ugdymą“, t. y. formuoja minėtą ateities antreprenerį.

Nauja universitetų forma – inkubatoriai

Kartais kalbėti apie universitetų ateitį sunku dėl tam tikrų sąvokų neapibrėžtumo. XXI a. pasaulio jau nebeįmanoma pavadinti „industriniu pasauliu“ klasikine prasme. Senos formacijos industrinę visuomenę keičia žiniomis paremta visuomenė. Industrinis veiksnys čia vis dar yra svarbus, bet tenka kalbėti ir apie šios srities pokyčius – žmonių protą vis labiau užvaldo kūrybinės industrijos, jų raida. Apie tai kalbėjo neseniai Lietuvoje lankęsis Stanfordo universiteto atstovas prof. Henry Etkowitzas. Kartu su kitais ekspertais iš užsienio jis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“, kurią bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija gegužės 17 – 18 dienomis organizavo stebėsenos ir analizės agentūra „MOSTA“. Pasak H. Etkowitzo, klasikinį akademinį žinojimą keičia polivalentinis žinojimas, sujungiantis fundamentines akademines, teorines ir praktines žinias. Tai tampa naujos ekonominės bazės pagrindu

H. Etkowitzas kalbėjo apie „antreprenerinius universitetus“. Tokio pobūdžio universitetai, be studijų ir mokslo tyrimų, prisiima sau ir trečią misiją – formuoja mokslo, studijų ir verslo inkubatorius, kaip naują studijų formą. Pasak H. Etkowitzo, tokia mokymo forma yra vienodai priimtina ir inžinerinių, ir meno studijų studentams. Inkubatoriaus aplinka leidžia jaunimui iš karto naudotis savo įgytomis žiniomis, pasitelkti jas naujų verslo idėjų kūrimui ir įgyvendinimui.

Profesoriaus teigimu, atėjo laikas grįžti prie situacijos, kai mokslas ir mokymas vėl atsiranda vienas šalia kito. „Kai atlieki tyrimą kartu su studentais – juos mokai. Be to, atlikti tyrimą kartu su studentais yra daug efektyviau. Geriausios idėjos ateina iš geriausių studentų, todėl mokslininkai neretai yra linkę atrinkti studentus sau į mokinius, kviesti juos dirbti kartu, siekti, kad jie liktų universitete ir baigę studijas“, – sakė H. Etkowitzas. Jo teigimu, daugiausia naujų verslo idėjų irgi kyla iš studentų. Profesoriaus nuomone, laboratorijų-inkubatorių uždavinys yra tas, kad studentai būtų mokomi dirbti kartu. Svarbu, kad dirbdami komandoje jie stengtųsi produkuoti naujas idėjas, vertintų jų įgyvendinimo galimybes. Pasak H. Etkowitzo, neretai studentai nori tęsti tokį darbą ir už universiteto ribų, savo jėgomis kurdami naujas inovatyvias įmones.

Ar internetas nužudys universitetą?

Internetui prognozuojamas daugelių dalykų žudiko vaidmuo. Buvo laukiama (ir tebelaukiama), kad internetas nužudys knygą, kiną, televiziją, tradicinę spaudą ir t. t. Šiandien pradedama kalbėti, kad internetas gali pasimatuoti ir tradicinių universitetų žudiko kaukę. Tai dar viena tema, kurią per savo vizitą Vilniuje aptarė H. Etkowitzas. Žinios ir mokymosi galimybės virtualioje erdvėje tampa vis prieinamesnės. Gali būti, kad artimiausioje ateityje universitetų auditorijos ištuštės, nes studentai neturės poreikio lankytis paskaitose – jie galės daryti tai virtualiai, prisijungdami prie paskaitų per internetą ar parsisiųsdami paskaitos įrašą ir klausydamiesi jos jiems patogiu metu.Apie technologijų poveikį ateities universitetui Vilniuje kalbėjo ne tik H. Etkowitzas, bet ir Naujosios Zelandijos aukštojo mokslo komisijos vadovė Belinda Clark. Ji pažymėjo, kad Europa susiduria su demografinėmis problemomis, o tai reiškia, kad ES universitetai, patrauklūs trečiųjų šalių piliečiams, stengsis pritraukti kuo daugiau studentų iš užsienio. „Technologijos leidžia žmonėms bendrauti tarpusavyje, jos suteikia galimybę skleisti informaciją“, – sakė B. Clark. Nuotolinės studijos gali būti vienas iš variantų, leidžiančių pritraukti daugiau studentų užsieniečių. Bet čia slypi kitas pavojus – studijų medžiagą, patekusią į virtualią erdvę, gali lengvai nukopijuoti (arba, kitaip sakant, pavogti) kiti universitetai. Globalios konkurencijos sąlygomis tai irgi yra svarbus veiksnys.

Sunkiai nuspėjama ateitis

Futurologas prof. Davidas Passigas iš Izraelio Ber-Ilan universiteto mano, kad nuspėti aukštųjų mokyklų ateitį galima tik tuo atveju, jeigu mes iš tikrųjų sugebėsime suprasti tuos iššūkius, kurie laukia universitetų ateityje. Pasak D. Passigo, aukštojo mokslo institucijų pokyčius lems besikeičiantys visuomenės poreikiai. „Universitetai irgi turės keistis. Ne adaptuotis, o būtent keistis“, – pažymėjo D. Passigas. Šias mintis jis irgi išsakė jau minėtoje tarptautinėje konferencijoje „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“.

Nuspėti ateitį yra sunku ir dėl tos priežasties, kad šiandien, futurologo teigimu, mūsų lūkesčiai nespėja paskui realius pasaulio pokyčius. „Tai, kas, mūsų manymu, bus po dekados, nutinka greičiau“, – teigė D. Passigas. Pasak jo, mokslinės pažangos greitis auga. D. Passigo skaičiavimais, numatoma mokslinė pažanga, kuri bus pasiekta per XXI a., pagal savo apimtis prilygs ankstesniems 20 tūkst. žmonijos metų. Kitaip sakant, nuspėti, kaip pasaulis (ir aukštosios mokyklos) atrodys po šimto metų, mes turime tiek pat šansų, kiek pirmykštis žmogus turėjo šansų nupiešti savo vaizduotėje mūsų dienų viziją.

D. Passigo teigimu, jau aišku, kad pačiu artimiausiu metu visuomenė turės kitų, nei rengiami dabar, specialistų poreikį. Pasak futurologo, perspektyviausios artimiausios ateities sritys yra genetika, nanotechnologijos ir robototechnika. Jo teigimu, mūsų vaikai ar anūkai, stodami į universitetą, greičiausiai galės rinktis tarp tokių specialybių kaip dirbtinis intelektas, bioinformatika, kvantinė kompiuterija, virtuali realybė, ludologija (žaidimų filologija, virtualus ūkis) ir pan. Naujos studijų programos išstums senas ir neaktualias. Keisis ir pats žmogus – homo sapiens vietą užims homo universalis.

Žinoma, D. Passigo pamąstymai skamba kaip fantastinio romano siužetas, tačiau čia yra apie ką susimąstyti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ateitis iš tikrųjų ateina greičiau, nei mes tikimės.