Artėja žiema ir dažnas, palikę darganotą ir šaltą Lietuvą, vykstame į šiltuosius kraštus pasilepinti saulės spinduliuose, pasimaudyti jūroje. Ar nekenkia toks „šalta–karšta–šalta“ kontrastas žmogaus organizmui?
Atsako VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos prof. Virginijus Šapoka.
Atostogos apskritai yra labai sveikintina. Puiku, jei žmogus atostogaudamas sugeba išjungti mobilųjį telefoną, nevadovauti iš pajūrio, miško ar ežero pakrantės. Atostogos negali būti kaupiamos keletą metų. Organizmui reikia pailsėti kasmet, o dar geriau – du kartus per metus. Pakeisti aplinką reikalauja kiekvieno žmogaus organizmas, net jei jis išoriškai ir tvirtai atrodo.
Išvykos į užsienį turi pliusų ir minusų. Pliusai – nauja aplinka, atitrūkimas nuo darbo, egzotiški vaizdai. Lietuviai dažniausiai važiuoja į pietų šalis, kur mėgaujasi pasyviu poilsiu. Tai gal ir nėra pats geriausias poilsis, bet pietų kraštuose garantuotai yra daugiau saulės, o ir maudynės sukelia daug didesnį malonumą. Saulė mūsų platumai yra svarbi, nes mes vis dėlto neturime tiek saulėtų dienų, kiek kitos valstybės. Kita vertus, nevertėtų užmiršti, kad daugumos tautiečių oda nėra pasiruošusi priimti tokio intensyvumo saulės spindulių. Kitas didelis minusas – adaptacija. Į pietų kraštus dažnai skrendama tada, kada pas mus būna šalta, kartais net minusinė temperatūra, o nuvykus pasitinka karštis. Organizmas patiria adaptacinį šoką. Be klimato pokyčių, prisideda dar ir kiti veiksniai: kitas maistas, saviti prieskoniai, vaisiai, daržovės, atsiranda tikimybė pasireikšti alergijai. Temperatūros svyravimai, kaitri saulė sukelia Herpes virusinės infekcijos paūmėjimą. Didesnė nauda, jei žmogus kitame klimate pabūna ilgesnį laikotarpį, ne mažiau kaip 10–15 dienų – tai adaptacinis periodas, per kurį organizmas prisitaiko. Pasyvus poilsis tinka tiems, kurie tiesioginiame darbe dirba fizinį darbą, daug juda. Protinį darbą dirbantiesiems reikėtų rinktis poilsį su fizinio aktyvumo elementais. Blogai, kada neįvertinę savo organizmo pajėgumo kartais užsibrėžiame tikslą įveikti sudėtingus, daug ištvermės ir gero fizinio pasirengimo reikalaujančius maršrutus. Be to, keliaujant vadinamaisiais „necivilizuotais“ maršrutais smarkiai padidėja rizika susirgti egzotinėmis ligomis. Neretai tokiems poilsiautojams po kelių savaičių inkubacinio periodo išsivysto uodų, vabzdžių, erkių įkandimo sukeltos ligos arba paūmėja senos lėtinės ligos.
Tad ilsėkimės protingai ir, aišku, neperlenkime lazdos savo užsibrėžtais atostogų tikslais.
Komentarų nėra. Būk pirmas!