Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Alfredas Račkauskas ir prof. Remigijus Leipus Vyriausybės spaudos konferencijoje pristatė koronaviruso plitimo prognozes. Atsižvelgdami į kasdien kintančius rodiklius ir informaciją, mokslininkai numatė galimą užsikrėtusiųjų virusu mastą, siekiantį 6 tūkst. susirgimų iki metų pabaigos.

Atliekamos trumpalaikės ir ilgalaikės rodiklių, susijusių su epidemijos plitimu, prognozės. Trumpalaikės – nuo vienos iki penkių dienų, ilgalaikės prognozuoja epidemijos eigą iki metų pabaigos (darant prielaidą, kad šiemet nebus antros epidemijos bangos).

Ilgalaikės prognozės atliekamos atsižvelgiant į esamų susirgimų atvejų skaičių ir kitus šios pandemijos plitimo rodiklius, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti. Naudojant sudarytą epidemijos plitimo modelį, kuriamos prognozės apie tokių rodiklių, kaip sergančių, pasveikusių ir mirusių žmonių skaičius, dinamiką. Atsižvelgiant į turimą informaciją, prognozės kasdien dinamiškai perskaičiuojamos.

„Darbas su ilgalaikėmis prognozėmis buvo sudėtingas dėl kelių priežasčių – virusas yra naujas ir dėl to teko aiškintis visiškai nežinomus dalykus, pasitelkiant modelius, kurie jau yra naudojami ir pritaikyti šiam virusui analizuoti“, – sako prof. R. Leipus.

Kaip teigia mokslininkai, remiantis turimais duomenimis ir sudarytu modeliu, suminis registruotų susirgimų skaičius iki metų pabaigos galėtų siekti apie 6 tūkst., o mirčių, skaičiuojama, gali būti 208–247.

Privalome laikytis rekomendacijų plauti rankas, nešioti kaukes, vengti kontakto su kitais žmonėmis. „Virusas yra landus ir jis randa kelią pro apsaugos priemones. Viruso tikslas – patekti į žmonių organizmus, mūsų tikslas – neleisti. Svarbiausia save apsaugoti. Kaukės nėra tik tam, kad apsisaugotume, bet ir kad parodytume, jog mums rūpi visa ši situacija“, – paaiškina prof. A. Račkauskas.

Mokslininkų turimais koronaviruso plitimo analizės duomenimis, viruso plitimas gali būti suvaldytas (t. y. susirgusiųjų kreivė nebeaugs eksponentiškai) apie balandžio 10 d.

Balandžio 29 d. numatomas epidemijos pikas, kai bus didžiausias sergančiųjų (be išgijusių ir mirusių) skaičius.

„Mes teikiame duomenis Vyriausybei, o ji turi nuspręsti, kaip elgtis toliau“, – teigia mokslininkai.

Mokslininkų komandą subūrė prof. A. Račkauskas. Trumpalaikės prognozes ir mašininio mokymo metodų taikymus bei vizualizavimą atlieka doc. Jurgita Markevičiūtė, doc. Rūta Levulienė, doc. Povilas Treigys, vyresn. m. d. Jolita Bernatavičienė, vyresn. m. d. Viktoras Medvedevas, dokt. Jovita Gudan. Ilgalaikes prognozės atlieka prof. Olga Štikonienė, prof. R. Leipus, Matematikos ir informatikos fakulteto absolventė Barbora Šnaraitė, dokt. Tadas Danielius, dokt. Andrius Buteikis. Konsultuoja prof. Kęstutis Žagminas ir Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Susipažinti su koronaviruso plitimo prognozės analize (prognozėmis, pristatytomis spaudos konferencijoje) galite čia. Analizėje remtasi balandžio 1 d. duomenimis.