Šiemet VU Filologijos fakultete disertacijų derlius vis dar dera. Nusprendėme pasiteirauti ką tik disertaciją apsigynusios jaunosios mokslų daktarės apie tai, kokios tos trečiosios pakopos studijos VU Filologijos fakultete, su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip jie įveikiami. Savo patirtimi sutiko pasidalyti dr. Anna Ruskan, šį rudenį sėkmingai apsigynusi disertaciją „Nemorfologinio evidencialumo raiška ir turinys lietuvių kalboje: bevardės giminės būdvardžiai ir prieveiksmiai“ ir šiuo metu savo akademinį kelią tęsianti Anglų filologijos katedroje.
Kodėl nusprendėte stoti į trečiosios pakopos studijas? Kokius tikslus ir uždavinius kėlėte pačiai sau?
Nusprendžiau stoti į doktorantūrą, nes norėjau kelti profesinę kvalifikaciją, būtent plėsti lingvistinį akiratį, atrasti tiriamąją sritį, bendrauti su kitais tyrėjais ir dalytis įgytomis žiniomis ir gebėjimais su studentais.
Ar pasiteisino jūsų lūkesčiai?
Doktorantūros studijos pateisino mano lūkesčius. Tai buvo intensyvūs ieškojimų ir atradimų metai, nes teko gilintis į lingvistines teorijas, metodologiją. Turėjau galimybių semtis patirties iš kitų mokslininkų, dirbančių srityje, susijusioje su mano darbo tema, vykti į mokslines stažuotes, vasaros mokyklas ir konferencijas. Prieš stodama į doktorantūrą, nesuvokiau, koks dinaminis yra mokslininko gyvenimas norint pasiekti reikšmingų rezultatų.
Kokie buvo didžiausi doktorantūros studijų metu patirti iššūkiai?
Sunkesnė buvo studijų pradžia, nes reikėjo gilintis į sudėtingus teorinius dalykus, medžiagos analizę, apmąstyti darbo koncepciją ir gerai suvokti atliekamo tyrimo esmę. Nemažas iššūkis buvo tyrimo rezultatų pristatymas konferencijose ir seminaruose, nes man tai buvo beveik nauja patirtis.
Jau studijuodama ėmėte dėstyti šiuolaikinę anglų kalbą, anglų kalbos istoriją. Kas traukė labiau: mokslinė ar pedagoginė veikla? Kaip pavyko jas suderinti?
Doktorantūros studijų pradžioje labiau domėjausi pedagogine veikla, tačiau pamažu atsirado didesnis interesas ir mokslinei veiklai. Iš tiesų suderinti mokslinę ir pedagoginę veiklą nėra lengva. Jas suderinti padėjo vidinė motyvacija, vadovės, kolegų, šeimos ir draugų palaikymas.
Paskutinis doktorantūros žingsnis – daktaro disertacijos teksto rengimas. Kokie buvo didžiausi sunkumai, ištikę šiame etape?
Didžiausią disertacijos teksto dalį parengiau stažuotės, vykusios Adomo Mickevičiaus universitete Poznanėje (Lenkijoje), metu. Turėjau puikią galimybę bendradarbiauti su žinoma baltų kalbų lingviste prof. habil. dr. Nicole Nau. Tačiau šis kūrybinis procesas nebuvo lengvas ir paprastas, teko keisti nemažai turinio ir formos dalykų. Keičiant atskiras darbo dalis, kartais būdavo sunku išlaikyti darbo vientisumą ir nuoseklumą.
Ar jūsų disertacijos tema „Nemorfologinio evidencialumo raiška ir turinys lietuvių kalboje: bevardės giminės būdvardžiai ir prieveiksmiai“ buvo artimai susijusi su darbine veikla? Ar tai daugiau mokslinis interesas?
Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių imtis šios temos, buvo intensyviai atliekami modalumo ir evidencialumo tyrimai Anglų filologijos katedroje, vadovaujami prof. habil. dr. Aurelijos Usonienės. Vykdoma projektinė veikla, tarptautiniai seminarai, publikacijos paskatino tirti šią aktualią ir naują temą lietuvių kalbotyroje.
Ar galėtumėte trumpai pasidalyti savo disertacijos rezultatais, išvadomis, kurios būtų įdomios ir kitiems mūsų fakulteto bendruomenės nariams?
Remiantis tekstynų metodologija, disertacijoje parodoma, kad greta dalyvinių konstrukcijų, perteikiančių autoriaus žinių šaltinio reikšmę, lietuvių kalboje esama nederinamųjų būdvardžių (pvz., akivaizdu, aišku) ir prieveiksmių (pvz., akivaizdžiai, aiškiai), nurodančių, kaip ir kokiu būdu autorius gavo informaciją apie kalbamą situaciją. Tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai evidencinių žymiklių distribucija skiriasi grožinės literatūros tekstuose ir mokslo kalboje. Skiriamieji parametrai yra sintaksinis žymiklių statusas, žinių šaltinio tipas, subjektyvumo ir intersubjektyvumo bruožai ir argumentacinis kontekstas. Nepaisant to, kad leksiniai evidencialumo žymikliai, skirtingai negu gramatiniai, nėra privalomi, jie atlieka svarbų vaidmenį diskurse. Jų pašalinimas iš konteksto rodytų pasakymo kategoriškumą. Disertacijoje atskleidžiamos evidencinių ir episteminių reikšmių sąsajos, žymiklių pragmatiškėjimas. Atliktas nemorfologinio evidencialumo tyrimas lietuvių kalboje papildo panašius tyrimus, atliekamus germanų, romanų ir slavų kalbose ir galėtų sudaryti pagrindą gretinamosioms studijoms.
Ar planuojate tęsti akademinę veiklą? Dėstymą?
Norėčiau tęsti ir akademinę veiklą, ir dėstymą, nes, be jokios abejonės, šios veiklos papildo viena kitą.
Ko palinkėtumėte pirmo kurso doktorantams ir tiems, kurie mąsto apie trečiosios pakopos studijas?
Pirmo kurso doktorantams norėčiau palinkėti drąsos, ištvermės ir įkvėpimo žengiant įdomiu, bet ne visada lengvu mokslo keliu. Tebūnie tai prasmingas ir gražus gyvenimo etapas, lydimas gerų ir išmintingų žmonių. Tiems, kurie mąsto apie doktorantūros studijas, linkiu atrasti aktualią ir įdomią tyrimo sritį ir nebijoti įgyvendinti savo planus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!