„Šiuo metu abiturientai pasirašo studijų sutartis su universitetais. Nemažai jų rinkosi humanitarines studijas, tačiau vis netyla kalbos, kad šiuo metu Lietuvai reikia vis daugiau tiksliųjų mokslų atstovų, inžinierių. Esą Lietuva gali konkuruoti tik kurdama didelę pridėtinę vertę turinčius produktus: išmaniąsias technologijas, lazerius, bio- ir nanotechnologijas ir t. t. Tad kur yra filologijos studijas pasirinkusių studentų vieta?“ – klausė „Žinių radijo“ laidos „Atviras pokalbis“ vedėjas Ridas Jasiulionis. Apie tai laidoje diskutavo trys VU Filologijos fakulteto studentai: Elžbieta Banytė (intermedialiosios literatūros studijos), Tomas Riklius (klasikinė filologija) ir Julija Lekavičiūtė (prancūzų filologija).

„Lietuvai tikrai reikia pragmatiškų specialybių, tiksliųjų mokslų atstovų, inžinierių, medikų. Tačiau ir humanitarinių bei socialinių sričių atstovai kuria svarbius išliekamąją ir kultūrinę vertę turinčius dalykus. Šalis be savo kultūros, istorijos, literatūros – tai šalis be savo tapatybės“, – sakė T. Riklius.

„Klausimas, ar Lietuvai reikia filologų, absurdiškas. Juk nekeliame klausimo, ar reikia filologų JAV, Rusijai ar Jungtinei Karalystei, bet kažkodėl iškėlėme klausimą, ar Lietuvai reikia filologų. Lygiai taip pat galėtume klausti, ar Lietuvai reikia inžinierių, matematikų, menininkų. Kiekvienas protingas ir dėl savo valstybės besistengiantis žmogus yra reikalingas. Tad klausimas, kas labiau reikalingas – matematikas ar filologas – nekorektiškas. Mano nuomone, laisvai mąstantys humanitarai yra absoliuti būtinybė“, – tvirtino Elžbieta.

Lietuvoje tiek Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, tiek Vyriausybės nuolat raginama studijuoti tiksliuosius, inžinerinius ir gamtos mokslus, jiems teikiamas prioritetas. Ne kartą skambėjo aukščiausių šalies pareigūnų pasisakymai, kuriais buvo menkinami socialiniai ir humanitariniai mokslai. „Ir taip elgiasi gerbiami Lietuvos politikai, Vyriausybės nariai, teigiantys, kad socialinius ar humanitarinius mokslus baigusieji tik papildo bedarbių gretas. Tai visiška netiesa. Filologai tikrai nebadauja“, – savo mintį papildė intermedialiųjų literatūros studijų magistrantė.

Birželį švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė ministerijos vardu atsiprašė už pastaruoju metu reiškiamą nekorektišką nuomonę dėl socialinių mokslų ir jų absolventų ateities. „Tikrai neturime tikslo supriešinti socialinius ir technologinius mokslus. Ne kartą buvo pabrėžta, kad socialinių mokslų absolventai puikiai prisitaiko paslaugų sferoje, kurios darbuotojai iš tiesų Lietuvai yra reikalingi, tačiau vien iš paslaugų sferos valstybė neišgyvens ir ekonomika neaugs. Valstybės strategija nukreipta į tai, kad daugiau dėmesio būtų skiriama mokslo ir mokslo centrų skatinimui bei inovacijoms. Mes turime padėti atkreipti dėmesį į technologinius ir gamtos mokslus“, – tą kartą tikino S. Kauzonienė. Ji taip pat pabrėžė tai, kad pasigirdę darbo biržos vertinimai, jog socialinių mokslų absolventai – potencialūs bedarbiai, nėra teisingi.

„VU Filologijos fakultetas pagal studijuojančių ir priimamų studentų skaičių nusileidžia tik Ekonomikos bei Matematikos ir informatikos fakultetams. Tai reikšmingi skaičiai. Ir nors fakultete kelis paskutinius dešimtmečius studijuoja išties nemažai merginų, taip buvo ne visuomet. Be to, dažna mūsų studentė mokykloje labai stengėsi, siekė aukščiausių mokslo rezultatų. Būtent šios savybės svarbios filologijos moksluose – jiems reikia skirti pastangų“, – pasakojo Tomas. Jo mintį pratęsė Julija: „Studijuojančių moterų daugėja, galime tai matyti ir kituose fakultetuose. Demografiškai moterų yra šiek tiek daugiau nei vyrų, didesnis jų procentas siekia aukštojo mokslo. Mitus apie moteriškas ir vyriškas specialybes pagaliau reikia sugriauti – visos specialybės vienodai atviros abiem lytims. Sutarčių sudarymo metu Saulėtekyje prie fizikų stendo sėdėjo beveik vien merginos.“

Vakaruose filologija – tai prestižinis mokslas, kurio daugiausia siekia intelektualai. Lietuvoje susidariusi nuomonė, esą filologiją studijuojantys vaikinai jau savaime nevyriški, yra ydinga. Prie šio mito kūrimo veikiausiai prisideda ir padėtis mokyklose, kur, skirtingai nei Vakarų pasaulyje, su moksleiviais dirba beveik vienos moterys. Tai formuoja iškreiptą įsivaizdavimą tiek apie filologus, tiek apie besirenkančius mokytojo kelią. „Dirbu mokytoja Vilniaus licėjuje. Ten pat atlikau praktiką, vedžiau antikos žinių būrelį. Mokytojo darbas man patiko. Tačiau Vilniaus universiteto filologo diplomo nepakanka norint dirbti mokyklose“, – guodėsi Elžbieta. Ją papildęs Tomas papasakojo apie naują gretutinių pedagogikos studijų galimybę ir dvigubą bakalauro laipsnį, atveriantį mokyklų duris. Tačiau mokytojo darbas tarp filologų nėra labai populiarus, šiuo metu vis daugiau jų save realizuoja verslo sektoriuje.

