Vasario 15 dienos vakare asteroidas 2012 DA14 praskriejo pro Žemę. Mažiausias atstumas tarp Žemės ir asteroido tuomet buvo maždaug 27 700 km, t. y., tik šiek tiek daugiau nei du Žemės skersmenys. Šio asteroido skersmuo – maždaug 45 metrų, o masė – maždaug 140 000 tonų. Tai didžiausias kosminis kūnas, kurio praskriejimą taip arti Žemės pirmą kartą pavyko užregistruoti per visą artimų Žemei asteroidų stebėjimų istoriją.
Jokio susidūrimo su Žeme pavojaus nebuvo. Dėl Žemės gravitacijos lauko įtakos asteroido orbita gerokai pasikeitė, kai jis prasilenkė su Žeme. Asteroido elipsinės orbitos didysis pusašis sumažėjo nuo 1 AU iki 0,9 AU (1 AU (astronominis vienetas) lygus vidutiniam atstumui tarp Žemės ir Saulės arba 149,6 milijonų kilometrų), o orbitinis periodas nuo 366 dienų iki 317 dienų. Kitą kartą arčiausiai Žemės šis asteroidas priartės tik 2046 m., bet tuomet jo mažiausias atstumas iki Žemės bus didesnis – apie 2 milijonus kilometrų.
Jeigu tokio dydžio asteroidas kaip 2012 DA14 susidurtų su Žeme, Žemės atmosferoje sukeltų sprogimą ,kurio energija prilygtų 2,4 megatonų trotilo (TNT) sprogimo energijai. Toks sprogimas virš gyvenamos vietovės būtų vietinė katastrofa – sprogimas nuniokotų ir sugriautų statinius maždaug 25 kilometrų spinduliu nuo sprogimo epicentro ir sukeltų pavojų žmonių gyvybei.
Žymiai pavojingesni Žemei ir jos gyventojams būtų susidūrimai su didesniais asteroidais. Dėl to daugelyje šalių yra vykdomi pavojingų Žemei asteroidų stebėjimai. Tokiais asteroidais laikomi asteroidai, kurie gali priartėti prie Žemės arčiau, kaip per 7,5 milijonų kilometrų, ir kurių matmenys ne mažesni kaip 150 metrų. Iki šiol atrasta apie 1400 tokių objektų, tačiau manoma, kad jų turėtų būti kelis kartus daugiau.
Nei vienas iš atrastųjų pavojingų Žemei asteroidų nekelia realios grėsmės Žemei. Tačiau tai nereiškia, kad tokios grėsmės visai nėra. Daugybė kraterių, matomų Mėnulio, Merkurijaus ar Marso paviršiuje, liudija, kad juos smarkiai bombardavo krintantys meteoritai (asteroidai). Ne išimtis ir Žemė. Tik Žemėje daugelį smūginių kraterių suardė ir užlygino vulkaniniai ir tektoniniai reiškiniai bei erozija.
Vienas iš geriausiai išlikusių kraterių yra Baringerio krateris Arizonoje (JAV). Manoma, kad šį 1 200 metrų skersmens ir 170 metrų gylio kraterį išrausė 50 metrų skersmens meteoritas (asteroidas), nukritęs šioje vietovėje prieš 50 000 metų. Kitas, įspūdingesnis pavyzdys yra Chicxulub krateris (Jukatano pusiasalis, Meksika). Šio kraterio skersmuo apie 180 kilometrų. Manoma, kad jį suformavo prieš 66 milijonus metų nukritęs maždaug 10-20 kilometrų skersmens asteroidas. Asteroido sprogimo energija galėjo siekti apie 100 milijonų megatonų TNT. Šis asteroido smūgis turėjo sukelti globalinę katastrofą: didžiulius žemės drebėjimus, žemynines nuošliaužas, cunamius. Į Žemės atmosferą turėjo būti pakelti milžiniški dulkių debesys, kurie užtemdė Saulę. Dėl to klimatas staigiai ir ilgam atšalo. Manoma, kad dėl to galėjo išnykti daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, tarp jų ir dinozaurai.
Tokio dydžio asteroido susidūrimas su Žeme šiais laikais sukeltų grėsmę civilizacijos išlikimui Žemėje. Tačiau tokių katastrofiškų smūgių tikimybė labai maža – tai gali įvykti tik kartą per 100 milijonų metų. Mažesnių asteroidų susidūrimo su Žeme tikimybė didesnė. Pavyzdžiui, 1 kilometro skersmens asteroidas gali smogti Žemei kartą per kelis šimtus tūkstančius metų, o 50 metrų dydžio asteroido smūgio galima tikėtis kartą per 100 metų.
Komentarų nėra. Būk pirmas!