Spalio 3 d. Vilniaus rotušėje rinkosi tie, kuriems rūpėjo pasidalyti mintimis apie sveiką gyvenseną, fizinio aktyvumo svarbą, Viduržemio jūros regiono dietą ir jos poveikį sveikatai. Čia vyko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos Respublikos garbės konsulato Neapolyje organizuotas kongresas „Fizinis aktyvumas ir Viduržemio jūros dieta – kelias į sveiką gyvenseną“.

Lietuvos Respublikos garbės konsulas Neapolyje dr. Vincenzo Russo, pradėdamas kongresą, pabrėžė, kad Viduržemio jūros dieta ne tik jungia tradicijas, kultūrą, laisvalaikį, bet ir atlieka socializacijos vaidmenį. Nuo senų senovės maistas buvo svarbus ne tik todėl, kad tenkino žmonių biologinius poreikius, bet dar ir dėl to, kad tapo ypatingu kultūriniu fenomenu.

Kalbėdamas apie Viduržemio jūros dietą, dr. V. Russo pažymėjo, kad viskas prasidėjo 1945 m., kai profesoriaus Ancelio Key komanda atliko detalų tyrimą, kuriuo palygino valgymo įpročius JAV, Japonijoje, Italijoje, Graikijoje, Jugoslavijoje, Olandijoje ir Suomijoje. Buvo ištirta 12 000 asmenų, kurių amžius – nuo 40 iki 59 metų.

Tyrimas parodė, kad mirčių nuo išeminės širdies ligos buvo daug mažiau tarp respondentų, gyvenančių Viduržemio jūros regione. Didesnis mirtingumas kituose regionuose buvo susietas su riebalais – taukais, sviestu, raudona mėsa ir pan. Vadovaujantis Viduržemio jūros dieta, valgymas geriau nei bet kokie vaistai sumažina širdies ligų bei diabeto riziką. Tad ką reikėtų valgyti? Daug vaisių, daržovių, rupių miltų duoną, ryžius ir makaronus, bulves, pupeles, riešutus, grūdus. Alyvuogių aliejus laikomas labai svarbiu riebalų šaltiniu. Reikėtų nepamiršti ir žuvies bei paukštienos, nors ja piktnaudžiauti nevertėtų. Galimi ir nedideli kiekiai kiaušinių bei raudonos mėsos.

Tinkama mityba – tik viena sveikos gyvensenos pusių. Kita, ne mažiau svarbi – fizinis aktyvumas. Jis padeda išsaugoti sveiką, stiprų kūną. Sportuojantieji lengviau išvengia antsvorio, aukšto kraujospūdžio, aukšto cholesterolio kiekio sukeliamų sveikatos problemų. Fiziniai pratimai sustiprina raumenis bei kaulus. Be to, nuolatinis fizinis aktyvumas pagerina miegą, padidina energijos kiekį, sumažina stresą. Profesionalūs sportininkai susiduria su kitomis sveikatos problemomis. Viena pagrindinių atletų mirties priežasčių – staigi kardialinė mirtis.

Anot VU Medicinos fakulteto dekano prof. dr. Algirdo Utkaus, antsvoris tampa pasaulinio masto problema. 2003 m. daugiau nei 1 milijardas suaugusių planetos gyventojų turėjo antsvorį arba buvo nutukę. 2013 m. šis skaičius padvigubėjo. Tunka ir mūsų vaikai. 1990 m. pasaulyje buvo skaičiuojama 4,2 proc. nutukusių vaikų, 2010 m. – 6,7 proc. Prognozuojama, kad 2020 m. tokių vaikų bus net 9,1 proc.

Daugėja ir vaikų, sergančių tokiomis ligomis, kurios anksčiau buvo priskiriamos suaugusiems, pavyzdžiui, II tipo diabetas, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, miego apnėja, hipertenzija.

Dekanas pabrėžė, kad nutukimą lemia ne tik aplinkos rizikos veiksniai. Tam įtakos turi ir genetinis polinkis.

Dr. Rosario Napolitano kongreso dalyvius supažindino su picos istorija. Patiekalo pavadinimas pizza kilęs iš lotynų kalbos žodžio pinsere ar pansere, reiškiančio „spausti”. Neatsiejamas neapolietiškos picos ingredientas – pomidoras. Iš pradžių žmonės įtariai į jį žiūrėjo, mat pomidoras priklauso bulvinių šeimai. Buvo tikima, kad jame gali slypėti alkoloidų, toksinių medžiagų. Be to, jam buvo priskiriamas afrodiziakinis poveikis.

Pomidorai ilgainiui tapo būtinu picos pagardu. Kitas svarbus ingredientas – mocarelos sūris, ypač pagamintas iš nepasterizuoto naminių azijinių buivolių pieno.

XIX a. pabaigoje pirmosios picos su pomidorais ir mocarelos sūriu buvo pagamintos karališkajai karaliaus Umberto I ir karalienės Margaritos šeimai. Jiems buvo patiektos trys skirtingos picos. Viena jų spalvingumu priminė Italijos vėliavą, mat buvo paskaninta bazilikais (žalia spalva), mocarelos sūriu (balta spalva) ir pomidorais (raudona spalva). Šioji karalienei Margaritai patiko labiausiai, todėl ir buvo pavadinta jos garbei. Karalienė net yra sakiusi, kad „į istoriją įeis dėl to, kad davė vardą picai, o ne dėl kitų karališkųjų reikalų“.