Apie vieną rečiausių ir sudėtingiausių universiteto studijų programų – užsienio šalyse nuo seno labai vyrišką klasikinę (senovės graikų ir lotynų) filologiją – Tomas papasakojo plačiau: „Labai gaila, kad po mokyklų programų pertvarkos mokiniai šiuo metu beveik nesusiduria su antikos studijomis. Juk būtent jos, mūsų kultūros pamato studijos, suteikia pagrindą bet kokiam šiuolaikinės kultūros pažinimui. Šiuo metu dirbu grafikos ir įvaizdžio kūrimo dizaineriu. Ši veikla tarsi nėra tiesiogiai susijusi su klasika. Bet antikos studijos gelbsti ir čia. Klasikos studijos suteikia gilesnį supratimą, kodėl taip yra ir kodėl reikėtų daryti būtent taip“, – tvirtino Tomas.

„Prancūzų kultūros studijos – tai mano avantiūra. Tačiau dabar šios mums svetimos kultūros pažinimas leidžia man pažvelgti, kaip tautos identitetas atsiskleidžia prancūzų, o kaip mūsų kultūroje, literatūroje ar kalboje, ir šiek tiek daugiau suprasti apie mus pačius“, – pabrėžė Julija. Anot jos, juokinga vaikytis perspektyvų, mat tai, kas dabar atrodo perspektyvu, veikiausiai po penkerių ar dešimties metų taip nebeatrodys.

Merginą papildė Elžbieta: „Filologija visuomet perspektyvi. Tai bendrųjų žmogiškų kompetencijų ir dvasinės kultūros ugdymas. Žmogus išmoksta mokytis, o tai itin svarbu šiuolaikinėje greitai besikeičiančioje visuomenėje. Vis svarbiau tampa interpretacinės žmogaus galimybės, analitiniai gebėjimai, įprotis daug dirbti, noras ir mokėjimas mokytis, daryti išvadas apie kultūrinę situaciją, apibendrinti. Tarkime, Didžiosios Britanijos žvalgybos vadas yra filologas klasikas. Britai ne šiaip sau jam patikėjo šį postą.“

Humanitarinių ir socialinių studijų poreikį rodo ir tai, kad jų finansavimas beveik visuomet išlieka stabilus, skirtingai nei „populiariųjų“ studijų programų, ilgainiui patiriančių parengtų specialistų perteklių ir Vyriausybės skiriamų lėšų karpymus. Perspektyvumo vaikymasis dažnai sunkiai suderinamas su ilgalaikės perspektyvos siekiu. Dar vienas paplitęs mitas – kad filologija yra vien kalbos studijos, o Filologijos fakultetas – tai kalbų mokykla. Filologija yra gerokai platesnės studijos, Vakarų pasaulyje žinomos humanities vardu, orientuotos į lanksčios, atviros, plačiai ir kūrybingai mąstančios asmenybės, ateities intelektualinio lyderio formavimą. Tai kultūros, literatūros, istorijos, naujausių meno tendencijų studijos, siekiančios derinti senas tradicijas su naujausiais mokslo ir humanitarinės minties laimėjimais.

„Filologija suteikia pagrindus suprasti ir interpretuoti kultūrą, suteikia daug peno mintims. Man tai leidžia dirbti ir siekti įsitvirtinti reklamos srityje. Taip atsirado ir reprezentaciniai leidiniai, ir Filologijos karjeros tinklas, ir naujausi Vilniaus universiteto grafiniai darbai“, – atskleidė Tomas. Jį papildė Julija: „Šiuo metu vis daugiau komunikacijos, informacinių technologijų, verslo įmonių kviečiasi filologus. Prisiminkime „Microsoft“ šūkį: „Filologą išmokyti dar vienos kalbos, šį kartą programavimo, yra daug lengviau nei programuotoją išmokyti užsienio kalbų. Tad filologas yra universalesnis, du viename.“

Šiuolaikinė verslo erdvė labai plati, ji neapsiriboja viena šalimi, todėl nuolat reikia žmonių, išmanančių skirtingas kalbas. Kiek kitokią motyvaciją turi JAV bankai, rodantys išskirtinį susidomėjimą filologais klasikais: esą žmogus, sugebėjęs išmokti tokią gausybę netaisyklingų graikų kalbos veiksmažodžių, sugebės perprasti ir bankines operacijas. O ir Lietuvoje daugybės vokiečių filologų ar skandinavistų dirba bankuose, klientų aptarnavimo, projektų, tarptautinės komunikacijos srityse. Lyderiaujančios tarptautinės ir Lietuvos įmonės, pasinaudodamos Filologijos karjeros tinklu, nuolat ieško būsimų darbuotojų.

Parengta pagal „Žinių radijo“ laidą „Nuomonių studija“.