Prigimtinė universitetų autonomijos teisė nėra ir negali būti absoliuti jau vien todėl, kad aukštosios mokyklos yra finansuojamos biudžeto lėšomis. Tai pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris savo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, jog aukštųjų mokyklų veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima. Europos valstybių praktika taip pat rodo, kad vienoks ar kitoks valstybinis finansinių, darbuotojų atrankos klausimų reguliavimas yra vykdomas.
Kita vertus, mūsų bendruomenė nereikalauja pripažinti absoliučios universiteto autonomijos. Štai čia norėčiau atkreipti dėmesį į esminį universiteto autonomijos aspektą. Neginčijant fakto, kad valstybinis universitetų veiklos reguliavimas turi būti vykdomas, terminas „valstybinis reguliavimas“ šiuo atveju turėtų būti suprantamas išimtinai kaip atskaitomybė. Kitaip tariant, universiteto veikla turi būti teisėta, privalo būti atliekamas griežtas vidinis ir išorinis veiklos auditas; turi būti prižiūrima, ar aukštoji mokykla nepažeidžia jos veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų. Tačiau „valstybinis reguliavimas“ jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip universiteto veiklos krypčių nustatymas, nes valstybė negali tiesiogiai dalyvauti organizuojant aukštosios mokyklos veiklą. Valstybinis aukštųjų mokyklų veiklos reguliavimas negali būti tapatinamas su, pavyzdžiui, AB „Lietuvos energija“ veiklos reguliavimu. Juk pastarosios atveju valstybės reguliavimas apima ne vien licencijuojamos veiklos teisėtumo priežiūrą, bet ir reikalavimą vykdyti nacionalinius strateginius energetikos sektoriaus planus.
Kodėl aukštųjų mokyklų veiklos reguliavimas turi apsiriboti atskaitomybe, o valstybė negali tiesiogiai dalyvauti organizuojant universiteto veiklą?
Atsakymas glūdi aukštojo mokslo autonomijos principo istorinėje raidoje. Autonomijos principas atsirado kartu su klasikinio Vakarų universiteto gimimu XIII a. Šie feodalinėje santvarkoje sukurti universitetai turėjo visišką veiklos laisvę tiek sprendžiant finansinius klausimus, tiek organizuojant akademinę veiklą. Klasikinio Vakarų universiteto modelis ėmė keistis tik XIX a., universitetui tampant ne tik edukacine įstaiga, bet ir tyrimų centru. Būtent tuomet valstybė atkreipė dėmesį į universitetus kaip į specifinių ir itin profesionalių žinių šaltinį. Vykstant industrinei revoliucijai vyriausybės ėmė reguliuoti universitetų tyrimų kryptis atsižvelgdamos į joms palankius tikslus (pavyzdžiui, karo tikslus).
Taigi akivaizdu, kad nesuteikus universitetams savivaldos teisės ir apribojus jų institucinę autonomiją atsigręžtume į XIX a. Pavojus slypi ir tame, kad šiandien apribojus aukštųjų mokyklų savivaldą universitetai taptų politinių partijų ir jų programų vykdytojais. Kaip žinoma, Lietuvoje politinės programos keičiasi kas ketverius metus. Kas galėtų paneigti, kad vienais metais Fizikos fakultetas būtų skatinamas plėtoti saulės energijos naudojimą, o po ketverių metų Ekonomikos fakultetas turėtų paneigti ekonominį šio energijos šaltinio pagrįstumą?
Šias įžvalgas norėčiau baigti Europos Komisijos 2006 m. gegužės 10 d. kreipimesi išsakyta nuomone, kad universitetai negalės tapti inovatyvūs ir atspindėti visuomenėje vykstančių procesų, jei jiems nebus suteikta reali autonomija. Universitetų veiklos pagrindas yra minties laisvė, kuri leidžia aukštosioms mokykloms tapti naujų idėjų šaltiniu. Būtent ši laisvė ir išskiria universitetus iš kitų visuomenės institucijų, suteikdama jiems ypatingą, visuomenės pasitikėjimu grįstą statusą.
Komentarų: 8
2013-03-18 09:12
Edita GudaitienėProfesorės D.Leinartės mintys aiškios ir trumpos – autonomija turi būti reali. Turime telktis ir parodyti, kad universitetuose teikiams ir įgyjamas išsilavinimas bei atliekamas mokslinis darbas – tai tautos minties laisvės sparnai!!! Tautos i6likimo taipogi!!! Palaikau Profesorės nuomonę visa širdimi ir protu, nes jeigu universitetai būtų “reguliuojami” ir iš viršaus – “reikalas jau kvepėtų” komunistine ir kita panašia propaganda – kad tautai valdomai nuo mažumės, suniveliuojant žmonių protus visose lavinimo srityse nuo gimimo, nieko nebereiktų, išskyrus turėt duonos kąsnį ir stogelį virš galvos, kad neduokdie nesinorėtų mąstyti, kurti, galvoti, veikti kitaip…
2013-03-18 12:05
Studente DaivaLabai idomios izvalgos, pritariu Profesorei. Univeristetu veiklos reguliavimas turi buti specifinis ir negali salygoti kisimosi i aukstuju mokyklu veikla.
2013-03-18 12:47
lileLietuvos įstatymų leidykloje-Parlamente netaikomas mokslo cenzas. Universitetuose atrankos kriterijus–mokslinių darbų pasaulinis reitingas. Kuo labiau nepriklausomos viena nuo kitos šios institucijos, tuo didesnė abipusė nauda.
Klasikiniame universitete ryte kava geri su fiziku, pietauji -su teisininku, pažanga realizuojama tarpdisciplininėje erdvėje, kurią būtina kultivuoti suteikiant absolventui visapusišką iššsilavinimą, pritaikomą įvairioms profesijoms ir laiko pokyčiams. Iš to sektų skirtingi įstatymai ir autonomijos laipsnis klasikiniams ir profesiniams universitetams.
2013-03-18 13:01
EPuikios izvalgos! Universitetu minties laisve privalo buti saugoma ir skatinama!
2013-03-18 13:04
GiedraPritariu Profesores issakytoms mintims ir skatinu visus aktyviai kovoti uz universitetu autonomija!
2013-03-18 16:24
VaidotasVienas iš tokios autonomijos įgyjimo būdų – tiesioginio valstybės finansavimo atsisakymas. Universitetas gali tapti privačia įstaiga ir rinkti studentų krepšelius arba finansuotis iš trust fund (Lietuvoje gana sudėtinga).
2013-03-20 12:43
AtskaitomybeTaip tai taip, tačiau “velnias slypi detalėse” – šiuo atveju sąvokos “atskaitomybė” gylio ir pločio supratime,
Kalbant konkrečiau: ar universiteto atskaitomybė apsiribotų tik finansine (biudžeto išlaidų naudojimo pagrįstumu ir teisėtumu) ir teisine (veiklos atitikimu teisės aktams)? ar ji apimtų ir _valstybės įstaigų_ vykdomą studijų programų kokybės, į jas priimamų studentų skaičiaus priežiūrą? o gal netgi mokslo teikiamų laipsnių bei vardų “validumo” (?), priežiūrą?
T.y., ar veikiantys “teisėtai ir tvarkingai” universitetai gali siūlyti kokias nori studijų programas ir kokiam nori skaičiui studentų? Dėstyti ką patys nusprendžia – tegul ir alchemiją ar chiromantiją? :-) …
Sakyčiau, čia reikia aiškumo ir tikslumo Vien tik teisingų lozungų neužtenka…
2013-03-22 07:37
GintarasProfesorė rašydama apie politinę įtaką teisi iš dalies – pavyko su KOnstiticinio teismo pagalba panaikinti beprecedentį buvusio ŠMM ministro norą perimti universitetus į savo kontrolę, tačiau be akivaizdžių kišimosi yra ir visa eile užsplėptų 2 ar 3 lygmens organizacijos kultūros sąsajų su politika, kurios oficialiai neskelbiamos , tačiau yra daugiau nei akivaizdžios – pvz. Juk Vilniaus universiteto niekas nesietu su konservatoriais, o MRU rasti sąsajas su socdemais butu sunku, tačiau akivaizdu, kad kiekvienas universitetas daugiau ar mažiau prisilietes prie politikos – Teises fakultetas neleis man sumeluoti :lol:
Taigi, rasome partija, suprantame Leninas, rasome MRU – suprantame ….., rasome VU- suprantame…..???